Muzika vėžio gydymui – tai skamba tarsi iš filmo scenarijaus, bet naujausi moksliniai tyrimai verčia rimtai susimąstyti.
Ar gali būti, kad garsai, kuriuos kasdien girdime arba sąmoningai klausome, daro poveikį ne tik mūsų emocijoms, bet ir kūno ląstelėms – net vėžiui?
Pasaulio mokslininkai vis dažniau žvalgosi į netradicinius gydymo būdus, o viena iš labiausiai intriguojančių krypčių – muzikinė terapija, kurios galimybės, panašu, tik pradeda atsiskleisti.
Muzika – daugiau nei tik emocijos
Tyrimai rodo, kad tam tikros muzikos kompozicijos gali paveikti vėžines ląsteles.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – eksperimentas, kuriame buvo naudojama Liudviko van Bethoveno 5-oji simfonija.
Skambant šiam klasikiniam kūriniui, laboratorijoje buvo sunaikinta net 20% vėžinių ląstelių. Dar įdomiau – sveikos ląstelės liko visiškai nepažeistos.
Tai kelia klausimą: ar garsas gali būti selektyvus? Ir jeigu taip – kaip jį „nustatyti“ prieš tikslinį priešą, šiuo atveju – vėžio ląstelę?
Kaip garsas veikia mūsų kūną?
Muzika jau seniai žinoma dėl savo poveikio emocinei būsenai – ji gali raminti, įkvėpti, netgi padėti įveikti stresą ar nemigą.
Tačiau vis dažniau kalbama apie fizinį muzikos poveikį ląstelių lygiu.
Kai kurie mokslininkai mano, kad garsinės bangos – ypač tam tikro dažnio ir ritmo – gali paveikti ląstelių membranas, netgi sutrikdyti jų veiklą.
Tokio poveikio esmė – vibracija. Garsas iš esmės yra virpėjimas ore, ir kai jis sklinda per kūną, tam tikros jo dalys gali rezonansu reaguoti į šias bangas.
Tai kelia prielaidą, kad vėžinės ląstelės – turinčios kitokią struktūrą nei sveikos – gali būti pažeidžiamos tam tikru garso dažniu.
Kol kas tai dar tik hipotezė, tačiau pirmieji bandymai laboratorijose atrodo intriguojantys.
Jie rodo, kad tai nėra tik teorija – garsas tikrai gali turėti fizinį, net destruktyvų poveikį kai kurioms ląstelėms.
Bethovenas ir Ligeti: klasikinės muzikos eksperimentai
Vienas iš netikėčiausių muzikos terapijos tyrimų atliktas su Bethoveno 5-ąja simfonija.
Skambant šiam kūriniui, laboratorijoje vėžinės ląstelės ėmė nykti – apie penktadalį jų buvo sunaikinta be jokio papildomo poveikio.
Tai sukėlė susidomėjimą – kodėl būtent šis kūrinys? Ką jis turi tokio ypatingo?
Panašų poveikį mokslininkai pastebėjo ir klausydami György Ligeti kūrinio „Atmosphères“.
Tai modernus, atonalus kūrinys, pasižymintis labai unikaliomis garso tekstūromis ir dažniais.
Nors jis skamba visiškai kitaip nei Bethovenas, poveikis buvo panašus – vėžinės ląstelės reagavo į jį neigiamai, o sveikos liko stabilios.
Šie eksperimentai rodo, kad ne viskas priklauso nuo melodijos ar harmonijos.
Svarbiausi gali būti dažniai, ritmas ir net garsumo lygis. Būtent tai dabar bando iššifruoti mokslininkai.
Sambos ir funko tyrimai
Mokslininkai nusprendė žengti toliau ir tyrinėti vietinius muzikos žanrus – sambą, funką ir net bossa novą.
Idėja paprasta, bet ambicinga: jei klasikinė muzika turi potencialą, galbūt skirtingi ritmai turi skirtingą poveikį skirtingoms vėžio rūšims?
Šiuo metu vykdomi tyrimai bando identifikuoti, ar tam tikri ritmai gali paveikti specifines vėžio formas, pavyzdžiui, leukemiją ar krūties vėžį.
Šie eksperimentai dar tik prasideda, tačiau jau dabar žada atverti visiškai naują kryptį – galbūt ateityje gydymas neapsiribos vien chemija, bet pasitelksime ir… muziką?
Ar muzika taps būsimų gydymo metodų dalimi?
Muzika kaip vėžio gydymo metodas kol kas skamba kaip alternatyvios medicinos eksperimentas, tačiau tai požiūris, kurį vis dažniau ima rimtai vertinti ir tradicinė medicina.
Ypač tada, kai kalbame apie gydymo papildymą, o ne pakeitimą – pavyzdžiui, kaip priemonę mažinti šalutiniam chemoterapijos poveikiui ar stiprinti imuninę sistemą.
Pasaulio onkologijos klinikose jau dabar taikoma muzikos terapija – ne invaziniu būdu.
Ji padeda pacientams atsipalaiduoti, sumažinti skausmą, nerimą, pagerinti miego kokybę.
Bet ar ateityje tai galėtų būti ne tik emocinė, bet ir biologinė pagalba? Tyrimai vyksta, ir nors kol kas per anksti daryti galutines išvadas, pirmieji rezultatai išties intriguojantys.
Svarbiausia – šie atradimai skatina nebijoti ieškoti netradicinių kelių sveikatos link.
Ko dar ieško mokslas: ritmas, dažnis ir emocinis fonas
Dalis mokslininkų mano, kad muzikos poveikis ląstelėms nėra vien fizinis.
Garsas veikia ne tik kūną, bet ir emocinę bei neurocheminę pusiausvyrą.
Muzika gali keisti kortizolio – streso hormono – kiekį, skatinti endorfinų išsiskyrimą, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos imuninei sistemai.
Todėl kai kurie tyrėjai bando išsiaiškinti, ar optimali „muzikinė terapija“ turėtų būti individualizuota: pagal žmogaus emocinę būseną, ligos tipą, net asmeninius muzikinius pomėgius.
Pavyzdžiui, vienam pacientui gali padėti lėtas, raminantis stiliaus kūrinys, o kitam – aktyvus, pulsuojantis elektroninis ritmas.
Tad klausimas tampa dar platesnis: ar muzika vėžio gydymui veikia visus vienodai? Ar kiekvienam reikia savos, individualios „garsų receptūros“?
Išvada: mokslas dar tik pradeda klausytis
Muzika vėžio gydymui – tai ne mistika, o sparčiai auganti tyrimų sritis, kurioje jau pasiekti pirmieji rezultatai.
Kol kas tai dar tik pradžia, tačiau viena aišku – mokslas vis dažniau „klausosi“ mūsų aplinkos garsų ir atranda, kad jie gali turėti daug didesnę reikšmę nei manyta.
Bethoveno simfonijos, eksperimentai su samba, netgi moderni elektroninė muzika – visa tai tampa naujos gydymo krypties dalimi.
Ar muzika taps vaistu? Galbūt ne rytoj, bet netolimoje ateityje – tikrai įmanoma.
