Apelsinas ir greipfrutas dažnai lyginami, kai kalbama apie imunitetui palankius citrusinius vaisius. Vis dėlto vieno aiškaus nugalėtojo čia nėra: abu vaisiai suteikia vitamino C, skaidulų ir augalinių junginių, tačiau jų maistinė sudėtis šiek tiek skiriasi.
Geriausias pasirinkimas dažniausiai yra tas vaisius, kurį mėgstate ir valgote reguliariai. Tačiau prieš renkantis greipfrutą svarbu žinoti vieną išimtį, susijusią su kai kuriais vaistais.
Apelsinas išsiskiria vitaminu C
Viename vidutinio dydžio apelsine yra apie 70 miligramų vitamino C – tai sudaro maždaug 78 procentus rekomenduojamos paros normos. Šis vitaminas palaiko normalią imuninės sistemos veiklą, padeda išlaikyti odą ir kvėpavimo takų gleivinę, kurios sudaro vieną iš organizmo apsaugos barjerų.
Vitaminas C taip pat svarbus baltųjų kraujo kūnelių veiklai. Be to, apelsinas suteikia folatų ir maždaug 3 gramus skaidulų. Folatai reikalingi ląstelių gamybai ir atsinaujinimui, o skaidulos maitina žarnyne gyvenančias naudingąsias bakterijas.
Apelsinuose taip pat yra hesperidino – vieno pagrindinių šio vaisiaus flavonoidų. Tai augalinis junginys, siejamas su apsauga nuo oksidacinio streso ir uždegiminių procesų, tačiau jo poveikis žmogaus sveikatai dar nėra galutinai įvertintas.
Greipfrutas suteikia kitokių medžiagų
Pusė vidutinio greipfruto turi apie 39 miligramus vitamino C, arba maždaug 43 procentus paros normos. Šis vaisius taip pat prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir padeda palaikyti apsaugines kvėpavimo bei virškinimo takų gleivines.
Rožiniuose ir raudonuosiuose greipfrutuose yra beta karoteno. Organizmas jį paverčia vitaminu A, kuris svarbus gleivinėms ir normaliam imuninių ląstelių vystymuisi. Pusė greipfruto turi apie 2 gramus skaidulų, įskaitant tirpiąsias pektino skaidulas.
Greipfrutui kartumo suteikia naringinas. Kaip ir hesperidinas, tai augalinis junginys, priskiriamas flavonoidams. Valgant visą vaisių, o ne geriant jo sultis, gaunama daugiau skaidulų ir ilgiau jaučiamas sotumas.
Vienas vaisius nėra už kitą geresnis
Lyginant vienodas porcijas, apelsinas suteikia daugiau vitamino C, šiek tiek daugiau skaidulų ir folatų. Rožinis ar raudonasis greipfrutas turi beta karoteno, mažiau natūralaus cukraus ir daugiau naringino.
Tačiau nėra pagrindo teigti, kad vienas iš šių vaisių už kitą geriau saugo nuo ligų. Imuninės sistemos veiklą lemia visa mityba ir gyvenimo būdas, o ne vienas pasirinktas citrusinis vaisius.
Į valgiaraštį galima įtraukti abu vaisius. Apelsiną patogu suvalgyti kaip užkandį, o greipfrutą naudoti salotoms ar valgyti per pusryčius. Svarbiausia rinktis visą vaisių, nes sultyse paprastai būna mažiau skaidulų.
Greipfrutas ne visiems tinka
Greipfrutuose yra furanokumarinų. Šie junginiai gali slopinti fermentą, dalyvaujantį kai kurių vaistų skaidyme žarnyne. Dėl to vaistų kiekis kraujyje gali padidėti iki nesaugaus lygio.
Ypač svarbu pasitarti dėl greipfrutų, jei vartojate tam tikrus cholesterolio kiekį mažinančius vaistus, kraujospūdžiui skirtus preparatus ar imunosupresantus. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją arba vaistininką ir paklausti ne tik apie vaisių, bet ir apie greipfrutų sultis.
Imunitetą palaiko platesnis pasirinkimas
Apelsinas ar greipfrutas gali būti naudinga subalansuotos mitybos dalis, tačiau vien citrusinių vaisių nepakanka. Organizmui taip pat reikia pakankamai baltymų, cinko, vitamino D ir įvairių augalinių produktų.
- Baltymų suteikia ankštiniai augalai, kiaušiniai, mėsa, žuvis ir pieno produktai.
- Cinko yra pupelėse, sėklose, mėsoje ir jūros gėrybėse.
- Skaidulų gausu daržovėse, viso grūdo produktuose ir ankštiniuose augaluose.
- Fermentuoti produktai geriausiai dera su skaidulų turinčiu maistu.
- Suaugusiesiems rekomenduojama per savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai ir 2 dienas jėgos pratimams.
Ne mažiau svarbus ir miegas. Daugeliui suaugusiųjų reikia 7-9 valandų miego per naktį. Todėl renkantis tarp šių citrusinių vaisių svarbiausia ne ieškoti stebuklingo nugalėtojo, o dažniau valgyti įvairų ir maistingą maistą.