Alkoholis dažnai atrodo kaip būdas greičiau atsipalaiduoti ar užmigti, tačiau jo poveikis smegenims tuo nesibaigia. Reguliarus vartojimas keičia miego struktūrą, apsunkina atminties formavimąsi ir ilgainiui gali paveikti gebėjimą susikaupti.
Nustojus vartoti alkoholį, organizmas pradeda prisitaikyti prie šio pokyčio. Vieni rezultatai pastebimi greitai, o kiti išryškėja palaipsniui, gerėjant miegui, slopstant uždegiminėms reakcijoms ir smegenims gaunant daugiau galimybių atsistatyti.
Miegas tampa gilesnis ir stabilesnis
Alkoholis gali padėti greičiau užsnūsti, tačiau nakties poilsis dažnai būna prastesnis. Miegas tampa fragmentuotas, žmogus dažniau prabunda anksti ryte, o atsikėlęs ne visada jaučiasi pailsėjęs.
Viena svarbiausių problemų – alkoholio poveikis REM miego fazei. Ji reikalinga atminčiai, mokymuisi ir emocijų reguliavimui. Kai ši fazė nuolat trikdoma, ryte gali būti sunkiau susikaupti, įsiminti informaciją ar išlaikyti gerą nuotaiką.
Nustojus vartoti alkoholį, miego ritmas kurį laiką gali svyruoti, tačiau ilgainiui naktinis poilsis dažnai tampa tolygesnis. Dėl to dieną atsiranda daugiau energijos, o rytinis vangumas sumažėja.
Atminčiai atsiranda daugiau erdvės
Alkoholis trukdo smegenų ląstelėms sklandžiai keistis informacija. Tai veikia sprendimų priėmimą, dėmesį ir naujų prisiminimų formavimąsi. Reguliarus vartojimas gali būti susijęs su atminties silpnėjimu net tada, kai žmogus nėra apsvaigęs.
Atsisakius alkoholio, atmintis ir gebėjimas susikaupti gali palaipsniui gerėti. Svarbų vaidmenį čia atlieka kokybiškesnis miegas, mažesnis organizmo uždegimas ir galimybė smegenų struktūroms, įskaitant hipokampą, veikti be nuolatinio alkoholio poveikio.
Tai nereiškia, kad visi pokyčiai išnyksta iš karto. Atsigavimo tempas priklauso nuo vartojimo trukmės, kiekio, bendros sveikatos ir kitų veiksnių.
Ilgalaikė rizika nėra tokia paprasta
Kalbant apie alkoholį ir demenciją, duomenys nėra visiškai vienodi. Kai kuriuose stebėjimuose mažai geriantys žmonės atrodė turintys mažesnę riziką nei visiškai nevartojantys ar daug geriantys asmenys.
Tokį vaizdą gali iškreipti tai, kad žmonės, kuriems pradeda vystytis pažinimo sutrikimai, kartais patys sumažina alkoholio kiekį dar prieš nustatant diagnozę. Dėl šios priežasties nevartojimas gali klaidingai atrodyti susijęs su didesne rizika.
Vis dėlto alkoholio nereikėtų laikyti priemone smegenims apsaugoti. Patikimos priežasties pradėti gerti dėl tariamos naudos atminčiai nėra.
Keičiasi ir kūno sveikata
Atsisakius alkoholio gali būti lengviau palaikyti normalesnį kraujospūdį, ypač jei anksčiau buvo geriama daug. Tai svarbu ir širdies bei kraujagyslių sistemai, nes aukštas kraujospūdis didina insulto ir kitų ligų riziką.
Alkoholis taip pat siejamas su didesne kai kurių vėžio formų rizika. Jo poveikis gali būti susijęs su hormonų pokyčiais, ląstelių pažeidimu ir tuo, kad organizmas lengviau įsisavina kai kurias kenksmingas medžiagas.
Be to, alkoholis suteikia nemažai energijos, o saldūs kokteiliai turi dar daugiau kalorijų. Atsisakius alkoholio, daliai žmonių lengviau kontroliuoti svorį ir sumažėja noras užkandžiauti, nes alkoholis dažnai skatina persivalgymą.
Alkoholį pakeiskite apgalvotai
Vakarais norintiems išlaikyti įprastą gėrimo ritualą tinka nealkoholiniai pasirinkimai. Galima rinktis:
- kombučą;
- rūgščiųjų vyšnių sulčių ir gazuoto vandens gėrimą su laimu;
- nealkoholinį alų, vyną ar stipriųjų gėrimų alternatyvas.
Rūgščiųjų vyšnių sultyse yra antioksidantų ir melatonino, todėl jos kai kuriems žmonėms gali tikti kaip vakaro gėrimas. Vis dėlto nealkoholiniuose produktuose kartais lieka mažiau nei 0,5 procento alkoholio. Tai svarbu žmonėms, sveikstantiems nuo priklausomybės.
Dar viena svarbi išimtis susijusi su saugumu. Jei kasdien išgeriama daugiau nei 3-4 alkoholiniai gėrimai, staigus vartojimo nutraukimas gali sukelti pavojingų abstinencijos simptomų. Tokiu atveju saugiausia pirmiausia pasitarti su gydytoju ir, prireikus, alkoholio atsisakyti prižiūrint medikams.