Vitaminas B12 reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, DNR sintezei ir normaliai nervų sistemos veiklai. Jo gauname iš mėsos, žuvies, pieno produktų, kiaušinių ir vitaminu B12 praturtintų maisto produktų.
Vis dėlto vitamino B12 trūkumo rizika susijusi ne vien su mityba. Kai kurie ilgai vartojami vaistai gali mažinti šio vitamino pasisavinimą arba jo kiekį kraujyje. Tai nereiškia, kad vaistus reikia nutraukti ar iškart pradėti vartoti papildus, tačiau tam tikrais atvejais verta pasitarti dėl kraujo tyrimo.
1. Kolchicinas, skiriamas podagrai gydyti
Kolchicinas dažniausiai vartojamas podagros priepuoliams gydyti ir jų pasikartojimui mažinti. Ilgai vartojamas šis vaistas gali trukdyti vitaminui B12 pasisavinti plonojoje žarnoje.
Ne kiekvienam kolchiciną vartojančiam žmogui išsivysto vitamino B12 trūkumas. Tačiau jei gydymas užsitęsia, ypač jei yra kitų rizikos veiksnių, gydytojas gali rekomenduoti patikrinti vitamino B12 kiekį.
2. Metforminas ir nervų sistemos simptomai
Metforminas skiriamas sergant 2 tipo cukriniu diabetu arba esant padidėjusiai diabeto rizikai. Ilgalaikis gydymas gali sumažinti vitamino B12 pasisavinimą ir jo koncentraciją kraujyje.
Tai ypač svarbu todėl, kad nepakankamas vitamino B12 kiekis gali būti susijęs su nuovargiu, mažakraujyste, rankų ar pėdų tirpimu bei dilgčiojimu. Sergant diabetu, nervų pažeidimą gali sukelti ir pati liga, todėl vitamino B12 trūkumas kartais lieka nepastebėtas arba simptomai priskiriami kitai priežasčiai.
Metforminą vartojantiems žmonėms vitamino B12 tyrimą gali būti tikslinga atlikti atsižvelgiant į gydymo trukmę, dozę, amžių, mitybą ir jaučiamus simptomus. Vitamino B12 trūkumo rizika didesnė ne todėl, kad vaistas visiems sukelia problemų, o dėl individualių aplinkybių ir ilgalaikio vartojimo.
3. H2 receptorių blokatoriai
Famotidinas, cimetidinas ir nizatidinas mažina skrandžio rūgšties gamybą. Jie vartojami esant rėmeniui, gastroezofaginiam refliuksui ar opaligei.
Maisto produktuose esantis vitaminas B12 yra susijungęs su baltymais. Kad organizmas jį pasisavintų, pirmiausia reikia skrandžio rūgšties, kuri padeda šį vitaminą atskirti nuo baltymų. Kai rūgšties gamyba slopinama ilgą laiką, iš maisto gaunamas vitaminas B12 gali būti pasisavinamas prasčiau.
Su maisto papildais situacija kiek kitokia: juose vitaminas B12 dažniausiai jau būna laisvos formos, todėl jam nereikia atsiskirti nuo maisto baltymų.
4. Protonų siurblio inhibitoriai
Omeprazolas, ezomeprazolas ir lansoprazolas priklauso protonų siurblio inhibitorių grupei. Šie vaistai taip pat slopina skrandžio rūgšties gamybą ir dažnai skiriami refliuksui, rėmeniui ar skrandžio opoms gydyti.
Ilgalaikis rūgšties slopinimas gali apsunkinti vitamino B12 išlaisvinimą iš maisto baltymų. Tyrimų apžvalgos ilgalaikį rūgštingumą mažinančių vaistų vartojimą sieja su didesne vitamino B12 trūkumo tikimybe, tačiau rizika nėra vienoda visiems žmonėms.
Kada reikėtų pasitarti su gydytoju
Apie vitamino B12 tyrimą verta pasikalbėti, jei vaistus vartojate ilgai, valgote mažai gyvūninės kilmės produktų, esate vyresnio amžiaus arba jaučiate nepaaiškinamą nuovargį, silpnumą, tirpimą ar dilgčiojimą galūnėse.
- nenutraukite paskirtų vaistų savarankiškai;
- nepradėkite vartoti didelių vitamino B12 dozių vien dėl to, kad vaistas minimas rizikos sąraše;
- su gydytoju aptarkite kraujo tyrimus, mitybą ir galimą papildų poreikį;
- atsižvelkite į gydymo trukmę, kitus vartojamus vaistus ir gretutines ligas.
Vitamino B12 papildai gali būti geriami, vartojami po liežuviu arba leidžiami. Tinkamiausia forma priklauso nuo tyrimų rezultatų, trūkumo priežasties ir to, ar organizmas geba vitaminą pasisavinti. Vitamino B12 trūkumo rizika turi būti vertinama individualiai, o ne sprendžiama vien pagal vaisto pavadinimą.