Lietuvoje mėšlas daržuose naudojamas jau nuo senų laikų. Jis ne tik atgaivina dirvą, bet ir suteikia augalams natūralių maistinių medžiagų, kurių jokios cheminės trąšos negali pakeisti. Tačiau ne visiems augalams jis tinka – vieniems mėšlas suteikia papildomų medžiagų ir padeda geriau augti, o kitiems gali net pakenkti. Tad jei kyla klausimas, kokius augalus tręšti mėšlu, svarbu žinoti ne tik ką, bet ir kada bei kaip tai daryti.
Kodėl verta rinktis mėšlą – natūrali jėga iš senelių laikų
Mėšlas – tai ne tik azoto ir kitų elementų šaltinis. Tai visapusiškas dirvos gerintojas: gerina struktūrą, sulaiko drėgmę, skatina mikroorganizmų veiklą. Skirtingai nei cheminės trąšos, jis veikia ilgiau ir giliau – derlius tampa ne tik gausesnis, bet ir skanesnis.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad mėšlas gali būti šviežias arba perpuvęs, o poveikis – skirtingas. Šviežias dažnai per stiprus jautriems augalams, todėl dažniausiai naudojamas rudenį, kai iki sodinimo dar lieka laiko. Perpuvęs mėšlas – švelnesnis, tinkamas naudoti pavasarį arba net ir vasarą, jei reikia greitesnio poveikio.
Taigi, prieš svarstant, kokius augalus tręšti mėšlu, verta žinoti, kokį mėšlą turite ir kada planuojate juo tręšti.
Kokius augalus tręšti mėšlu – kam jis tinka labiausiai?
Kai kalbame apie tai, kokius augalus tręšti mėšlu, pirmiausia verta paminėti tuos, kurie vertina gausų ir ilgalaikį maitinimą. Tai augalai, kurių šaknų sistema stipri, o augimo sezonas ilgas. Jie išnaudoja visas mėšlo naudas – nuo azoto iki mikroelementų – ir atsilygina gausiu derliumi.
Štai augalai, kuriems mėšlas ypač naudingas:
- Kopūstai (baltagūžiai, žiediniai, briuseliniai): labai mėgsta derlingą, gerai patręštą žemę. Mėšlas skatina galvų augimą ir apsaugo nuo kai kurių ligų.
- Bulvės: tręšiant mėšlu rudenį, jos pavasarį gauna pakankamai maistinių medžiagų. Tai padeda išauginti didesnius ir skanesnius gumbus.
- Moliūgai, cukinijos, aguročiai: šie šilumamėgiai augalai tikrai įvertins, jei jiems paskirsite mėšlu praturtintą lysvę.
- Agurkai: mėšlas padeda formuotis gausesniam derliui, ypač šiltnamiuose, kur dirva greičiau išsenka.
Tręšiant šiuos augalus, rekomenduojama naudoti perpuvusį mėšlą, kad nebūtų pažeistos jaunos šaknys.
Kam mėšlas netinka – atsargiai su jautresniais augalais
Vyrauja mitas, kad mėšlas tinka viskam. Deja, taip nėra. Yra nemažai augalų, kurie į mėšlą reaguoja blogai – ne tik dėl per stipraus azoto kiekio, bet ir dėl dirvos struktūros ar drėgmės pasikeitimų. Todėl, svarstant, kokius augalus tręšti mėšlu, lygiai taip pat svarbu žinoti ir ko tręšti nereikėtų.
Štai keletas augalų, kuriems mėšlas – ne į naudą:
- Morkos ir burokėliai: mėšlas gali paskatinti jų šaknų išsikraipymą, deformacijas ar net puvimą.
- Svogūnai ir česnakai: ypač jautrūs šviežiam mėšlui, gali greičiau susirgti ar prastai laikytis sandėliuojant.
- Ridikėliai: tręšiami mėšlu dažnai užauga minkšti, peraugę, kartūs.
- Salotos, špinatai: per daug azoto gali paskatinti pernelyg vešlią, bet vandeninę augimo formą, dažnai su kartoku skoniu.
Šiems augalams geriau naudoti kompostą arba perpuvusį mėšlą labai nedideliais kiekiais, tik kaip foninę dirvos trąšą – ne kaip pagrindinį maitinimą.
Kada ir kaip tręšti mėšlu – kad būtų nauda, o ne žala
Net žinant, kokius augalus tręšti mėšlu, svarbu dar vienas dalykas – laikas ir būdas. Tręšiant netinkamai, net ir tinkamas augalas gali nukentėti. Pagrindinė taisyklė – mėšlą reikia įterpti taip, kad jis nebūtų tiesiog ant paviršiaus ir nesiliestų tiesiogiai su daigų šaknimis.
Štai keli patarimai, kaip tai daryti teisingai:
- Rudenį – geriausias metas tręšti šviežiu mėšlu. Per žiemą jis spėja supūti, o pavasarį dirva jau būna paruošta sodinimui. Tinka bulvėms, kopūstams, moliūgams.
- Pavasarį – naudokite tik perpuvusį mėšlą, įterptą į žemę bent 2–3 savaites prieš sėją ar sodinimą. Tai padės išvengti šaknų „sudeginimo“.
- Ne tiesiai prie augalų – visada maišykite mėšlą su žeme, nepalikite jo ant paviršiaus, ypač saulėtomis dienomis.
- Šiltnamiuose – naudokite tik kompostuotą ar perpuvusį mėšlą. Karštis ir šviežias mėšlas – labai blogas derinys.
Taigi, žinoti, kokius augalus tręšti mėšlu, dar ne viskas – reikia ir teisingo įgyvendinimo, kad nauda būtų akivaizdi.
Apibendrinimas: kokius augalus tręšti mėšlu – ir kaip tai daryti teisingai
Mėšlas – viena seniausių ir veiksmingiausių natūralių trąšų, bet kaip ir su viskuo sode, svarbu žinoti, kam jis tinka, o kam gali pakenkti. Tinkamai naudojamas, jis atneša įspūdingą derlių, pagerina dirvos struktūrą ir ilgainiui net sumažina poreikį kitoms trąšoms. Tačiau jei tręšite juo jautrius augalus, pavyzdžiui, morkas ar svogūnus, rezultatas gali būti priešingas nei tikėjotės.
Todėl, jei norite auginti ne tik daug, bet ir kokybiškai, verta iš anksto žinoti, kokius augalus tręšti mėšlu, kokį mėšlą pasirinkti ir kada jį įterpti. Taip išvengsite klaidų ir galėsite pasinaudoti tuo, ką gamta duoda bene galingiausio – natūraliu, gyvybingą dirvą kuriančiu maistu jūsų daržui.
