Ši mankštos rūšis gali sumažinti priešlaikinės mirties riziką net iki 20 procentų – tokias išvadas pateikė mokslininkai, išanalizavę milijonus žmonių duomenų. Rezultatai aiškiai rodo, kad tam tikri pratimai ne tik stiprina kūną, bet ir prailgina gyvenimą.
Svarbiausia, kad ši veikla yra prieinama kiekvienam – tam nereikia nei brangios įrangos, nei specialių sąlygų. Užtenka reguliaraus judėjimo, kad širdis, plaučiai ir raumenys veiktų efektyviau, o sveikata ilgainiui pastebimai pagerėtų.
Mokslininkų tyrimas atskleidė stulbinamus rezultatus
Pietų Australijos universiteto mokslininkai išanalizavo net 199 skirtingus tyrimus, kuriuose dalyvavo beveik 21 milijonas žmonių. Toks mastas leidžia labai tiksliai įvertinti, kokią įtaką ši mankštos rūšis turi mūsų sveikatai ir gyvenimo trukmei.
Rezultatai buvo aiškūs: reguliariai praktikuojant širdies ir kraujagyslių sistemą stiprinančius pratimus, ankstyvos mirties rizika sumažėja iki 17 procentų. Dar daugiau – širdies ligų rizika krenta beveik penktadaliu, todėl ši veikla pripažįstama viena veiksmingiausių profilaktikos priemonių šaltinis.
Ši mankštos rūšis stiprina širdį ir prailgina gyvenimą
Mokslininkai pabrėžia, kad būtent aerobinė mankštos rūšis – kitaip vadinama širdies ir kraujagyslių sistemos treniruotė – turi didžiausią poveikį gyvenimo trukmei. Tai pratimai, kurie aktyvina širdį, plaučius ir dideles raumenų grupes, taip pagerindami deguonies pasisavinimą bei bendrą organizmo ištvermę.
Aerobinės mankštos pavyzdžiai
- Bėgimas arba greitas ėjimas
- Važiavimas dviračiu
- Plaukimas ilgesniais atstumais
- Šokiai ar intensyvios aerobikos treniruotės
Šie pratimai dažnai vadinami „kvėpavimo ir dejonių“ pratimais, nes juos atliekant kvėpavimas pagreitėja, o raumenys dirba ilgiau nei įprastai. Būtent toks nuoseklus krūvis priverčia širdį pumpuoti daugiau kraujo, o plaučius – geriau aprūpinti organizmą deguonimi.
Svarbu pabrėžti, kad net ir paprastesnė veikla, tokia kaip greitesnis pasivaikščiojimas parke ar važiavimas dviračiu į darbą, turi didelę reikšmę. Tyrimai rodo, kad bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę jau ženkliai sumažina ankstyvos mirties riziką.
Dar geriau – tokią mankštą galima pritaikyti pagal save. Vieni renkasi intensyvesnius bėgimus, kitiems pakanka reguliaraus ėjimo. Svarbiausia ne tempas ar rekordai, o pastovumas. Net mažos, bet nuoseklios pastangos ilgainiui duoda labai ryškių rezultatų sveikatai.
Kiek fizinio krūvio reikia, kad pajustume naudą?
Specialistai sutaria, kad sveikatai palaikyti užtenka reguliaraus, bet nebūtinai labai intensyvaus judėjimo. Didžiausia nauda pastebima tuomet, kai žmogus bent 150 minučių per savaitę užsiima vidutinio intensyvumo aerobine veikla. Tai gali būti greitas ėjimas, važinėjimas dviračiu ar lengvas bėgimas.
Tie, kurie pasirenka intensyvesnius pratimus, gali sutrumpinti laiką iki 75 minučių per savaitę. Tokiu atveju pakanka trumpesnių, bet stipresnių treniruočių, kurios aktyviai apkrauna širdį ir plaučius.
Nereikėtų pamiršti ir paprastų kasdienių sprendimų: lipti laiptais vietoje lifto, daugiau vaikščioti pėsčiomis, rinktis aktyvias pramogas. Net tokie nedideli pakeitimai per ilgą laiką susideda į reikšmingą poveikį.
Reguliarus judėjimas yra kur kas veiksmingesnis nei retkarčiais atliekamos labai intensyvios treniruotės. Kūnas geriausiai reaguoja į pastovų ritmą, todėl net ir nedidelės, bet nuoseklios pastangos ilgainiui tampa tikru sveikatos bei geresnės savijautos pagrindu.
Papildomos naudos, kurias suteikia ši mankštos rūšis
Aerobinė mankštos rūšis ne tik mažina ankstyvos mirties riziką, bet ir turi daug kitų teigiamų poveikių, kurie kasdienybę padaro lengvesnę bei malonesnę.
Pagrindinės naudos
- Geresnė nuotaika – reguliarus judėjimas mažina streso hormonus ir skatina endorfinų gamybą.
- Didesnė energija – pagerėjusi kraujotaka ir deguonies tiekimas leidžia ilgiau išlikti žvaliems.
- Kokybiškesnis miegas – aktyvus kūnas greičiau atsipalaiduoja, todėl lengviau užmigti.
- Stipresnė imuninė sistema – fizinis aktyvumas padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
- Sveikesnė svorio kontrolė – deginamos kalorijos ir palaikomas natūralus metabolizmas.
Visa tai reiškia, kad pasirinkus tinkamą fizinį krūvį, nauda neapsiriboja vien širdies sveikata ar ilgesne gyvenimo trukme – ji juntama kiekvieną dieną, tiek kūne, tiek emocijose.
Išvados
Mokslininkų išvados aiškiai parodo, kad net ir paprastas judėjimas gali tapti viena svarbiausių priemonių ilgesniam bei sveikesniam gyvenimui. Kiekviena minutė, skirta aktyvumui, atsiperka geresne savijauta ir mažesne ligų rizika ateityje.
Ši mankštos rūšis išsiskiria tuo, kad ji prieinama kiekvienam – pradedant nuo lengvo pasivaikščiojimo iki intensyvesnių treniruočių. Nuoseklus judėjimas stiprina širdį, gerina nuotaiką ir leidžia ilgiau mėgautis pilnaverčiu gyvenimu.
