Sunku patikėti, bet kartaus skonio augalas, kurį daugelis pažįstame dar iš vaikystės, sulaukė mokslininkų dėmesio dėl itin netikėtos priežasties. Kalbama apie pelyną nuo vėžio – augalą, kurio poveikis laboratorijose nustebino net patyrusius tyrėjus.
Jau seniai žinoma, kad pelynas padeda virškinimui, valo organizmą, padeda kovoti su parazitais. Tačiau mokslininkus labiausiai sudomino viena jo paslaptis – veiklioji medžiaga artemizininas, kuri, kaip rodo tyrimai, gali naikinti vėžines ląsteles.
Tyrimuose pastebėta, kad pelyno poveikis pasireiškė greičiau, nei būtų galima tikėtis – kai kuriose studijose užfiksuota, kad per vos 16 valandų augalo junginiai sugebėjo sustabdyti piktybinių ląstelių dauginimąsi.
Pelyno paslaptis – junginys, kuris atakuoja vėžines ląsteles
Pelynas (Artemisia annua) nuo seno žinomas kaip augalas, galintis padėti nuo parazitų ar uždegimų, tačiau šiandien jis siejamas su kur kas rimtesniais tyrimais. Jo sudėtyje aptiktas junginys artemizininas, kuris sulaukė ypatingo mokslininkų susidomėjimo.
Ši medžiaga reaguoja su geležimi ir sukuria laisvuosius radikalus, ardančius ląstelių struktūras. Vėžinės ląstelės dažnai sukaupia daugiau geležies nei sveikos, todėl artemizininas veikia būtent jas, palikdamas sveikus audinius nepaliestus.
Laboratoriniuose bandymuose pastebėta, kad toks procesas ne tik pristabdė auglių augimą, bet ir sukėlė jų irimą. Tai dar nereiškia, kad turime vaistą nuo vėžio, tačiau pats principas atveria visiškai naujas galimybes natūralių priemonių tyrimuose.
Kaip galima vartoti pelyną ir ką verta žinoti
Pelynas prieš vėžį naudojamas įvairiais pavidalais – nuo paprastų arbatų iki koncentruotų ekstraktų. Kiekvienas būdas turi savų privalumų, bet visais atvejais svarbu nepamiršti saiko.
1. Arbata iš pelyno lapelių
Arbata – bene paprasčiausias būdas vartoti pelyną. Ji nuo seno naudojama liaudies medicinoje, nes padeda virškinimui ir valo organizmą. Pastaraisiais metais žmonės atrado ją ir kaip galimą palaikomąją priemonę onkologinėse situacijose.
Norint paruošti, užtenka šaukštelio džiovintų lapelių stiklinei verdančio vandens. Užpilą reikėtų palaikyti apie 10 minučių ir gerti ne dažniau kaip 1–2 kartus per dieną. Kadangi pelynas yra stiprus augalas, svarbu daryti pertraukas ir neperlenkti su kiekiu.
2. Tinktūros ir ekstraktai
Tie, kurie ieško koncentruotesnio poveikio, renkasi tinktūras arba ekstraktus. Tai skysti pelyno pagrindu pagaminti preparatai, kuriuose veikliųjų medžiagų būna daugiau nei paprastoje arbatoje.
Tokius preparatus būtina vartoti pagal nurodytas dozes – dažniausiai tai keli lašai į vandenį ar arbatą. Perdozavimas gali sukelti nepageidaujamą poveikį, todėl prieš naudojant verta pasikonsultuoti su žolininku arba sveikatos specialistu.
3. Kapsulės ir maisto papildai
Šiuolaikinėje žolininkystėje pelynas dažnai siūlomas kapsulių pavidalu. Tai patogu tiems, kurie nenori jausti kartaus skonio arba ieško tikslaus, standartizuoto veikliosios medžiagos kiekio. Tokia forma ypač mėgstama žmonių, besidominčių sveikatos profilaktika.
Kapsulės vartojamos pagal gamintojo rekomendacijas, dažniausiai kelias savaites, darant pertraukas. Kadangi poveikis gali būti gana stiprus, būtina laikytis instrukcijų ir neviršyti nurodytos dozės.
4. Pelynas kulinarijoje
Nors skonis nėra maloniausias, nedideliais kiekiais pelynas naudojamas ir kulinarijoje – dažniausiai kaip prieskonis riebiems patiekalams pagerinti. Jis padeda virškinimui ir suteikia specifinį aromatą.
Svarbiausia čia – saikas. Pelyno lapelių ar miltelių į patiekalą dedama labai mažai, vos žiupsnelis. Taip galima gauti švelnų poveikį organizmui, neperkraunant kūno stipria veikliąja medžiaga.
Pelynas ir jo 16 valandų paslaptis
Internete daug triukšmo sukėlė žinia, kad pelynas gali sunaikinti vėžines ląsteles vos per 16 valandų. Skamba lyg pasaka, tačiau tokį efektą išties užfiksavo laboratoriniai tyrimai. Būtent tai ir patraukė pasaulio mokslininkų dėmesį.
Tyrimai, publikuoti mokslo žurnale Life Sciences, parodė, kad artemizininas, derinamas su geležimi, sukelia vėžinių ląstelių apoptozę – tai tarsi jų „užprogramuota mirtis“. Įspūdingiausia tai, kad šis procesas paveikė tik sergančias ląsteles, o sveikos išliko nepažeistos.
Mokslininkai pastebėjo, kad kai kurios ląstelės pradėjo irti vos per kelias valandas, o stipriausias poveikis pasireiškė per pirmąją parą. Tokie rezultatai verčia kalbėti apie visiškai naują požiūrį į natūralių junginių galimybes kovojant su viena sunkiausių ligų.
Tai dar nereiškia, kad rytoj pelynas taps oficialiu vaistu nuo vėžio. Tačiau pats faktas, jog augalas, augantis ir mūsų kraštuose, laboratorijoje parodė tokį poveikį, suteikia daug vilčių ir įkvepia tolimesnius tyrimus.
Garsioji saldaus pelyno arbata – paruošimas ir vartojimas
Saldusis pelynas (Artemisia annua) nuo senų laikų vertinamas už kartų skonį ir stiprų poveikį. Pastaraisiais metais jis sulaukė ypatingo dėmesio dėl tyrimuose pastebėto galimo poveikio vėžinėms ląstelėms. Arbata – vienas paprasčiausių būdų išbandyti šį augalą.
Pelynas yra stiprus, todėl jo negalima vartoti be saiko. Užtenka trumpų kursų – kelių dienų ar savaitės – o po to būtinos pertraukos. Arbatos paruošimas paprastas, tačiau nuo to, kaip ją užplikysite, priklauso ir veikliųjų medžiagų išsiskyrimas.
Gaminimo instrukcija:
- Užvirkite 1 litrą vandens.
- Į karštą vandenį įberkite 2 arbatinius šaukštelius džiovintų saldaus pelyno lapelių.
- Uždenkite ir palaikykite apie 10 minučių.
- Perkoškite ir, jei norisi, įlašinkite šaukštą šviežių žalių sulčių.
Tokios arbatos pakanka gerti 1–2 kartus per dieną savaitę laiko, po to darant pertrauką. Ji netinka nėščiosioms, maitinančioms ar žmonėms, turintiems rimtesnių kepenų ar inkstų problemų.
Pelyno vartojimas turi ribas, kurių nevalia peržengti
Pelynas yra augalas su itin stipriomis savybėmis, todėl jo poveikis organizmui pasireiškia greitai. Būtent dėl šios priežasties jis niekada nevartojamas nuolat ar be pertraukų. Net ir liaudiškoje medicinoje pelyno kursai būdavo trumpi, o po jų sekdavo poilsio laikotarpiai.
Arbatos ar užpilo paprastai geriama ne daugiau kaip 1–2 kartus per dieną, savaitės kursu. Vartojant ilgiau, gali pasireikšti šalutiniai reiškiniai – pykinimas, galvos svaigimas ar kepenų apkrova. Tai rodo, kad augalas nėra skirtas kasdieniam, įprastam naudojimui.
Pelynas taip pat netinka nėščiosioms, maitinančioms moterims ir žmonėms, sergantiems kepenų ar inkstų ligomis. Dėl stipraus poveikio prieš pradedant ilgesnius kursus vertėtų pasitarti su gydytoju ar fitoterapeutu. Tik saikingas vartojimas gali atnešti naudos, neapkraunant organizmo.
Ką verta prisiminti apie pelyną nuo vėžio
pelynas prieš vėžį sulaukė mokslininkų dėmesio dėl artemizinino – junginio, kuris laboratorijose parodė gebėjimą paveikti vėžines ląsteles. Šis atradimas ne tik įkvepia naujus tyrimus, bet ir priverčia iš naujo pažvelgti į seniai žinomą augalą.
Nors šiuo metu pelynas dar nėra oficialus vaistas, jis gali tapti pagalbine priemone šalia tradicinio gydymo. Arbata, tinktūros ar kapsulės – kiekviena forma turi savų privalumų, tačiau visais atvejais būtina nepamiršti saiko ir atsargumo.
Šis augalas nėra stebuklingas sprendimas, tačiau atsakingai vartojamas gali padėti palaikyti organizmą ir sustiprinti bendrą atsparumą. Pelyno paslaptis slypi ne tik liaudies išmintyje, bet ir šiuolaikinio mokslo patvirtintuose atradimuose.