Tas jausmas, kai atrodo, jog grindys slysta iš po kojų net sėdint – pažįstamas daugeliui. Galva ima suktis, vaizdas akyse tarsi plaukia, o kūnas tampa lengvas ir nestabilus. Pirmoji mintis dažnai būna – gal spaudimas?. Tačiau ne visada kaltas kraujospūdis. Kartais priežastys slypi visai kitur – net ten, kur mažiausiai tikimės.
Toks svaigimas gali būti trumpalaikis arba pasikartojantis, ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltas, jis gali signalizuoti, kad kūnas prašo pagalbos. Kad suprastume, kodėl svaigsta galva, reikia atidžiau pažvelgti į kelis dažniausiai pasitaikančius kaltininkus.
Dažniausios priežastys, kodėl svaigsta galva
Kai galva ima suktis net sėdint, tai nėra smulkmena. Dažnai tai pirmas ženklas, kad organizmas nebesusitvarko su apkrova – trūksta deguonies, kraujas cirkuliuoja netolygiai, o smegenys ima protestuoti. Toks pojūtis gali pasireikšti net visiškai sveikiems žmonėms, tačiau kai jis kartojasi, reikėtų rimtai susirūpinti.
Svaigimą sukelti gali daugybė veiksnių – nuo paprastų ir laikinių iki pavojingų, galinčių pažeisti nervų sistemą ar sutrikdyti kraujotaką. Dėl to svarbu suprasti, kas slypi už šio simptomo, nes kartais užtenka nedidelės klaidos gyvenimo būde, kad kūnas pradėtų siųsti pavojaus signalus.
1. Kaklo įtampa ir stuburo problemos
Užspaustos kraujagyslės ar nervai kakle gali riboti deguonies patekimą į smegenis. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, įtempta laikysena ar sprando sustingimas – dažnos priežastys, dėl kurių galva ima suktis.
2. Sutrikusi kraujotaka
Kai kraujas nepasiekia smegenų tolygiai, jos reaguoja svaiguliu. Tai gali nutikti tiek dėl mažo kraujospūdžio, tiek dėl susiaurėjusių kraujagyslių ar jų užspaudimo kakle.
3. Vestibuliarinio aparato sutrikimai
Vidinėje ausyje esantis pusiausvyros centras kartais sutrinka – kristalai pasislenka, ausies nervai jautrėja, o žmogus jaučiasi tarsi po karuselės.
4. Vitaminų ir mineralų trūkumas
Magnio, kalio ar geležies trūkumas gali sutrikdyti nervų veiklą ir deguonies pernešimą. Dažnai to pasekmė – silpnumas ir nuolatinis galvos svaigimas.
5. Nervinė įtampa ir stresas
Kai kūnas ilgą laiką gyvena įtampoje, raumenys sustingsta, kvėpavimas paviršutiniškas, o smegenys gauna mažiau deguonies. Rezultatas – svaigimas, sumišimas ir net pykinimas.
6. Vaistų poveikis arba šalutinis reiškinys
Kai kurie medikamentai (ypač kraujospūdžiui ar nervams) gali turėti šalutinį poveikį, sukeliantį svaigulį, ypač pradėjus vartoti naują preparatą.
7. Dehidratacija
Paprasčiausias vandens trūkumas neretai sukelia stiprų galvos sukimąsi, ypač karštomis dienomis ar po fizinio krūvio.
Kaip atpažinti galvos svaigimą dėl spaudimo
Ne visada lengva suprasti, ar svaigimas kyla dėl kraujospūdžio svyravimų, ar visai kitos priežasties. Tačiau kūnas dažnai siunčia gana aiškius signalus. Atpažinus juos laiku, galima išvengti rimtesnių pasekmių – nuo alpimo iki deguonies trūkumo smegenyse.
Dažniausi požymiai, kad svaigsta galva dėl spaudimo:
- Galva ima suktis atsistojus arba keičiant kūno padėtį.
- Pajuntamas silpnumas, tarsi „tuštuma“ galvoje.
- Akys aptemsta arba atsiranda juodi taškai prieš akis.
- Širdis plaka greičiau arba nereguliariai.
- Atsiranda spengimas ausyse ar lengvas pykinimas.
- Oda tampa blyški, šalta, rankos prakaituoja.
- Gali skaudėti smilkinius arba jaustis spaudimas pakaušyje.
Jeigu šie simptomai kartojasi, verta pasimatuoti spaudimą ryte ir vakare kelias dienas iš eilės. Tai padės suprasti, ar priežastis slypi kraujotakoje, ar verta ieškoti kitų veiksnių.
Natūralūs būdai, kurie padeda suvaldyti galvos svaigimą
Kai galva sukasi, pirmas noras – sėsti ar atsigulti, bet svarbiausia – suprasti, ką galima padaryti, kad svaigimas nepasikartotų. Nedideli įpročiai ir keli paprasti veiksmai dažnai duoda geresnį efektą nei saujos tablečių.
Pirmiausia pasirūpinkite deguonimi. Venkite ilgo buvimo uždarose, tvankiose patalpose – atidarykite langą, giliai kvėpuokite ir stenkitės išlaikyti taisyklingą laikyseną. Net trumpas pasivaikščiojimas gryname ore padeda atpalaiduoti raumenis ir pagerina smegenų kraujotaką.
Antras žingsnis – pakankamai skysčių ir mineralų. Vandens trūkumas ar net menkas dehidratacijos laipsnis labai dažnai sukelia svaigulį. Gerkite vandenį mažais gurkšniais visos dienos metu, o į mitybą įtraukite produktų, turinčių magnio, kalio ir geležies – jie padeda palaikyti normalią nervų veiklą ir kraujotaką.
Subalansuota mityba ir reguliarus poilsis taip pat daro didelę įtaką. Kai organizmas pavargęs, jo reakcija į bet kokį dirgiklį būna stipresnė – taip atsiranda galvos svaigimas, silpnumas, mieguistumas. Jei papildysite mitybą daržovėmis, sveikais riebalais ir pakankamu baltymų kiekiu, kūnas atsigaus greičiau.
Galiausiai nepamirškite kaklo ir pečių zonos. Įtempti raumenys spaudžia kraujagysles, todėl masažas, tempimo pratimai ar paprastas raumenų atpalaidavimas prieš miegą gali labai padėti.
Kada verta kreiptis į gydytoją ir nebelaukti
Jei galvos svaigimas tampa dažnas, trunka ilgiau nei kelias minutes ar pasireiškia net ramybės būsenoje, tai jau signalas, kad organizmui reikia pagalbos. Kai kurie žmonės tikisi, jog praeis savaime, bet ilgalaikis svaigimas gali slėpti rimtesnius sutrikimus – nuo kaklo kraujagyslių spaudimo iki vidinės ausies ar nervų sistemos problemų.
Ypatingai svarbu nedelsti, jei kartu jaučiate kitus simptomus – neryškų matymą, tirpimą veide ar rankose, neįprastą nuovargį, kalbos ar pusiausvyros sutrikimus. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti pirmieji kraujotakos ar net insulto požymiai.
Atlikus paprastus tyrimus – kraujo, spaudimo, kaklo kraujagyslių ar ausų funkcijos vertinimą – dažnai pavyksta aiškiai nustatyti, kodėl svaigsta galva, ir pritaikyti tinkamą gydymą. Laiku sureagavus, galima ne tik išvengti pasikartojančių priepuolių, bet ir sustiprinti bendrą savijautą.
Kartais užtenka kelių gyvenimo būdo pakeitimų, kad viskas susitvarkytų. Svarbiausia – neignoruoti kūno siunčiamų signalų ir rūpintis savimi anksčiau, nei problema taps rimta.