Daugelis žmonių kasdien užsipila kavos puodelį dėl skonio ar tam, kad lengviau pradėtų rytą, bet retas susimąsto, kokį poveikį šis gėrimas turi organizmui. Nauji tyrimai rodo, kad kava gali daryti kur kas daugiau nei tiesiog suteikti energijos – ji veikia uždegiminius procesus, ląstelių apsaugą ir net ilgalaikę ligų riziką.
Įdomiausia tai, kad nauda atsiranda tik tada, kai kava geriama tinkamu kiekiu. Per mažai – poveikis silpnas, per daug – gali sukelti visiškai priešingą rezultatą. Todėl vis daugiau kalbama ne tik apie pačią kavą, bet ir apie ribas, kurios padeda pasiekti didžiausią naudą sveikatai.
Kava mažina uždegimą ir padeda apsaugoti organizmą
Kava neretai laikoma tik energijos šaltiniu, tačiau ji turi kur kas didesnę vertę. Šiame gėrime gausu junginių, kurie tiesiogiai veikia uždegiminius procesus, palaiko ląstelių apsaugą ir padeda išlaikyti stipresnę sveikatą. Būtent todėl vis daugiau tyrimų rodo, kad saikingas kavos kiekis ne tik žadina, bet ir prisideda prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo.
Kavoje esantys polifenoliai, antioksidantai ir bioaktyvūs junginiai mažina oksidacinį stresą, kuris laikomas viena pagrindinių lėtinių ligų priežasčių. Toks poveikis veikia visą organizmą: nuo širdies ir kraujagyslių sistemos iki kasdienio imuniteto. Svarbiausia tai, kad uždegimo mažinimas gali stabdyti procesus, susijusius su greitesniu senėjimu ir ląstelių pažeidimu.
1. Mažesnė vėžio rizika dėl stipraus antioksidacinio poveikio
Antioksidantai neutralizuoja ląsteles žalojančius laisvuosius radikalus. Tai mažina tikimybę, kad ląstelės pradės mutuoti, ir taip prisideda prie geresnės apsaugos nuo kelių vėžio formų.
2. Geresnė kraujagyslių būklė
Kava padeda palaikyti kraujagyslių elastingumą, todėl kraujotaka tampa stabilesnė, o širdis dirba efektyviau. Tokia apsauga mažina spaudimą kraujotakos sistemai ir prisideda prie bendros širdies sveikatos.
3. Stabilus cukraus kiekis kraujyje
Tyrimai rodo, kad kava gali pagerinti jautrumą insulinui. Tai itin svarbu žmonėms, siekiantiems išvengti cukraus šuolių, kurie sukelia nuovargį ir skatina uždegiminius procesus.
4. Apsauga kepenims
Kava teigiamai veikia kepenų ląsteles, mažina nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos riziką ir gali padėti lėčiau progresuoti kepenų uždegiminiams procesams.
5. Mažesnis lėtinių ligų pavojus
Dėl bendro priešuždegiminio poveikio kava siejama su mažesne rizika susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip 2 tipo diabetas, širdies ligos ar kai kurios neurodegeneracinės būklės.
Kiek kavos gerti per dieną, kad poveikis būtų naudingas?
Kalbant apie kavos naudą, svarbiausia suprasti, kad poveikis labai priklauso nuo kiekio. Per mažai – efektas silpnas ir trumpalaikis. Per daug – kūnas gali sureaguoti priešingai, atsiranda nerimas, įtampa, širdies permušimai. Tačiau yra riba, kurią pavyko aiškiai nustatyti moksliniais tyrimais: būtent tame intervale kava veikia kaip apsauginis, sveikatą palaikantis gėrimas.
Idealus kiekis daugumai žmonių yra 3–5 puodeliai per dieną. Toks kiekis pakankamas tam, kad antioksidantai, polifenoliai ir bioaktyvūs junginiai atliktų darbą – sumažintų uždegimą, pagerintų ląstelių apsaugą ir stabilizuotų cukraus lygį kraujyje. Toks kiekis neapsunkina nervų sistemos ir nekelia diskomforto, todėl kava tampa kasdieniu mažu įpročiu, duodančiu tikrą naudą.
Vis dėlto labai svarbu, kaip ta kava geriama. Jei puodelyje nuolat atsiduria daug cukraus ar riebios grietinėlės, natūralus poveikis silpnėja. Geriausi rezultatai pastebimi tada, kai kava geriama juoda arba su nedideliu kiekiu pieno. Tuomet poveikis išlieka lengvas, bet veiksmingas, o kūnas gauna tą tikrąją naudą, apie kurią kalba mokslininkai.
Kada kava suteikia daugiausia naudos ir kaip ją gerti protingai?
Kava gali būti labai naudinga, jei pasirinktas tinkamas metas ją gerti. Daug žmonių puodelį išgeria vos atsikėlę, bet tuo metu kūnas natūraliai gamina daugiau kortizolio, kuris suteikia žvalumo. Todėl kava ryte gali atrodyti silpnesnė, o poveikis trumpesnis. Kur kas naudingiau ją gerti šiek tiek vėliau – praėjus maždaug valandai po pabudimo. Tuomet kofeinas veikia efektyviau, nes nebesipina su natūraliu hormono piku.
Dienos metu kava taip pat gali padėti palaikyti stabilesnį energijos lygį, tačiau vakare ji neretai sutrikdo miegą. Jei jautriai reaguoji į kofeiną, paskutinį puodelį geriau išgerti iki 15 valandos. Tada vakaras išliks ramesnis, o naktį išvengsi prabudinėjimų.
Naudingiausia kava ta, kuri geriama su kuo mažiau priedų. Juoda kava arba kava su keliais lašais pieno išlaiko visą natūralų naudą – nuo antioksidantų iki kofeino poveikio smegenims. Kai sumažinamas cukrus, grietinėlė ar saldūs sirupai, išvengiama staigių energijos kritimų ir cukraus šuolių, o kava tampa tikru sveikatos sąjungininku, o ne užslėptu desertu.
Atsiminkite
Kava gali būti kur kas daugiau nei rytinis įprotis. Tinkamai pasirinktas kiekis ir laikas padeda sumažinti uždegimą, palaikyti stabilesnį cukraus lygį ir sustiprinti bendrą savijautą. Tai gėrimas, kuris gali tapti natūralia kūno apsauga, jei juo mėgaujamasi saikingai.
Kiek kavos gerti per dieną tampa svarbiu klausimu, nes būtent tinkamas kiekis atneša didžiausią naudą. Laikantis aiškios ribos ir vengiant perteklinio cukraus ar riebalų, kava tampa patikimu pagalbininku, o ne problema. Reguliarumas ir saikas leidžia pajusti realų poveikį tiek energijai, tiek ilgesnei sveikatai.