Šalpusnis nuo seno laikomas vienu universaliausių pavasario vaistinių augalų. Pats pavadinimas lotynų kalba – Tussilago farfara – reiškia „išvaryti kosulį“. Tačiau šalpusnio nauda sveikatai daug platesnė: jis naudojamas kvėpavimo takams, virškinimo sistemai, sąnarių skausmui, odos ir net plaukų būklei gerinti. Būtent pavasarį yra geriausias metas šį augalą rinkti ir pasiruošti žaliavas visiems metams.
Kaip ir kada rinkti šalpusnį
Šalpusnis auga neįprastai – pavasarį pirmiausia pasirodo žiedkočiai su geltonais žiedais, o lapai išauga vėliau. Žiedai renkami saulėtu oru žydėjimo metu ir džiovinami atskirai nuo lapų. Laikomi tinkamai, jie gali būti naudojami iki trejų metų.
Lapai renkami pavasarį arba birželį, kai jau būna ryškiai žali viršuje, balzgani apačioje ir sultingi. Renkami tik jauni, rūdžių nepažeisti lapai. Lapai nupjaunami iki lapkočio vidurio ir džiovinami gerai vėdinamoje vietoje, ne aukštesnėje kaip 50 °C temperatūroje.
Svarbu, kad pilnai išdžiūtų ir būtų laikomi visiškai sausoje patalpoje – taip gydomosios savybės išlieka iki trejų metų.
Pagrindinė šalpusnio nauda sveikatai
Liaudies medicina šalpusnio lapus ir žiedus naudoja esant:
- kosuliui, bronchitui, tracheitui, plaučių uždegimui, bronchinei astmai
- gerklės uždegimui, laringitui, faringitui, stomatitui
- virškinamojo trakto uždegimams, apetito stokai, žarnyno motorikos sutrikimams
- inkstų ir šlapimo pūslės uždegimui, kai kurioms urogenitalinės sistemos ligoms
- aterosklerozei, tulžies pūslės veiklos sutrikimams
- odos problemoms, pūlingoms žaizdoms, abscesams, furunkulams
- sąnarių skausmui, kojų sunkumui, venų varikozei
- plaukų slinkimui ir pleiskanoms
Šalpusnis gerina bronchų funkciją, padeda lengviau išsiskirti skrepliams, kovoja su uždegimu, skatina virškinimo liaukų sekreciją ir žarnyno motoriką, gerina apetitą. Išoriškai lapai ir nuovirai ramina sudirgusią odą ir skatina žaizdų gijimą.
Pagrindinės vartojimo formos
Vidaus vartojimui daromi užpilai ir nuovirai iš džiovintų lapų ar žiedų: silpnesni virškinimo ir urogenitalinės sistemos ligoms, stipresni – atsikosėjimui, bronchitui, plaučių ligoms. Paprastai geriama mažomis porcijomis kelis kartus per dieną prieš valgį arba po jo, priklausomai nuo tikslo.
Išoriškai naudojami kompresai ir skalavimai: lapų nuovirai tinka gerklės skalavimui, losjonams ant pūlingų žaizdų, furunkulų, odos sudirgimų. Švieži lapai sutraiškomi ir dedami tiesiai ant žaizdos ar skaudančio sąnario, uždengiami ir pritvirtinami marle ar vilnonia medžiaga.
Plaukams naudojami stipresni lapų nuovirai: jais įmasažuojama galvos oda ir paliekama prieš plovimą, taip stiprinamos šaknys ir mažinamas slinkimas, pleiskanos.
Kai kuriose tradicijose šalpusnis buvo vartojamas net tabako pavidalu – džiovinti lapai ir šaknys kemšami į pypkę ar „cigaretes“, o dūmai naudoti kaip priemonė nuo kosulio ir gerklės ligų. Ši praktika šiandien vertinama atsargiai.
Svarbios atsargumo priemonės ir kontraindikacijos
Nors šalpusnio nauda sveikatai plati, tai nėra visiškai nekaltas augalas. Jame esantys tam tikri junginiai, vartojami per didelėmis dozėmis ar labai ilgai, gali pakenkti kepenims. Todėl ilgalaikis ir nekontroliuojamas vartojimas nerekomenduojamas.
Ypatingas atsargumas būtinas:
- vaikams (ypač iki 12 metų, o iki 2 metų vartoti iš viso nerekomenduojama)
- nėščioms ir žindančioms moterims
- žmonėms, sergantiems kepenų ligomis
- vartojant stiprius šalpusnio nuovirus ar ekstraktus ilgesnį laiką
Dažniausiai patariama neviršyti maždaug pusantro mėnesio bendros šalpusnio vartojimo trukmės per metus ir griežtai laikytis dozių. Perdozavimas gali sukelti pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus. Dėl lėtinių ligų, vaistų vartojimo ar ilgesnių kursų visuomet reikia pasitarti su gydytoju.
Šalpusnis yra stiprus augalas, todėl geriausia jį matyti kaip pagalbininką šalia gydytojo paskirto gydymo, o ne kaip vienintelę priemonę. Tada jo gydomoji galia pavasarį ir visus metus gali būti išnaudota saugiau ir efektyviau.