Ji tokia smulki, kad dažnas net nepastebi, mindo ar nuskina kartu su kitomis žolėmis. Dirvinė našlaitė – tai paprasta, švelni piktžolė, auganti pakelėse, daržų pakraščiuose ir kiemuose. Tačiau ji slepia daugiau nei iš pirmo žvilgsnio atrodo.
Dar mūsų seneliai ją vadino kraujo „švarintoja“. Ir visai ne be reikalo – liaudiškose vaistinėlėse ši piktžolė valo kraują, padeda nuo bėrimų, spuogų, odos niežulio. Švelni, bet veikianti iš vidaus.
Nors šiuolaikinis sodininkas ją naikina kaip bereikšmį augalą, žolininkai iki šiol renkasi ją dėl švelnaus, bet plataus poveikio – ne tik kraujui, bet ir kepenims, inkstams, odai. Tai vienas tų atvejų, kai gamta pasiūlo daugiau nei daugelis vaistinių lentynų.
Kuo ypatinga dirvinė našlaitė
Nors atrodo kukli, ši piktžolė iš tiesų turi stiprią vidinę galią. Dirvinė našlaitė pasižymi priešuždegiminiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu ir valomuoju poveikiu. Ji dažniausiai minima kalbant apie odos bėrimus ar egzemos paūmėjimus, bet tikrasis jos poveikis prasideda kur kas giliau – iš vidaus.
Kai piktžolė valo kraują, oda ima „kvėpuoti“, sumažėja niežulys, spuogai, paraudimai. Našlaitės sudėtyje yra medžiagų, kurios padeda organizmui pašalinti susikaupusius toksinus ir palaiko švarų limfos bei kraujo cirkuliacijos darbą. Būtent todėl ji dažnai buvo vartojama ne tik kaip arbata, bet ir kaip prausiamasis nuoviras odai.
Šis augalas švelnus – jis neturi stipraus skonio ar kvapo, tačiau poveikis laikui bėgant pasidaro akivaizdus. Reguliarus vartojimas gali pagerinti ne tik odos išvaizdą, bet ir savijautą – sumažėja sunkumo pojūtis, pagerėja virškinimas, lengviau atsikratoma perteklinių skysčių.
Kaip naudoti dirvinę našlaitę
Paprasčiausias būdas – pasigaminti arbatos. Dirvinės našlaitės lapeliai ir žiedeliai skinami žydėjimo metu, geriausia – sausą rytą, kai augalas dar pilnas gyvybės. Išdžiovinti šešėlyje, jie nepraranda savo naudingųjų savybių. Užpilus šaukštelį džiovintos žolės puodeliu verdančio vandens ir palaikius 10 minučių, gaunamas švelnus, gelsvas gėrimas.
Tokią arbatą patariama gerti nedideliais kiekiais – po pusę puodelio du kartus per dieną, maždaug dvi savaites. Tai tarsi ramus, neagresyvus būdas leisti organizmui atsikvėpti, atsistatyti.
Ji itin tinka pavasarį, kai po žiemos organizmas pavargęs, kraujas tarsi tirštesnis, o oda linkusi reaguoti į kiekvieną pasikeitimą.
Kai kurie žolininkai rekomenduoja šį augalą derinti su dilgėle ar žliūge – taip stiprinamas bendras valomasis poveikis. Vis dėlto net ir viena našlaitė veikia pastebimai, jei tik jai suteikiama laiko. Tai ne greito efekto priemonė, o švelni pagalba, kuri kaupiasi diena po dienos.
Kada verta vartoti dirvinę našlaitę
Ne kiekvienas augalas tinka kasdieniam vartojimui, bet dirvinė našlaitė – viena iš tų, kurią galima saugiai įtraukti į trumpalaikius organizmo valymo etapus. Ji labiausiai pasiteisina tada, kai kūnas siunčia signalus, kad per daug prisikaupė nereikalingų medžiagų ar sutriko vidinė pusiausvyra.
Dėl švelnaus poveikio ji dažnai rekomenduojama jautresniems žmonėms – paaugliams, vyresniems, net tiems, kuriems stipresnės žolelės per greitai sukelia reakcijas. Tai augalas, tinkantis ne staigiam valymui, o natūraliam atsigavimui.
Kada ši piktžolė ypač naudinga:
- Kai atsiranda odos bėrimų, spuogų ar niežulys
- Po ilgesnio antibiotikų vartojimo
- Pavasarį, kai norisi „prasivalyti“ po žiemos
- Po streso, kai jaučiamas fizinis nuovargis ar sunkumas
- Kai kraujas tampa tirštesnis, oda praranda skaistumą
Svarbu prisiminti, kad žolelės veikia švelniai, bet giliai. Todėl vartojant našlaitę svarbiausia – pastovumas ir kantrybė. Tai tarsi tylus sąjungininkas, kuris dirba savo darbą fone, leisdamas kūnui atsigauti natūraliu ritmu.
Išvada: ne viskas, kas atrodo nereikalinga – yra nereikalinga
Gamta dažnai siūlo sprendimus ten, kur jų mažiausiai tikimės. Dirvinė našlaitė – puikus to pavyzdys. Ši kukli piktžolė, kurią dažnas išrauna nė nesusimąstęs, gali tapti stipria pagalba organizmui. Ir ne per jėgą, ne per greitus rezultatus, o per švelnų, nuoseklų poveikį.
Kai piktžolė valo kraują, oda tampa šviesesnė, nuovargis traukiasi, o vidinė būsena stabilizuojasi. Tokie pokyčiai nevyksta per naktį, bet jie – tvarūs. Gal verta kitąkart, vietoj to, kad naikintumėm, – pasiimti šiek tiek ir pasinaudoti tuo, ką siūlo pati žemė?
