Laukinių mėtų arbata daug kam asocijuojasi su vasaros gaiva, vaikystės prisiminimais ir natūraliu gydymu. Vis daugiau žmonių renkasi ne parduotuvėse pirktas žoleles, o tai, ką galima rasti pievose ar pakelėse. Vienas dažniausių pasirinkimų – būtent laukinės mėtos. Tačiau kyla klausimas: ar ji tikrai saugi? Ir kuo ši arbata skiriasi nuo įprastų pipirmėčių ar šaltmėčių mišinių?
Kaip atpažinti laukines mėtas?
Laukinės mėtos dažnai painiojamos su šaltmėtėmis ar vandeninėmis mėtomis – visos jos priklauso tam pačiam mėtų šeimos augalų grupei. Jos auga drėgnose pievose, pakelėse ar prie upių. Lapeliai dažnai blizgūs, turi aštrų, bet ne visuomet malonų kvapą. Kai kas jas vadina šunmėtėmis ar kumelmėtėmis, tačiau tai tik regioniniai pavadinimai – veikliosios savybės išlieka labai panašios.
Svarbiausia – žinoti, kad laukinių mėtų arbata yra saugi, jei tik surinkta tinkamai, švariame gamtos kampelyje ir neperdozuojama. Svarbu neskinti augalų prie intensyvaus eismo kelių ar užterštų vietų – taip galima išvengti sunkiųjų metalų ar kitų kenksmingų medžiagų.
Kuo naudinga laukinių mėtų arbata?
Tinkamai paruošta laukinių mėtų arbata gali būti tikras atradimas tiems, kas vertina natūralią sveikatą. Ši arbata:
- Ramina virškinimo sistemą
- Padeda esant pilvo pūtimui ar spazmams
- Gali palengvinti pykinimą
- Turi raminantį poveikį nervų sistemai
Tačiau reikia nepamiršti: jei jaučiate rūgštingumo pakilimą ar turite jautrų skrandį, ši arbata gali ne visiems tikti. Kai kuriems žmonėms mėtos gali skatinti rūgščių refliuksą – todėl gerti ją reikėtų atsakingai, stebint savo organizmo reakcijas.
Ar laukinės mėtos tinka visiems?
Nors dažnam žmogui laukinių mėtų arbata atrodo kaip nepakeičiamas gamtos vaistas, yra tam tikrų atvejų, kai ją vartoti reikėtų atsargiai. Pavyzdžiui:
- Jei sergate refliuksu ar turite jautrų skrandį
- Jei laukiatės ar maitinate kūdikį
- Jei vartojate daug vaistų – visada verta pasitarti su gydytoju
Vis dėlto daugumai žmonių tai švelni, bet veiksminga natūrali priemonė. Tik svarbu nepamiršti – net ir natūralių arbatų vartojimas turi būti saikingas.
Kaip pasiruošti laukinių mėtų arbatą namuose?
Laukinių mėtų arbata ypač vertinama dėl savo natūralaus skonio ir stipraus kvapo, tačiau kad iš tiesų atskleistų savo naudą, ją reikia tinkamai paruošti. Pirmiausia svarbu pasirinkti švarias, nenuodingas vietas – pievas toliau nuo kelių ar pramoninių zonų. Geriausia rinkti mėtas ryte, kai jos dar kupinos rasos ir eterinių aliejų.
Surinkus, lapelius reikėtų švelniai nuplauti vėsiu vandeniu ir palikti natūraliai džiūti – pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, ant švaraus audinio ar popieriaus. Kai mėtos visiškai išdžiūva, jas galima susmulkinti ir laikyti stikliniame inde, toliau nuo saulės ir drėgmės.
Norint pasigaminti šios arbatos, užtenka vieno arbatinio šaukštelio džiovintų lapelių puodeliui verdančio vandens. Užplikyti reikėtų 5–10 minučių, priklausomai nuo to, kokio stiprumo arbatos norisi. Ilgesnis plikymas sustiprina skonį ir kvapą, bet tuo pačiu ir poveikį organizmui, todėl jautresniems žmonėms geriau pradėti nuo silpnesnio užpilo.
Šis gėrimas puikiai tinka vakarui – ypač jei norisi nusiraminti, sumažinti įtampą ar pasiruošti ramiam miegui. Tačiau kai kuriems žmonėms, ypač su jautria virškinimo sistema, laukinių mėtų arbata gali sukelti nepageidaujamą reakciją, tad verta iš pradžių išbandyti mažesnį kiekį.
Išvada: ar verta gerti laukinių mėtų arbatą?
Jei mėgstate gamtą, vertinate natūralumą ir žinote, kur rinkti žoleles – laukinių mėtų arbata gali tapti jūsų kasdiene sąjungininke. Ji kvepia pievomis, ramina mintis ir padeda kūnui atsipalaiduoti. Vis dėlto svarbiausia – klausyti savo kūno. Jei jaučiate nemalonius pojūčius ar skrandžio reakciją, verčiau pasitarti su gydytoju.
