Vieniems – piktžolė, kurią norisi kuo greičiau išrauti iš daržo. Kitiems – vaistas nuo visko, pradedant karpomis, baigiant virškinimo problemomis ar odos ligomis. Retas augalas sukelia tiek prieštaringų reakcijų kaip ugniažolė. Vieni džiaugiasi, kad ji savaime auga sode, o kiti vos tik pastebėję ją tarp lysvių – naikina be gailesčio. Vis dėlto, jei žinai, ką darai, ugniažolės nauda gali būti tikrai įspūdinga.
Nuo senų laikų žinoma, kad šis ryškiai oranžines sultis turintis augalas turi stiprų poveikį organizmui – tiek išoriškai, tiek vartojamas iš vidaus. Bet kaip ir su viskuo gamtoje, čia svarbu ne tik nauda, bet ir atsargumas.
Kodėl ugniažolė tokia populiari?
Nuo senų laikų žmonės pastebėjo: kur auga ugniažolė, ten nieko kito greitai neįleisi. Ji plinta greitai, stipriai, kartais net užgoždama kitus augalus. Būtent dėl šios savybės daugelis ją vadina įkyria piktžole. Tačiau žolininkai žiūri kitaip – stipriai auganti žolė dažnai slepia ir stiprų veikimą.
Ugniažolės stiebo ar lapo perplėšimas iškart atskleidžia jos „paslaptį“ – oranžines, kartais net tamsiai geltonas sultis. Būtent jose slypi ugniažolės nauda – jose gausu alkaloidų, kurie veikia prieš bakterijas, grybus, virusus, o kai kurie tyrimai rodo ir galimą priešvėžinį potencialą.
Bet būtent dėl to šis augalas yra ir vertingas, ir pavojingas. Jo negalima vartoti „iš akies“ ar pagal nuojautą – net liaudies medicinos šalininkai pabrėžia: reikia žinoti, ką darai.
Ką gydo ugniažolė – liaudiškai ir praktiškai
Dauguma žmonių pirmiausia prisimena ugniažolę kaip priemonę nuo karpų – ir tai nėra mitas. Jos sultys veikia lokaliai, degina pažeistą audinį, todėl dažnai naudojamos tepti ne tik karpas, bet ir papilomas. Tačiau tai tik viena dalelė to, ką apima ugniažolės nauda.
Liaudies medicinoje ugniažolė naudojama:
- nuo odos problemų: karpoms, spuogams, žaizdoms, egzemai mažinti;
- virškinimui gerinti: mažomis dozėmis – esant kepenų ar tulžies pūslės sutrikimams;
- kaip priešuždegiminė priemonė: esant sąnarių ar odos uždegimui;
- esant nerviniam dirglumui: nedideliais kiekiais gėrimo ar vonių pavidalu.
Šiuo metu taip pat žinoma apie ugniažolės fermentuotų produktų naudojimą – raugo ar giros, kurie dažnai minimi kaip naudingi žarnynui, imunitetui, net odai. Vis dėlto tai – labai koncentruoti, stiprūs preparatai, kuriems reikalingas aiškus suvokimas ir atsargumas.
Kada ugniažolė gali pakenkti – svarbu žinoti ribas
Nors ugniažolės nauda dažnai giriama, negalima pamiršti, kad tai ir nuodingas augalas. Jo sudėtyje esantys alkaloidai veikia stipriai – todėl per didelės dozės ar netinkamas vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį.
Ką svarbu žinoti:
- Vidinis vartojimas (arbata, raugas, užpilai) gali dirginti skrandį, sukelti pykinimą ar kepenų apkrovą – ypač jei vartojama per ilgai ar per dažnai.
- Išorinis naudojimas (tepant karpas ar odą) taip pat reikalauja atsargumo – augalo sultys gali sukelti stiprų dirginimą, ypač jautresnei odai.
- Vaikai ir nėščios moterys turėtų vengti bet kokio kontakto su šiuo augalu – jų organizmai daug jautresni.
- Konsultacija su fitoterapeutu ar gydytoju – būtina, jei planuojama vartoti iš vidaus ilgesnį laiką ar derinti su kitais augalais.
Dėl šių priežasčių ugniažolė vis dar kelia daug diskusijų – vieni ją giria, kiti saugosi. Ir tai – visiškai natūralu.
Ugniažolės nauda tikrai stipri, bet ją reikia pažinti ir naudoti su atsakomybe – kaip ir bet kurią „stiprią“ gamtos dovaną.
Apibendrinimas: ar verta pažinti ugniažolę?
Nors nuomonės apie šį augalą labai skiriasi, viena aišku – ugniažolės nauda nėra išgalvota. Ji tikra, stipri, bet reikalaujanti atidumo. Vieni žmonės ją naikina darže, nes bijo, kiti – renkasi, spaudžia sultis, maišo su spiritu ir naudoja pagal senas žolininkių receptūras.
Jei norite bandyti – pradėkite nuo išorinio naudojimo, pasidomėkite dozavimu, stebėkite savo organizmo reakciją. O jeigu neturite patirties, bet ugniažolė jums įdomi – galbūt pats metas pasikalbėti su žolininku ar bent jau išgirsti daugiau nei vieną nuomonę.
Kaip ir su daugeliu gamtos priemonių, tikrasis atsakymas slypi ne kraštutinumuose, o balanse. Ir galbūt tai viena priežasčių, kodėl ugniažolė dar ilgai išliks vienu labiausiai diskusijų keliančių augalų – kai vieniems ji tikra grėsmė, kitiems – išsigelbėjimas.
