Vakar, gegužės 8 dieną, pasaulis išgirdo svarbią naujieną – naujuoju Katalikų Bažnyčios vadovu išrinktas popiežius Leonas XIV, buvęs kardinolas Robertas Prevostas. Ši žinia iškart sukėlė bangas ne tik tikinčiųjų bendruomenėje, bet ir tarp smalsuolių, kuriems įdomu: o kiek gi uždirba popiežius? Popiežiaus Leono XIV atlyginimas – tema, apie kurią šiomis dienomis sklando daug mitų, tačiau realybė gali nustebinti net ir skeptikus. Nors jis oficialiai stojo prie vienos turtingiausių pasaulio institucijų vairo, šis darbas neturi tradicinio atlygio, kaip mes jį suprantame.
Popiežius be algos? Taip, bet ne be pragyvenimo
Nors daugelis įsivaizduoja, kad vadovauti milijonus tikinčiųjų vienijančiai religinei institucijai reiškia didelį atlyginimą, popiežius Leonas XIV, kaip ir jo pirmtakai, oficialaus atlygio negauna. Tai sena Vatikano tradicija – popiežystė laikoma pašaukimu ir tarnyste, o ne karjera su mėnesiniu atlyginimu.
Tačiau tai nereiškia, kad popiežius gyvena kukliai ar turi rūpintis sąskaitomis. Vatikano valstybė rūpinasi viskuo: nuo jo rezidencijos, maisto, aprangos iki oficialių kelionių ir asmeninio transporto. Tokios išlaidos padengiamos iš specialių fondų bei aukų, tarp kurių – visame pasaulyje žinoma „Petro skatiko“ (lot. Obolo di San Pietro) iniciatyva, kasmet surenkanti dešimtis milijonų eurų.
Kas apmoka sąskaitas? Vatikano finansinis užnugaris
Nors Vatikanas – mažiausia pasaulio valstybė, jos finansų sistema – tikrai ne mažiausia. Popiežiaus Leono XIV kasdienės išlaidos padengiamos ne iš kokio nors asmeninio biudžeto, o iš pačios Šventojo Sosto lėšų. Šios lėšos kaupiamos per kelis pagrindinius šaltinius.
Pirmiausia – aukos iš tikinčiųjų, kurių pagrindinė forma yra jau minėtas „Petro skatikas“. Tai tarsi viso pasaulio katalikų dovana popiežiui – šios lėšos skiriamos ne tik jo veiklai, bet ir įvairiems humanitariniams projektams, labdarai.
Antras svarbus pajamų šaltinis – investicijos ir nekilnojamojo turto valdymas. Vatikanas turi reikšmingų finansinių ir nekilnojamojo turto aktyvų, ypač Italijoje. Taip pat ne mažiau svarbios yra muziejaus bilietų pajamos, leidybos veikla ir įvairūs suvenyrai.
Net ir su tokiu užnugariu, Vatikanas pastaraisiais metais susiduria su finansiniais iššūkiais – 2023 metais buvo pranešta apie daugiau nei 90 mln. dolerių deficitą. Tad nors popiežius pats ir nemoka už nieką, institucijai, kuri visa tai dengia, tenka įdėti nemažai pastangų rūpinantis finansais.
Kiek uždirbdavo prieš tapdamas popiežiumi?
Prieš tapdamas popiežiumi, Robertas Prevostas ėjo kardinolo pareigas – tai vienas aukščiausių titulų Katalikų Bažnyčioje. Skirtingai nei popiežiai, kardinolai paprastai gauna fiksuotą mėnesinį atlyginimą, kuris, pasak įvairių šaltinių, siekia nuo 4000 iki 5000 eurų. Žinoma, tikslūs skaičiai priklauso nuo konkrečių pareigų, vietos ir Vatikano vidaus sprendimų, kurie nėra viešai skelbiami.
Be pagrindinio atlyginimo, kardinolas taip pat gali naudotis tam tikromis lengvatomis – kaip gyvenamuoju būstu Romoje, transportu ar išlaidų kompensacijomis. Tačiau tai – visai kitokio masto parama, nei ta, kurią gauna popiežius.
Tad perėjimas iš kardinolo į popiežiaus poziciją – tai tarsi žingsnis ne į didesnį atlyginimą, bet į visišką atsidavimą pareigai, kur viskuo pasirūpina valstybė, bet be asmeninės finansinės laisvės ar nuosavų pajamų.
Ką reiškia toks atlygis šiandienos pasaulyje?
Šiandien, kai pasaulis garsiai kalba apie finansinį skaidrumą, atlyginimų nelygybę ar vadovų premijas, popiežiaus Leono XIV atlyginimas – arba tiksliau, jo nebuvimas – išsiskiria kaip unikalus atvejis. Tai priminimas, kad tam tikros pareigos vis dar gali būti pagrįstos ne finansiniu atlygiu, o pašaukimu, atsakomybe ir tikėjimu.
Žinoma, svarbu suprasti, kad tokia sistema veikia tik dėl tūkstančių tikinčiųjų paramos, ilgalaikės tradicijos ir pačios Vatikano valstybės struktūros. Tai nėra gyvenimo būdas, kurį būtų galima tiesiog kopijuoti, bet jis siunčia žinutę – ne viskas gyvenime matuojama pinigais.
