Vitaminas D dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, nes padeda išlaikyti stiprius kaulus, gerą nuotaiką ir stiprų imunitetą. Dėl to daugelis žmonių, ypač šaltuoju metų laiku, griebiasi papildų tikėdamiesi pagerinti savijautą.
Tačiau vis daugiau gydytojų įspėja – per daug vitamino D gali tapti rimta grėsme sveikatai. Organizmui jo reikia labai mažai, o kai ribos peržengiamos, šis naudingas vitaminas ima veikti priešingai: sutrikdo mineralų pusiausvyrą, apkrauna inkstus ir net pažeidžia vidaus organus.
Kaip pasireiškia per didelis vitamino D kiekis?
Perdozavus vitamino D, organizmas nebesugeba tinkamai reguliuoti kalcio kiekio kraujyje. Šis ima kauptis ten, kur neturėtų – inkstuose, širdyje ar kraujagyslėse. Iš pradžių žmogus gali net nepastebėti pokyčių, tačiau vėliau atsiranda aiškūs požymiai, kad kūnas nebesusidoroja.
Pavojingiausia tai, kad simptomai primena daugelį kitų negalavimų – todėl žmonės dažnai nesupranta, kad priežastis slypi ne kur kitur, o papildų buteliuke. (šaltinis)
Dažniausi per daug vitamino D požymiai:
- Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai
- Sausumas burnoje ir nuolatinis troškulys
- Dažnas šlapinimasis, ypač naktį
- Raumenų silpnumas, vangumas, mieguistumas
- Sumažėjęs apetitas ir svorio kritimas
- Širdies ritmo sutrikimai
- Inkstų skausmas ar maudimas juosmens srityje
- Sumišimas, galvos svaigimas ar net sąmonės sutrikimai
Kiek vitamino D iš tikrųjų reikia?
Vitaminas D būtinas normaliai kaulų, raumenų ir imuninės sistemos veiklai. Jis padeda organizmui pasisavinti kalcį, tačiau tiek pat svarbu žinoti ribą, kurios peržengti nereikėtų. Moksliškai įrodyta, kad su saiku vartojamas vitaminas D yra naudingas, bet per didelės dozės gali sukelti rimtų sutrikimų.
Rekomenduojama dienos norma suaugusiam žmogui yra apie 600–800 TV (tarptautinių vienetų). Vyresniems žmonėms ar tiems, kurie mažiau būna saulėje, gali prireikti iki 1000–2000 TV. Tačiau daugiau nei 4000 TV per dieną be gydytojo priežiūros vartoti nereikėtų – toks kiekis laikomas riba, po kurios prasideda perdozavimo rizika.
Svarbu nepamiršti, kad vitaminas D dažnai būna ir kituose papildų kompleksuose – todėl iš visų šaltinių gaunamą kiekį reikia skaičiuoti bendrai. Jei papildomai vartojami kalcio preparatai, rizika padidėja dar labiau, nes abu šie elementai veikia kartu.
Patikimiausias būdas sužinoti, kiek jums iš tiesų reikia vitamino D – kraujo tyrimas. Jis parodo, ar vitamino trūksta, ar jo jau per daug. Taip galima išvengti klaidų ir apsaugoti inkstus bei kraujagysles nuo kalcio pertekliaus.
Maistas, kuriame gausu vitamino D
Vitaminą D galima gauti ne tik iš papildų ar saulės, bet ir iš tam tikrų maisto produktų. Nors jų nėra daug, jie padeda palaikyti sveiką šio vitamino kiekį organizme ir sumažina perdozavimo riziką, kuri kyla vartojant sintetines formas.
1. Riebios žuvys – lašiša, skumbrė, silkė, tunas ar sardinės. Jos – vienas pagrindinių natūralių vitamino D šaltinių. Be to, jose gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios saugo širdį ir mažina uždegimus.
2. Kiaušinių tryniai – vertingas šaltinis tiems, kurie nevalgo daug žuvies. Viename trynyje yra apie 40–50 TV vitamino D, todėl keli kiaušiniai per savaitę – puikus pasirinkimas.
3. Kepenėlės – ypač jautienos ar menkės. Nors jų reikėtų vartoti saikingai, jos turi ne tik vitamino D, bet ir A, kuris svarbus regėjimui bei odai.
4. Pienas ir pieno produktai – kai kurie gamintojai praturtina juos vitaminu D, todėl verta skaityti etiketes. Tokie produktai padeda palaikyti tiek kaulų, tiek imuninės sistemos stiprumą.
5. Grybai – šviesoje auginti grybai (ypač šitakiai ar portobelo) gali turėti nemažai vitamino D2. Jie tinka vegetarams bei veganams kaip augalinis šaltinis.
6. Žuvų taukai – klasikinis sprendimas tiems, kuriems sunku gauti pakankamai vitamino D iš maisto. Svarbiausia – rinktis kokybišką, patikimos kilmės produktą be priemaišų.
Ką daryti, jei įtariate, kad vartojate per daug?
Jeigu pastebite nuolatinį troškulį, nuovargį ar pilvo skausmus, o kartu vartojate vitaminą D, pirmiausia verta sustoti. Perdozavimo požymiai gali būti klastingi – atrodo, kad tiesiog pavargote, tačiau iš tiesų organizmas gali būti apkrautas per dideliu kalcio kiekiu. Tokiais atvejais būtina pasidaryti kraujo tyrimą ir patikrinti vitamino D bei kalcio koncentraciją.
Iki rezultatų geriau nevartoti papildų, ypač jeigu tuo pačiu gaunate vitamino D ir iš kelių šaltinių – žuvų taukų, multivitaminų ar sustiprintų produktų. Gydytojas, įvertinęs tyrimus, nurodys, ar reikia pertraukos, ar koreguoti dozę.
Kam gresia perdozavimas labiausiai?
Dažniausiai perdozavimas pasitaiko tiems, kurie vartoja kelis papildus vienu metu ar nepasitikrina kraujo rodiklių prieš pradėdami. Didesnėje rizikos grupėje yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, turintys inkstų sutrikimų ar vartojantys kalcio preparatus. Šių žmonių organizmas sunkiau išskiria perteklinį kalcį, todėl kaupiasi pavojingi kiekiai.
Per daug vitamino D gali ne tik sukelti inkstų akmenligę ar silpnumą, bet ir ilgainiui paveikti širdį, kraujagysles bei nervų sistemą. Kad to išvengtumėte, verta vadovautis paprasta taisykle – vitaminas padeda tik tada, kai jo nei per mažai, nei per daug. Stebėkite savo savijautą, atlikite tyrimus ir nepasikliaukite vien papildų pažadais – kūnas viską pasako pats.