Yra žmonių, kurie peržengia šimtmečio ribą ir vis dar šypsosi, eina pasivaikščioti bei mėgaujasi kava su draugais. Kas juos jungia? Daugeliu atvejų – ne genetika, o maistas. Paprasti, prieinami kiekvienam, bet stebuklingai veiksmingi ilgaamžiškumo produktai, kurie padeda išlaikyti kūną ir protą jaunatviškus.
Įdomu tai, kad šie maisto produktai nėra egzotiški ar sunkiai randami. Priešingai – daugelį jų kasdien matome savo virtuvėje. Tad pažvelkime, kokius ilgaamžiškumo produktus valgo ilgiausiai gyvenantys žmonės pasaulyje – nuo Japonijos kalnų iki Viduržemio pakrančių – ir ką iš jų galėtume perimti mes patys.
1. Avietės – mažos uogos, didelė nauda ilgaamžiškumui
Avietės ne tik džiugina savo skoniu, bet ir tyliai rūpinasi mūsų sveikata. Jose slypi augalinis pigmentas, padedantis palaikyti insulino gamybą ir cukraus pusiausvyrą kraujyje. Tai labai svarbu norint išvengti energijos svyravimų ir per anksti „pavargusio“ organizmo.
Šios uogos pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu. Jos padeda kūnui kovoti su uždegimais ir lėtina senėjimo procesus. Ne veltui avietes dažnai mini žmonės, gyvenantys vadinamosiose „mėlynosiose zonose“ – vietose, kur gyvena daugiausiai šimtamečių.
Avietes galima valgyti beveik su viskuo – berti į rytinę košę, plakti į glotnutį ar tiesiog pasiimti saują kaip sveiką užkandį. Šviežios uogos turi daugiausia naudos, todėl geriausia jų pernelyg neapdoroti.
2. Žalioji arbata – tylus jaunystės ir ilgaamžiškumo eliksyras
Tiems, kurie gyvena ilgai ir jaučiasi gerai, puodelis žaliosios arbatos dažnai yra kasdienis ritualas. Ji švelniai pažadina, suteikia energijos, bet kartu ramina protą – retas derinys, tiesa?
Žaliojoje arbatoje gausu antioksidantų, kurie stabdo ląstelių senėjimą ir mažina vėžio riziką. Tyrimai rodo, kad net vienas puodelis per dieną gali perpus sumažinti gaubtinės žarnos vėžio tikimybę. Ilgaamžiškumo ekspertai pabrėžia, jog būtent reguliarumas čia daro stebuklus – ne kiekis, o įprotis.
Geriausia rinktis natūralią, be priedų, birią arbatą. Vanduo neturėtų būti verdantis, kad išsaugotų naudingas medžiagas. Toks mažas kasdienis įprotis gali turėti didelį poveikį visam kūnui – nuo širdies iki odos būklės.
3. Morkos – spalvinga apsauga nuo ligų ir laiko
Ryškiai oranžinės morkos – vienas paprasčiausių, bet galingiausių ilgaamžiškumo produktų. Jose gausu karotino – pigmento, kuris organizme virsta vitaminu A ir stiprina regėjimą, odą bei imunitetą.
Tyrimai rodo, kad žmonės, valgantys daug karotino turinčių daržovių, rečiau serga odos vėžiu ir lėčiau sensta jų oda. Morkos padeda išlaikyti stiprius audinius, todėl jos dažnai minimos kaip jaunystės simbolis.
Jos puikiai tinka tiek žalios, tiek virtos – skanios salotose, sriubose ar tiesiog kaip užkandis. Kad iš jų gautum daugiau naudingų medžiagų, verta jas derinti su trupučiu sveikųjų riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi.
4. Pilno grūdo produktai – paprasti, bet stebėtinai veiksmingi
Viso grūdo produktai – avižos, grikiai, rudieji ryžiai ar rupaus malimo duona – padeda palaikyti stabilią energiją visą dieną. Juose esantys skaiduliniai junginiai gerina virškinimą, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir saugo nuo širdies ligų.
Tyrimai rodo, kad moterys, kurios kasdien suvalgo bent 30 gramų pilno grūdo produktų, turi perpus mažesnę plaučių vėžio riziką. Tokia paprasta porcija – o rezultatai stebinantys. Jei norisi pradėti nuo mažų pokyčių, verta keisti baltą duoną į viso grūdo, o ryžių garnyrą – į grikius ar bolivinę balandą. Maži įpročiai dažnai padaro didžiausią skirtumą.
5. Virtos bulvės – paprastos, bet naudingos
Bulvės – mūsų kasdienybės klasika. Tačiau kai žiūrime į jas be stereotipų, matome ne tik angliavandenių šaltinį, o tikrą kalio ir energijos šaltinį.
Kalis yra vienas svarbiausių mineralų širdies sveikatai. 400 gramų virtų bulvių su lupenomis patenkina beveik visą dienos poreikį. Toks kiekis siejamas su mažesniu kraujospūdžiu ir geresne kraujotaka.
Kad jos būtų tikrai naudingos, verta jas valgyti be perteklinio aliejaus ar druskos. Bulvės ypač dera su šviežiomis daržovėmis, žalumynais, alyvuogių aliejumi. Taip jos tampa ne tik sočios, bet ir sveikos.
Keli būdai, kaip ilgaamžiai dažniausiai valgo bulves:
- Virtas, su žolelėmis ir alyvuogių aliejumi;
- Šaltas bulvių salotas su svogūnu ir actu;
- Keptas orkaitėje su odele – be perteklinio riebalų sluoksnio.
Bulvės tinka tiems, kurie vertina paprastumą ir nori maitintis natūraliai. Juk dažnai būtent tokie, neišpuošti valgiai lemia ilgaamžiškumą.
6. Kietieji sūriai – mažas gabalėlis, didelė nauda
Kietasis sūris toks paprastas, toks kasdieniškas, bet turintis netikėtą ryšį su ilgaamžiškumu. Nedidelis gabalėlis gero sūrio ne tik suteikia sotumo, bet ir stiprina kaulus bei dantis.
Sūriuose, tokiuose kaip Čederis, Gauda ar Mocarela, gausu kalcio, fosforo ir baltymų – trijų elementų, kurie ypač svarbūs senstant. Be to, jie natūraliai mažina burnos rūgštingumą, todėl apsaugo nuo dantų ėduonies. Tai viena iš tų mažų, bet veiksmingų mitybos detalių, kurių laikosi daugelis ilgaamžių.
Įdomu tai, kad žmonės, gyvenantys ilgai, sūrį dažniausiai valgo saikingai – ne kasdien, bet su malonumu. Mažas gabalėlis prie daržovių ar viso grūdo duonos riekės tampa ne tik skaniu, bet ir naudingų medžiagų kupinu ritualu.
7. Špinatai – žaliosios energijos šaltinis kūnui ir akims
Špinatai paprasti, lengvi, bet kupini jėgos. Jie padeda išsaugoti stiprą regėjimą, gerą kraujotaką ir bendrą energijos balansą. Juose gausu liuteino – medžiagos, kuri saugo akis nuo saulės pažeidimų ir senėjimo procesų.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai valgo špinatus ir kitus tamsiai žalius lapinius augalus, rečiau susiduria su geltonosios dėmės degeneracija. Šis poveikis toks ryškus, kad kai kur špinatai net vadinami „natūraliu akinių pakaitalu“.
Špinatus galima naudoti pačiais įvairiausiais būdais:
- Įdėti saują į glotnutį ar trintą sriubą,
- Pakepinti su česnaku kaip garnyrą,
- Sumaišyti su kiaušiniene ar troškiniu.
Vos keli lapeliai per dieną – o poveikis juntamas ne tik akims, bet ir bendrai savijautai.
8. Česnakas – mažas, aštrus, bet galingas sąjungininkas ilgam gyvenimui
Nors česnakas dažnai siejamas su peršalimo sezonu, jo poveikis kur kas platesnis. Tai vienas iš tų ilgaamžiškumo produktų, kuris veikia tyliai, bet užtikrintai – stiprina širdį, imunitetą ir net gali padėti išvengti tam tikrų vėžio formų.
Moksliniai tyrimai rodo, kad česnakuose esantys sieros junginiai mažina prostatos vėžio riziką net 50 procentų. Jie taip pat gerina kraujotaką, saugo kraujagysles nuo užsikimšimo ir slopina uždegiminius procesus organizme.
Nors ne visiems patinka jo stiprus kvapas, ilgaamžiai česnaką vartoja kasdien – po mažą skiltelę su maistu, o kai kurie net žalią, sumaišytą su medumi ar alyvuogių aliejumi. Toks natūralus vaistas nuo senų laikų laikomas stiprybės ir ilgo gyvenimo simboliu.
9. Kava – ne tik malonumas, bet ir smegenų apsauga
Kava dažnai vertinama tik kaip būdas pabusti, bet iš tiesų ji turi kur kas daugiau naudos nei daugelis mano. Ilgaamžiai ją geria ne dėl mados – o dėl savijautos.
Vienas puodelis kokybiškos kavos stimuliuoja smegenis, suteikia energijos ir pagerina koncentraciją net iki 90 minučių. Be to, kava yra vienas stipriausių natūralių antioksidantų šaltinių. Tyrimai rodo, kad jos mėgėjai net 60 procentų rečiau suserga Alzheimerio liga.
Kava veikia švelniai, kai geriama su saiku – 1–2 puodeliai per dieną. Rinktis reikėtų šviežiai maltą, be perteklinio cukraus ir sirupų. Tokia kava tampa ne tik kasdieniu malonumu, bet ir protingu ilgaamžiškumo įpročiu.
Pabaigai
Kartais atrodo, kad reikia stebuklo, kad būtume sveiki ir gyventume ilgai. Bet ilgaamžiai rodo visai ką kita – pakanka paprasto, tikro maisto ir gero požiūrio į gyvenimą. Jie valgo natūraliai, be perdėto skubėjimo, mėgaujasi tuo, ką turi, ir tai daro kasdien.
Ilgaamžiškumo produktai, tai uogos, daržovės, grūdai ar net puodelis kavos – prieinami kiekvienam iš mūsų. Svarbiausia ne kiekybė, o įprotis rinktis tai, kas iš tiesų maitina kūną. Maži, paprasti pasirinkimai galiausiai ir kuria tą ilgą, ramią, sveiką gyvenimo istoriją.
