Cheminiai vaistai veikia greitai, bet dažnai palieka šalutinį poveikį – nusilpsta žarnynas, sutrinka virškinimas ar net imunitetas tampa jautresnis. Natūralūs antibiotikai veikia kitaip – jie ne tik padeda kovoti su bakterijomis ar uždegimais, bet tuo pačiu stiprina patį organizmą. Tai tarsi dviguba nauda: apsauga ir palaikymas viename.
Didelis privalumas ir tai, kad daugelį šių priemonių galima rasti virtuvėje ar net darže. Jie nesukelia tokios „smūginės“ reakcijos kaip tabletės, bet dirba nuosekliai, harmoningai, leisdami kūnui atsigauti.
Stipriausi gamtos antibiotikai ir jų panaudojimas
Natūralūs antibiotikai slepiasi mūsų virtuvėje ir gamtoje. Jie padeda organizmui kovoti su bakterijomis, virusais bei uždegimais, ir kartu nepakenkia taip, kaip kartais gali cheminiai preparatai. Pažvelkime, kurie yra patys stipriausi.
1. Česnakas
Česnakas laikomas vienu galingiausių gamtos antibiotikų. Jame esantis alicinas naikina bakterijas, virusus ir grybus. Kad ši medžiaga suveiktų, česnaką reikia smulkinti ar trinti – tik tada ji išsiskiria. Tačiau kaitinant ji greitai suyra, todėl česnaką geriausia valgyti žalią.
Smulkintą česnako skiltelę galima sumaišyti su medumi, dėti į salotas arba suvalgyti vieną užgeriant vandeniu.
2. Bičių produktai
Medus, propolis, žiedadulkės ar pienelis – tai tikros bičių dovanos su stipriu antibakteriniu poveikiu. Jie padeda ne tik nuo uždegimų, bet ir stiprina imunitetą Šių priemonių negalima kaitinti, nes prarandamos vertingosios medžiagos. Todėl geriausia vartoti natūraliai.
Medų – į atvėsusią arbatą ar vieną šaukštelį, propolį – lašais, žiedadulkes – maišyti su kefyru ar jogurtu.
3. Arbatmedžio aliejus
Arbatmedžio aliejus yra vienas stipriausių natūralių antibakterinių ir priešgrybelinių preparatų. Jame esančios medžiagos veiksmingai naikina mikrobus, valo odą ir ramina uždegimus. Dėl to jis dažnai naudojamas, kai vargina spuogai ar smulkūs odos pažeidimai.
Šio aliejaus negalima vartoti viduje – jis tinkamas tik išoriniam naudojimui. Kad būtų saugu, jį rekomenduojama skiesti baziniu aliejumi, pavyzdžiui, alyvuogių ar migdolų, nes grynas gali dirginti odą.
Kelis lašus įlašinti į bazinį aliejų ir tepti ant spuogų, bėrimų ar sudirgintos odos. Taip pat galima lašą įlašinti į vandens garus inhaliacijoms.
4. Imbieras
Imbieras – dar vienas stiprus gamtos antibiotikas. Jo veiklioji medžiaga gingerolis naikina bakterijas, slopina uždegimus ir padeda organizmui greičiau atsigauti. Šis prieskonis pasižymi tuo, kad net šiek tiek pakaitintas išlaiko didžiąją dalį savo naudos.
Imbiero poveikį sustiprina jo vartojimas šviežio – jis skatina kraujotaką, šildo organizmą ir padeda lengviau kovoti su peršalimu ar infekcijomis. Tai viena iš priežasčių, kodėl imbieras taip dažnai naudojamas arbatose ar natūraliuose tonikuose.
Griežinėlius galima dėti į arbatą, kokteilius ar paprasčiausiai kramtyti šviežią šaknį. Taip pat tinka tarkuotas imbieras sumaišytas su medumi.
5. Ciberžolė
Ciberžolė laikoma vienu stipriausių prieskonių su antibakterinėmis savybėmis. Jos veiklioji medžiaga kurkuminas slopina bakterijų dauginimąsi ir padeda mažinti uždegimus organizme. Norint, kad kurkuminas būtų geriau pasisavinamas, ciberžolę rekomenduojama vartoti kartu su juodaisiais pipirais – jų veikliosios medžiagos padidina įsisavinimą kelis kartus.
Ciberžolę galima berti į sriubas, troškinius, kokteilius ar gaminti vadinamą „auksinį pieną“ – šiltą pieną su ciberžole, pipirais ir trupučiu medaus.
6. Spanguolės
Spanguolės pasižymi itin stipriu antibakteriniu poveikiu, ypač šlapimo takų sveikatai. Jose esantys proantocianidinai neleidžia bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo takų sienelių, todėl spanguolių sultys ar preparatai dažnai rekomenduojami esant šlapimo pūslės uždegimams.
Be to, spanguolėse gausu antioksidantų, kurie saugo organizmą nuo uždegimų ir laisvųjų radikalų žalos. Tai uoga, kuri ne tik maloniai rūgšti, bet ir labai naudinga.
Šviežias ar džiovintas spanguoles galima dėti į košes, salotas, gaminti natūralias sultis ar arbatą.
7. Raudonėliai
Raudonėliai garsėja stipriu antibakteriniu poveikiu dėl juose esančių timolio ir karvakrolio. Šios medžiagos padeda kovoti ne tik su bakterijomis, bet ir su virusais bei grybeliais. Raudonėliai dažnai vadinami natūraliu antiseptiku, kuris saugo organizmą iš vidaus.
Raudonėlių lapelius galima berti į patiekalus – ypač troškinius, salotas ar sriubas. Taip pat parduodamas raudonėlių aliejus, kurį galima vartoti praskiestą vandeniu arba lašinti į maistą.
8. Svogūnai
Svogūnai, kaip ir česnakas, turi daug sieros junginių, kurie slopina bakterijų augimą ir stiprina imuninę sistemą. Stipriausias poveikis išryškėja valgant žalius svogūnus – juose išlieka daugiausia veikliųjų medžiagų.
Svogūnus verta įtraukti į kasdienę mitybą – pjaustyti į salotas, dėti į sumuštinius ar tiesiog valgyti šviežius šalia pagrindinio patiekalo.
Natūralių antibiotikų vartojimo galimybės
Vien žinojimo, kurie yra stipriausi gamtos antibiotikai, nepakanka – svarbiausia juos panaudoti taip, kad tai taptų įprasta dalimi mūsų mityboje. Tai nereikalauja daug pastangų, o rezultatai gali būti labai reikšmingi.
Česnaką ar svogūną galima kasdien dėti į patiekalus, net ir mažais kiekiais – taip natūraliai gaunama apsauga nuo bakterijų. Imbierą ir ciberžolę lengva įmaišyti į arbatą, šiltą pieną ar net kokteilį. Spanguoles verta turėti šaldiklyje – iš jų greitai pasigaminsite arbatą ar sveiką gėrimą.
Bičių produktai, tokie kaip medus ar propolis, gali tapti natūraliu kasdieniu desertu ar priemone imunitetui stiprinti. Raudonėliai, kaip prieskonis, suteikia aromato maistui, bet kartu padeda kūnui saugotis nuo infekcijų.
Taip pamažu stipriausi gamtos antibiotikai tampa įpročiu, kuris kasdien padeda palaikyti organizmą stipresnį ir atsparesnį.
Išvada
Stipriausi gamtos antibiotikai yra paprasti produktai, kuriuos galime turėti po ranka kiekvieną dieną. Jie padeda kūnui tvarkytis su bakterijomis, uždegimais ir sustiprina natūralų atsparumą.
Tai nėra sudėtingi ar brangūs dalykai – daug ką randame virtuvėje ar parduotuvėje. Įtraukus juos į kasdienį maistą, gaunama natūrali pagalba organizmui, kuri veikia nuosekliai ir saugiai.
