Kai baigiasi vasaros darbai ir daržas atrodo tuščias, dažnas galvoja: „Tegul pailsi žemė iki pavasario.“ Tačiau būtent šiuo metu dirvai labiausiai reikia pagalbos. Jei ją paliksime pliką, lietus išplaus maisto medžiagas, vėjas išneš geriausią sluoksnį, o šaltis dar labiau suslėgs.
Išeitis paprasta – pasėti sideratus. Tai augalai, kurie uždengia, pamaitina ir apsaugo dirvą natūraliai, be cheminių trąšų. Jie tarsi „žalioji trąša“, dovanojanti žemei jėgų naujam sezonui.
Sideratai palaiko žemę gyvą ir derlingą
Jei paliksi dirvą pliką, ji greitai praras dalį savo gyvybingumo. Lietus išplaus maistingąsias medžiagas, šaltis ją suspaus, o pavasarį teks dėti daugiau pastangų, kad ji vėl būtų puri ir derlinga.
Pasėti sideratai veikia kaip natūralus žemės skydas. Jie saugo nuo iššalimo, užkerta kelią piktžolėms ir kartu „pamaitina“ dirvą. Be to, šaknys purena žemę, leidžia jai kvėpuoti ir geriau sugerti vandenį.
Dar vienas privalumas – pupiniai sideratai, tokie kaip žirniai ar dobilai, kaupia azotą, kurio daržovėms reikia augti stiprioms ir sveikoms. Tai tarsi natūrali trąša, kuri nereikalauja papildomų išlaidų.
Ką verta sėti po derliaus nuėmimo?
Garstyčios – greitas pagalbininkas
Garstyčios sudygsta vos per kelias dienas ir greitai uždengia dirvą. Jos stabdo piktžoles, gerina žemės struktūrą ir lengvai įterpiamos į dirvą rudenį arba paliekamos iki pavasario.
Lubinai – azoto „fabrikas“
Lubinai ne tik puošia daržą, bet ir kaupia azotą, kuris vėliau atitenka kitoms kultūroms. Be to, jų gilios šaknys išpurena net sunkesnę žemę.
Grikiai – paprastumas ir nauda
Grikiai greitai auga, užgožia piktžoles ir gerina dirvožemio struktūrą. Jie ypač naudingi, jei nori greito ir nepretenzingo siderato.
Žirniai ar pupos – draugai ateinančiam derliui
Šie augalai, kaip ir kiti ankštiniai, dirvai atiduoda azotą. O jei paliksi jų šaknis dirvoje, kitais metais daržovės augs vešlesnės ir sveikesnės.
Kaip prižiūrėti sideratus, kad jie atliktų savo darbą
Pirmas žingsnis – tinkamas pasėjimas. Sideratus verta sėti iškart po daržovių derliaus nuėmimo, kad žemė neliktų plika. Svarbu, kad dirva dar būtų pakankamai šilta, jog sėklos spėtų sudygti.
Antra – neleiskite jiems peraugti. Jei sideratai pradeda žydėti ar formuoti sėklas, jų nauda sumažėja. Geriausia juos nupjauti, kai pasiekia 15–20 cm aukštį.
Trečia – nupjautą žaliąją masę galima įterpti į dirvą kastuvu ar kultivatoriumi. Taip ji greitai supus ir praturtins žemę maistinėmis medžiagomis. Jei neturite laiko, paprasčiausiai palikite ant paviršiaus kaip mulčią – jis saugos dirvą nuo šalčio ir lietaus.
Ketvirta – jei planuojate sodinti ankstyvas daržoves pavasarį, pasistenkite, kad sideratai nebūtų per daug masyvūs. Kitaip teks ilgiau laukti, kol jie suirs.
Sideratai – investicija į kitų metų derlių
Sideratų sėjimas – tai tarsi mažas darbas dabar, kuris vėliau grįžta su kaupu. Jie ne tik praturtina dirvą maistinėmis medžiagomis, bet ir pagerina jos struktūrą. Pureniama, gyvybinga žemė pavasarį lengviau įšyla, greičiau sudygsta pasėliai ir augalai auga sveikesni.
Nepamirškime ir to, kad sideratai apsaugo žemę nuo erozijos. Rudeniniai lietūs ar sniegas paprastai išplauna dalį dirvožemio maistinių medžiagų, bet tankūs sideratų šaknynai padeda jas išlaikyti. Be to, tokia dirva išsaugo daugiau drėgmės – tai reiškia mažiau vargo laistant pavasarį.
Dar vienas pliusas – natūralus kovos būdas su piktžolėmis. Tankiai sudygę sideratai užgožia piktžoles ir neleidžia joms plisti. Tai ypač patogu tiems, kurie nori mažiau laiko praleisti ravėdami ir daugiau džiaugtis derliumi.
Trumpai tariant, nepaisant to, kad daržo darbai rudenį gali atrodyti užbaigti, keli papildomi veiksmai dabar gali reikšti dvigubai gausesnį ir lengvesnį derlių ateityje.