Arbata daugeliui asocijuojasi su sveikata, jaukumu ir raminančiu ritualu. Tačiau ne visos arbatos vienodai naudingos.
Kai kurios, nors ir atrodo nekaltos, gali slaptai silpninti imuninę sistemą, ypač jei geriamos kasdien dideliais kiekiais.
Nors jos maloniai šildo ir suteikia energijos, per ilgesnį laiką gali turėti priešingą poveikį – išsekinti organizmą, atimti jam svarbių medžiagų ar net slopinti natūralią apsaugą nuo ligų.
Kokia toji arbata, kuri kenkia imunitetui, ir kodėl reikėtų ją vartoti atsargiau? Apie tai – išsamiau.
Arbata, kuri gali kenkti imunitetui
Nors dauguma arbatų siejamos su nauda, viena iš jų dažniausiai minima kaip ta, kuri gali slaptai kenkti imunitetui – tai juodoji arbata, ypač vartojama kasdien dideliais kiekiais.
Juodojoje arbatoje gausu kofeino ir taninų. Nedideliais kiekiais jie suteikia žvalumo, tačiau per dažnai geriant, organizmas gali patirti visai kitokį poveikį:
- Silpninamas mineralų įsisavinimas. Taninai trukdo pasisavinti geležį, kalcį ir kai kuriuos kitus mikroelementus, reikalingus stipriam imunitetui.
- Perkaitinamas nervų sistemos darbas. Per daug kofeino ilgainiui sekina, trikdo miegą, o miego trūkumas tiesiogiai susijęs su nusilpusiu imunitetu.
- Dehidratacija. Jei juodoji arbata tampa vandens pakaitalu, organizmas ima stokoti skysčių, o tai apsunkina natūralias apsivalymo funkcijas, kurias palaiko imuninė sistema.
Tai nereiškia, kad juodąją arbatą reikia visiškai išbraukti. Saikingai ji gali būti malonus kasdienybės ritualas.
Arbatos, kurios laikomos naudingomis imunitetui
Liaudies medicina nuo seno skyrė ypatingą dėmesį augalams ir jų užpilams. Kai kurios arbatos, priešingai nei juodoji, ne tik nekenkia, bet ir gali padėti sustiprinti imunitetą bei atgauti jėgas.
1. Ramunėlių arbata. Ji laikyta „ramybės gėrimu“. Ramunėlės švelniai atpalaiduoja, padeda lengviau užmigti, o kokybiškas miegas yra viena svarbiausių imuniteto atramų.
2. Šaltalankių arbata. Senoliai vertino šaltalankius dėl jų turtingų vitaminų, ypač vitamino C. Ši arbata siejama su organizmo stiprinimu ir atsigavimu.
3. Erškėtuogių užpilas. Erškėtuogių arbata yra puikus pasirinkimas žiemą, siekiant apsisaugoti nuo peršalimų.
4. Imbierinė arbata. Liaudiškai ji laikyta „kūną šildančia“ – skatinančia kraujotaką ir padedančia organizmui greičiau įveikti peršalimą.
5. Dilgėlių arbata. Ji laikyta kraują valančia ir stiprinančia. Senoliai ją dažnai gerdavo pavasarį, kai organizmas nusilpsta po žiemos.
Šios arbatos, vartojamos su saiku, gali tapti puikia alternatyva juodajai arbatai ir prisidėti prie natūralaus organizmo stiprinimo.
Kaip gerti arbatą, kad ji nepakenktų imunitetui
Net ir sveikiausia arbata gali netekti naudos, jei ja piktnaudžiaujama. Todėl liaudies medicina visada pabrėždavo saiką ir išmintingą vartojimą.
1. Ne daugiau nei keli puodeliai per dieną. Juodosios ar žaliosios arbatos pakanka 1–2 puodelių, o žolelių arbatų – iki 3, kad nepersistengtumėte su veikliosiomis medžiagomis.
2. Nevartokite vietoje vandens. Arbata gali būti malonus priedas, bet pagrindinis organizmo skysčių šaltinis turi būti švarus vanduo.
3. Nevartokite prieš miegą. Arbatos, turinčios kofeino (juoda, žalia, mačia), gali sutrikdyti miegą, o prastas poilsis tiesiogiai silpnina imuninę sistemą.
4. Rinkitės natūralią, ne per stiprią arbatą. Stiprūs užpilai ne visada reiškia daugiau naudos – kartais jie gali apkrauti organizmą.
5. Įvairovė – sveikatos paslaptis. Keičiant arbatų rūšis organizmas gauna daugiau naudingų medžiagų.
Tokie paprasti patarimai padeda mėgautis arbata be žalos sveikatai ir išlaikyti stipresnį imunitetą.
Apibendrinimas: ką verta prisiminti apie arbatą ir imunitetą
Arbata daugeliui yra neatsiejama kasdienybės dalis, tačiau svarbu žinoti, kad net ir ji gali turėti dvejopą poveikį. Juodoji arbata, vartojama dideliais kiekiais, gali tapti ta arbata, kuri kenkia imunitetui – ji trikdo mineralų pasisavinimą, sekina nervų sistemą ir gali sukelti skysčių trūkumą.
Tačiau laikantis saiko ir keičiant ją kitomis žolelių arbatomis, arbatos gėrimas gali išlikti maloniu ir sveiku įpročiu.
Senolių išmintis primena: svarbiausia ne tik ką geriame, bet ir kaip dažnai. Išmintingai vartojama arbata gali tapti natūralia pagalba, o ne neigiamu poveikiu sveikatai.
