Įdėti tiek darbo į sodą ir matyti džiūstančius medžius yra be galo skaudu. Vakar dar sveikai atrodęs vaismedis staiga primena apdegintą ugnies. Jeigu matote, jog kriaušių lapai juoduoja, ūgliai susisuka ir džiūsta, jūsų kiemą greičiausiai užpuolė itin agresyvi liga – bakterinė degligė.
Sukėlėjas per labai trumpą laiką pražudo pavienius augalus ir lengvai persimeta į kaimyninius sklypus. Infekcija plinta žaibiškai. Delsti nebegalima nė 1 dienos, tenka imtis greitų ir griežtų priemonių.
Kaip atpažinti pavojingą infekciją
Sėkmingas medžio gelbėjimas prasideda nuo tikslaus ligos atpažinimo. Ši infekcija atakuoja ne tik kriaušes. Kenčia obelys, cidonijos, įvairūs erškėtinių šeimos krūmai. Atšilus orams ir tvyrant didelei drėgmei, sukuriamos tobulos sąlygos bakterijoms sparčiai daugintis.
Požymiai atsiranda netikėtai ir plinta akimirksniu:
- Jauni ūgliai praranda gyvybingumą, suglemba ir viršūnėse užsiriečia kablio forma.
- Žiedynai paruduoja ir žūsta vos per 2 ar 3 paras.
- Vaizdas ypač išgąsdina, kai kriaušių lapai juoduoja, bet nenukrenta ir lieka kaboti ant pažeistų šakų visą vasarą.
- Ant storesnių, jau sumedėjusių šakų atsiranda gilių įtrūkimų, iš kurių saulėkaitoje sunkiasi lipnus skystis.
Griežtas šakų genėjimas
Išvydus pirmuosius juodulius, purškimas fungicidais atneš tik laikiną palengvėjimą. Ligos židiniai naikinami tik pjaunant sergančias dalis. Bakterijos medžio viduje laidžiaisiais audiniais keliauja giliau, nei mato plika akis.
Pjauti privalu paliekant nuo 30 iki 50 centimetrų sveikos medienos žemiau matomos pažeidimo ribos. Nupjovus šaką, sekatorių ar sodo pjūklą būtina kruopščiai dezinfekuoti spiritu arba 10 procentų baliklio tirpalu.
Nešvarūs įrankiai atidaro tiesioginį kelią ligai pereiti į sveikus audinius. Pjaunant kelis augalus ar net to paties medžio skirtingas šakas, įrankius valykite po kiekvieno atlikto pjūvio. Visas nupjautas šakas nedelsiant sudeginkite ugniavietėje. Jų griežtai negalima krauti į komposto dėžę.
Trąšų ribojimas ir apsauga ateičiai
Išpjovus sergančias šakas, tenka keisti ir laistymo ar tręšimo įpročius. Didelis azoto kiekis dirvožemyje skatina greitą minkštų ir lepių ūglių augimą. Tokie ūgliai lengviausiai pasiduoda ligoms.
Jeigu akivaizdu, jog kriaušių lapai juoduoja, azoto trąšų naudojimą privalu visiškai nutraukti. Medžiams dabar labiau padės kalio ir fosforo papildai. Šie elementai stiprina imunitetą ir kietina jauną medieną.
Vario preparatai sode veikia kaip patikima prevencinė priemonė. Bordo mišinys ar kiti vario pagrindo produktai naudojami anksti rudenį po lapų kritimo ir pavasarį prieš pumpurų sprogimą. Preparatai nepagydo negyvų audinių, bet jie stipriai sumažina bakterijų kiekį aplinkoje ir apsaugo nuo naujų židinių susidarymo kitą sezoną.
Kada medį tenka išrauti
Toli pažengusi ligos stadija palieka mažai galimybių išsaugoti augalo gyvybę. Jei juoduliai pasiekė pagrindinį medžio kamieną arba apėmė visą lają, kosmetinis genėjimas neduos jokios realios naudos.
Tokiu atveju vaismedį tenka išrauti su visomis šaknimis ir sunaikinti ugnimi. Paliktas sergantis kamienas tampa didele biologine grėsme visai apylinkei. Siekiant išvengti masinio sodo sunykimo, pravartu laikytis griežtų augalų higienos taisyklių ir atidžiai stebėti aplinką. Greita reakcija pamačius pakitusius lapus padės išsaugoti sveiką bei gausų derlių savo kieme.