Ilgą laiką hortenzijos karaliavo lietuviškuose soduose: dideli žiedynai, vešli žaluma, sodrus įspūdis. Tačiau pastaraisiais metais tendencijos keičiasi.
Sodininkai vis dažniau ieško paprastesnių, natūralesnių, mažiau priežiūros reikalaujančių augalų. Taip į pirmą planą žengė rausvažiedės ežiuolės.
Rausvažiedžių ežiuolių auginimas tampa vis aktualesne tema – ne tik dėl grožio, bet ir dėl praktiškumo.
Tai augalas, kuris žydi ilgai, mėgsta saulę, atsparus šalčiui ir sausrai, o jo žiedai traukia drugelius, bites bei žvilgsnius.
Jei hortenzijos džiugina prabangiu žydėjimu, tai ežiuolės – lengvumu, natūralumu ir sveikatinga aura.
Kodėl verta rinktis rausvažiedes ežiuoles?
Pirmiausia – jos labai ištvermingos. Net jei vasara sausa ar dirva prastesnė, ežiuolė su tuo susidoroja puikiai.
Tai vienas tų augalų, kuris tarsi prisitaiko prie aplinkos ir nereikalauja išskirtinių sąlygų.
Dar vienas privalumas – ilgas žydėjimo laikotarpis. Rausvažiedės ežiuolės žydi nuo liepos iki pat rugsėjo, o jei oras palankus – net ilgiau.
Be to, jų žiedai išlieka dekoratyvūs ir nudžiūvę, todėl gėlynas gražus net rudenį.
Nepamirškime ir sveikatinančių savybių. Liaudies medicina jau seniai naudoja ežiuoles imunitetui stiprinti – tiek arbatose, tiek tinktūrose.
Tad augalas tampa ne tik sodo puošmena, bet ir naudingu šeimos augalu.
Kaip sodinti rausvažiedes ežiuoles ir kur joms geriausia vieta?
Rausvažiedės ežiuolės – šviesos mylėtojos. Jeigu norite, kad jos klestėtų, žydėtų pilnu pajėgumu ir taptų sodo akcentu, rinkitės saulėtą vietą.
Dalinis pavėsis taip pat tinka, bet tik tuo atveju, jei ten bent pusę dienos būna tiesioginiai saulės spinduliai. Pavėsyje jos ištįsta, žiedai mažėja, o spalvos praranda sodrumą.
Dirva turėtų būti lengva, vidutinio derlingumo, gerai drenuojama.
Sunkiose, molingose dirvose verta įmaišyti smėlio ar kompostu pagerinto sodo grunto.
Nors ežiuolės pakenčia ir skurdesnę žemę, svarbiausia – kad nesikauptų vanduo. Drėgnose vietose jų šaknys linkusios pūti, ypač žiemą.
Sodinant palikite pakankamai vietos – vienam augalui reikia maždaug 40–50 cm skersmens ploto.
Tai leis joms išsiskleisti ir nesusigrūsti tarpusavyje. Sodinimo duobė turėtų būti šiek tiek didesnė nei šaknų gniužulas.
Pasodinus svarbu palaistyti ir stebėti, kad pradžioje žemė būtų vos drėgna – ne per šlapia, bet ir ne visiškai sausa.
Ežiuolės labai gerai prigyja iš daigų, tačiau galima auginti ir iš sėklų – apie tai kitame skyriuje.
Kaip prižiūrėti rausvažiedes ežiuoles?
Šie augalai tikrai nelepūs – būtent todėl jie tampa vis populiaresni tarp užimtų ar pradedančiųjų sodininkų.
Tačiau yra keli dalykai, kurie padės joms išlikti sveikoms ir gausiai žydinčioms kasmet.
Ar reikia tręšti?
Rausvažiedės ežiuolės mėgsta neutralią ar net skurdoką dirvą. Tręšti galima, bet labai saikingai.
Jei žemė jau derlinga, papildomos trąšos nėra būtinos. Pertręštos ežiuolės ima leisti daug žalios masės, bet mažiau žiedų.
Jei matote, kad augalai skursta, vieną kartą per sezoną galite panaudoti švelnias, organines trąšas – geriausia pavasarį, vos atžėlė nauji ūgliai.
Kada genėti?
Po žydėjimo, kai žiedynai pradeda vysti, rekomenduojama juos nupjauti.
Tai ne tik pagerina augalo išvaizdą, bet ir gali paskatinti pakartotinį žydėjimą rudenį.
Be to, reguliariai šalinant žiedynus, ežiuolės ilgiau išlieka tvarkingos ir vešlios.
Rudenį stiebų galima visiškai nenupjauti – palikti per žiemą. Džiūstantys žiedynai atrodo dekoratyviai, o paukščiai mėgsta jų sėklas.
Pagrindinį genėjimą galima atlikti pavasarį, kai pradeda matytis nauji ūgliai.
Kaip pasiruošti žiemai?
Subrendusioms ežiuolėms papildomos apsaugos dažniausiai nereikia. Jos atsparios šalčiui ir gerai žiemoja net be pridengimo.
Tačiau pirmus metus pasodintiems daigams naudinga pridėti lengvą mulčio ar eglišakių sluoksnį – ypač jei žiema be sniego.
Išvada: natūralus grožis, kuriam nereikia pastangų
Rausvažiedžių ežiuolių auginimas – tai ne tik madingas pasirinkimas, bet ir praktiškas sprendimas kiekvienam, kuris nori gražaus, bet neperdėtai reikalaujančio sodo.
Šie augalai atspindi šiuolaikinę sodininkystės kryptį: mažiau rūpesčių, daugiau natūralumo.
Jie žydi ilgai, džiugina spalvomis, pritraukia gyvybės, nereikalauja intensyvios priežiūros ir puikiai žiemoja.
