Žiemą natūraliai judame mažiau. Trumpos dienos, šaltis ir drėgmė verčia mus greičiau bėgti į šiltas patalpas, o laisvalaikis dažniau leidžiamas ant sofos nei vaikščiojant lauke. Kai prie šio sezoninio pasyvumo prisideda ilgos darbo valandos biure, organizmas ima siųsti pagalbos signalus.
Problema ta, kad dažnai tuos signalus interpretuojame klaidingai. Manome, kad skrandis sustojo dėl sunkesnio žiemos maisto, o galvą skauda dėl permainingų orų.
Tačiau vaistininkai ir medikai įspėja: tai tyli, lėtinė sėdimo darbo žala, kuri pasireiškia ne tik nugaros maudimu, bet ir visiškai netikėtais negalavimais.
Kūnas pamažu praranda savo funkcijas
Ilgalaikis buvimas vienoje pozoje sukelia grandininę reakciją. Pirmiausia nukenčia raumenynas. Sėdint stambieji raumenys – sėdmenys, šlaunys ir pilvo presas – tiesiog miega.
Ilgainiui jie nusilpsta tiek, kad nebegeba tinkamai prilaikyti stuburo. Tada prasideda kompensaciniai mechanizmai: įsitempia kaklas, pečiai, keičiasi laikysena. Be to, sutrinka kraujotaka, nes raumenys nebeatlieka savo, kaip „pompos“, funkcijos, varančios kraują iš kojų aukštyn į širdį.
Organizmas siunčia įspėjamuosius ženklus
Daugelis žmonių net nesusieja šių simptomų su savo kėde, tačiau būtent statiška kūno padėtis yra pagrindinis jų sukėlėjas. Štai 8 požymiai, rodantys, kad sėdėjimas jau kenkia jūsų sveikatai.
Sutrikęs virškinimas ir refliuksas. Sėdint susilenkus, pilvo organai yra mechaniškai spaudžiami. Tai lėtina žarnyno peristaltiką, sukelia pilvo pūtimą ir vidurių užkietėjimą, o skrandžio turinys lengviau kyla į stemplę, sukeldamas rėmenį.
„Nepilno įkvėpimo“ jausmas. Suspausta krūtinės ląsta neleidžia plaučiams visiškai išsiplėsti. Dėl paviršinio kvėpavimo organizmui ima trūkti deguonies, todėl dažniau žiovaujama ir jaučiamas oro stygius.
Kojų tinimas ir sunkumas. Tai klasikinis veninės kraujotakos sutrikimo požymis. Gravitacija ir nejudrumas lemia skysčių kaupimąsi galūnėse, o tai ilgainiui gali virsti venų varikoze.
Nuolatinis galvos skausmas. Įsitempę kaklo ir pečių juostos raumenys spaudžia kraujagysles ir nervus, einančius į galvą. Tai sukelia įtampos tipo skausmus, kurių ne visada malšina vaistai.
Akių sausumas ir nuovargis. Retas mirksėjimas žiūrint į ekraną ir fiksuotas žvilgsnis vargina akis. Žiemą, kai patalpose veikia šildymas, oras būna sausesnis, todėl šis simptomas paūmėja.
Lėtėjanti medžiagų apykaita. Sėdint kalorijų deginimas sumažėja iki minimumo. Tai didina ne tik svorio augimo riziką, bet ir cholesterolio kiekį bei 2 tipo diabeto tikimybę.
Emocinis išsekimas ir nerimas. Fizinis pasyvumas stabdo endorfinų („laimės hormonų“) gamybą. Žiemą, kai trūksta saulės, tai ypač greitai veda prie motyvacijos stokos, vangumo ar net depresyvios nuotaikos.
Raumenų spazmai ir mėšlungis. Dėl suprastėjusios kraujotakos ir magnio trūkumo, kurį skatina stresas bei nejudra, dažnai ima traukti kojų raumenis, ypač naktimis.
Vidaus organai kenčia nuo suspaudimo
Sėdint, ypač jei laikysena netaisyklinga ir kūnas palinkęs į priekį, krūtinės ląsta ir pilvo ertmė yra mechaniškai spaudžiamos. Tai tiesiogiai veikia gyvybiškai svarbias funkcijas, sukeldama simptomus, kurių pacientai dažnai net nesieja su savo darbo vieta.
Refliuksas ir rėmuo. Suspaustas skrandis yra provokuojamas stumti turinį aukštyn į stemplę. Dėl to atsiranda nemalonus deginimo jausmas krūtinėje, kuris dažnėja po pietų pertraukos grįžus prie stalo.
Sutrikusi žarnyno veikla. Mažas fizinis aktyvumas ir nuolatinis sėdėjimas lėtina žarnyno peristaltiką. Tai tampa dažna pilvo pūtimo, sunkumo jausmo ir lėtinio vidurių užkietėjimo priežastimi.
Deguonies badas. Kai krūtinės ląsta suspausta, plaučiai negali pilnai išsiplėsti. Atsiranda specifinis „nepilno įkvėpimo“ pojūtis, žmogus dažniau žiovauja, o dėl deguonies trūkumo greičiau pajunta nuovargį ir mieguistumą.
Kaip sau padėti neišeinant iš biuro?
shutterstock.com
Jei atpažinote save, peržiūrėkite savo vaistinėlę ir įpročius.
Skausmui malšinti tinka tepalai su priešuždegiminėmis medžiagomis ar šildantys pleistrai, tačiau tai tik laikina pagalba. Ilgalaikei profilaktikai būtina stiprinti organizmą iš vidaus:
- Maginis ir B grupės vitaminai padeda raumenų funkcijai ir nervų sistemai.
- Diosminas ir kaštonų ekstraktas yra būtini venų sienelėms stiprinti.
- Vitaminas D žiemą yra kritiškai svarbus tiek kaulams, tiek imunitetui ir nuotaikai.
- Probiotikai ir ląsteliena padeda išjudinti aptingusį žarnyną.
Tačiau jokia tabletė neatstos judesio. Pati efektyviausia priemonė – daryti pertraukas. Ne naršyti telefone (tai tik dar labiau vargina smegenis), o atsistoti ir pasivaikščioti. Net kelios minutės judesio suaktyvina kraujotaką ir sumažina sėdimo darbo žalą.
Pasistenkite darbo vietą susikurti taip, kad ekranas būtų akių lygyje, o kojos turėtų atramą. O pasibaigus darbo dienai, ypač tamsiais žiemos vakarais, vietoje televizoriaus rinkitės pasivaikščiojimą, baseiną ar tempimo pratimus namuose – jūsų kūnas už tai padėkos.