Lietuvos sodininkų bendruomenėse vis dar gajus vienas keistas ir, agronomų teigimu, netgi žalingas paprotys. Tikriausiai ne kartą girdėjote „auksinį“ patarimą: jei obelis prastai dera arba norite, kad jūsų užauginta geležis obuoliuose būtų pasiekiama didesniais kiekiais, po medžiu reikia įkasti senų surūdijusių vinių.
Nors ši „miesto legenda“ skamba kaip paprastas ir pigus būdas pagerinti derlių, realybė yra visiškai kitokia. Mokslininkai ir profesionalūs agronomai įspėja – toks elgesys ne tik nepadeda, bet ir gali rimtai pakenkti jūsų branginamam sodui.
Mitas apie geležį obuoliuose: iš kur jis atsirado?
Visas šis mitas laikosi ant klaidingos prielaidos, kad obuoliuose yra gausu šio mikroelemento. Tikriausiai matėte, kaip perpjautas obuolys greitai paruduoja?
Daugelis klaidingai mano, kad tai vyksta dėl „rūdyjančios“ geležies reakcijos su deguonimi. Iš tiesų tai yra fenolių oksidacijos procesas, turintis mažai bendro su metalo kiekiu vaisiuje.
Dar viena legendos dalis teigia, kad jei obelis gaus „geležies injekciją“ per vinį, ji taps sveikesnė.
Kai kurie netgi pataria subadyti pačius obuolius vinimis ir palikti pastovėti, tikintis, kad geležis obuoliuose tokiu būdu taps maksimaliai naudinga žmonėms, sergantiems anemija. Tai ne tik neveiksminga, bet ir pavojinga higienos požiūriu.
Ką sako agronomai: kodėl medis nevalgo vinių?
Dalykas tas, kad vaismedžiai nėra metalo laužo perdirbimo gamyklos. Mikroelementus medis pasisavina tik per šaknų sistemą ir tik specifinėje, tirpioje cheminėje formoje.
- Vinis nėra trąša: Geležis iš surūdijusios vinies yra netirpios formos (geležies oksidas). Medis neturi jokių stebuklingų galių suskaidyti kieto metalo į molekules, kurias galėtų įsiurbti per šaknis ar kamieną.
- Stresas augalui: Bet koks mechaninis pažeidimas (vinių kalimas) ar svetimkūnių užkasimas prie pat šaknų yra stresas augalui.
Užuot skyręs energiją derliui, medis pradeda kovoti su infekcijomis, kurios gali patekti per žaizdas žievėje. - Derliaus praradimas: Agronomai pabrėžia, kad po tokių „procedūrų“ obelis gali pradėti krauti derlių dar blogiau, nes pažeidžiama kamieno audinių struktūra, kuria keliauja maistinės medžiagos.
Tikroji tiesa: kiek geležies yra jūsų derliuje?
Net jei jūsų obelis augtų tobulai, geležis obuoliuose niekada nebus pagrindinis šio mineralo šaltinis jūsų mityboje. 100 gramų obuolių yra vos 1–2 mg geležies.
Maža to, tai yra tokia geležis, kurią žmogaus organizmas įsisavina itin prastai – vos 1–5 %. Tad norint gauti paros dozę, tektų suvalgyti kelis kilogramus vaisių, o vinies naudojimas sode šio rodiklio niekaip nepakeis.
Kaip iš tiesų padėti obeliai?
Jei pastebėjote, kad jūsų vaismedžių lapai geltonuoja, o derlius menkas, jums reikalingas tikras mokslinis sprendimas, o ne metalo laužas dirvoje.
Obelys puikiai reaguoja į mineralines kalio ir fosforo trąšas. Norėdami pamaitinti medį, paruoškite tokį tirpalą:
- 10 litrų vandens;
- 1 valgomasis šaukštas superfosfato;
- 1 valgomasis šaukštas kalio sulfato.
Jaunam medžiui pakaks vieno kibiro, suaugusiam – 3–4 kibirų, išpiltų aplink kamieną.
Jei tikrai nustatytas mikroelementų stygius, naudokite specialius geležies chelatus, kurie yra skystos formos ir pasisavinami akimirksniu.
Išvada: saugokite savo sodą nuo mitų
Vinis po obelimi yra tik dar viena sena sodininkų pasaka, kuri neturi jokio mokslinio pagrindo. Atsiminkite: medis negali įsisavinti geležies iš kieto metalo, o vinių kalimas tik žaloja augalą.
Tikra ir kokybiška geležis obuoliuose atsiranda tik dėl tinkamos dirvožemio priežiūros ir vaismedžių sveikatos.
Niekada nekiškite vinių į obelis – verčiau pasirūpinkite kokybiškomis mineralinėmis trąšomis ir jūsų sodas atsidėkos gausiu bei sveiku derliumi.