Orchidėjos tituluojamos palangių karalienėmis ne veltui – jų grožis užburia, tačiau kaprizingas charakteris dažną gėlininką priverčia nuleisti rankas. Noras kuo greičiau pamatyti naujus žiedus dažnai baigiasi liūdnai: nudegintos šaknys, nuvytę pumpurai ar net augalo žūtis.
Dažniausia problema – ne meilės trūkumas, o perteklinis rūpestis. Orchidėjų tręšimas yra tas procesas, kur galioja griežta taisyklė: geriau mažiau nei per daug. Norint, kad augalas ne tik išgyventų, bet ir gausiai žydėtų, būtina žinoti ne tik kuo, bet ir kada jį maitinti, o kada trąšų buteliuką geriau paslėpti kuo toliau.
Kada tręšti griežtai draudžiama?
Prieš griebiantis bet kokių stimuliatorių, būtina įsidėmėti raudonas linijas. Yra periodų, kai papildomas maitinimas orchidėjai suveiks kaip nuodas, o ne vaistas.
Jokiu būdu netręškite augalo šiais atvejais:
Iškart po įsigijimo ar persodinimo. Augalas patiria stresą, jam reikia adaptuotis. Leiskite jam ramybėje pabūti bent porą savaičių.
Ligos metu. Jei matote, kad lapai vysta, šaknys pūva ar puola kenkėjai, trąšos tik pablogins situaciją. Pirmiausia – gydymas, tik po to – maitinimas.
Aktyvaus žydėjimo metu. Tai dažniausia pradedančiųjų klaida. Pamatę žiedus, žmonės nori juos išlaikyti kuo ilgiau ir pila trąšas. Rezultatas atvirkštinis – augalas, gavęs staigų medžiagų pliūpsnį, meta žiedus.
Ramybės periodu. Jei orchidėja neleidžia naujų lapų ar šaknų, ji ilsisi. Tręšimas tuo metu paskatins auginti žaliąją masę, bet užkirs kelią būsimam žydėjimui.
Geriausias laikas maitinimui – augimo periodas, kai matote kylančius naujus lapelius ar besiformuojančias šaknis, taip pat – prieš pat žydėjimą (kai pumpurai dar tik formuojasi).
Auksinės taisyklės ir „20-20-20“ formulė
Orchidėjų šaknys yra itin jautrios cheminiams nudegimams. Todėl niekada, jokiomis aplinkybėmis nepilkite trąšų ant sausų šaknų. Procedūra turi vykti dviem etapais: dieną prieš tręšimą gėlę gausiai palaistykite vandeniu, ir tik kitą dieną naudokite trąšų tirpalą. Geriausia tai daryti ryte arba apsiniaukusią dieną.
Amerikos orchidėjų draugijos ekspertai rekomenduoja paprastą formulę. Ieškokite subalansuotų trąšų, pažymėtų skaičiais „20-20-20“ (vienodas azoto, fosforo ir kalio kiekis).
Tačiau net ir čia yra niuansas – gamintojo nurodytą dozę visada skieskite santykiu 1:4. Tai reiškia, kad tirpalas turi būti keturis kartus silpnesnis nei nurodyta instrukcijoje. Tokį silpną „kokteilį“ galima naudoti beveik kiekvieno laistymo metu aktyviuoju periodu.
Jei norite būti tikslūs, rinkitės trąšas pagal augimo etapą:
- Azotas – vegetacijos pradžioje, lapų auginimui.
- Kalis – šaknų stiprinimui ir apsaugai nuo grybelio.
- Fosforas – likus 1–2 mėnesiams iki planuojamo žydėjimo (tai skatina pumpurų krovimą).
Kodėl močiutės metodai čia netinka?
Internete gausu patarimų tręšti orchidėjas mėšlu, arbatžolėmis ar kiaušinių lukštais. Patyrę augintojai įspėja – nedarykite to, orchidėjų tręšimas veikia visai kitaip.
Orchidėjos gamtoje auga ne žemėje, o ant medžių žievės (epifitai). Jų šaknims reikia oro. Organinės trąšos (mėšlas, žolelių raugai) substrate pradeda pūti, sukurdamos terpę patogeninėms bakterijoms. Orchidėja tiesiog nesugeba įsisavinti tokios sunkios organikos, o puvinys vazone garantuotas.
Viena saugi naminė priemonė – ryžių vanduo
Visgi, viena natūrali priemonė yra pripažįstama net profesionalų. Gėlininkė Amanda Matthews savo tinklaraštyje atskleidė metodą, kuris veikia kaip saugus augimo stimuliatorius. Tai – ryžių vanduo.
Ryžių grūduose gausu azoto, kalio, fosforo, taip pat magnio, cinko ir B grupės vitaminų. Šis „kokteilis“ stiprina šaknis ir skatina žydėjimą nerizikuojant nudeginti augalo.
Kaip paruošti: Paimkite saują ryžių ir užpilkite juos kambario temperatūros vandeniu. Kruopščiai plaukite ryžius rankomis, kol vanduo taps drumstai baltas. Būtent šis baltas vanduo ir yra trąša. Svarbu – jokiu būdu nedėkite druskos ar prieskonių.
Šiuo vandeniu orchidėjas rekomenduojama laistyti kas trečią kartą, pakeičiant įprastą vandenį. Tai švelnus, bet veiksmingas būdas papildyti augalo atsargas būtinais mikroelementais.
Tinkamas orchidėjų tręšimas reikalauja kantrybės ir saiko. Laikykitės taisyklės „mažiau yra daugiau“, nenaudokite stiprių organinių trąšų ir leiskite augalui pailsėti ramybės periodu – tuomet jis atsidėkos įspūdingais žiedynais.