Baigėsi ėdalas, o augintinis laukia maisto čia ir dabar. Tokiu momentu svarbu ne improvizuoti, o žinoti, ką galima duoti be rizikos, kad neatsirastų virškinimo problemų ar rimtesnių bėdų.
Kuo šerti augintinį laikinoje situacijoje priklauso nuo to, ar namuose gyvena katė, ar šuo. Kai kurie įprasti produktai tinka trumpam, kiti gali būti pavojingi net ir mažais kiekiais, todėl verta aiškiai atskirti, kas saugu, o kas ne.
Ką galima duoti katei, kai baigėsi ėdalas
Kai nėra įprasto kačių maisto, svarbu rinktis tik paprastus, saugius produktus. Katės netoleruoja staigių pokyčių, todėl maistas turi būti kuo neutralesnis. Jokios druskos, prieskonių ar riebalų.
Maistas turi būti virtas arba garuose, ne karštas ir ne šaltas. Porcijos mažos, kad neapsunkintų skrandžio. Jei katė atsisako valgyti, spausti nereikia.
Galimi produktai:
- virta vištiena ar kalakutiena be odos ir kaulų
- virta liesa jautiena, smulkiai pjaustyta
- virti ryžiai arba paprasti makaronai be padažų
- virtos morkos ar cukinijos
- virtas kiaušinis
- virta žuvis be kaulų, retai ir nedideliais kiekiais
Jei liko nors šiek tiek įprasto ėdalo, jį geriau maišyti su naminiu maistu. Taip sumažėja rizika, kad atsiras viduriavimas ar vėmimas. Kai tik atsiranda galimybė, katę reikia grąžinti prie įprasto maisto palaipsniui.
Ką galima duoti šuniui, kai baigėsi ėdalas
Šunys paprastai lengviau prisitaiko prie laikino maisto pakeitimo nei katės, tačiau tai nereiškia, kad galima duoti bet ką. Maistas turi būti paprastas, termiškai apdorotas ir be jokių priedų. Kuo trumpesnė sudėtis, tuo mažesnė rizika virškinimui.
Svarbu stebėti porcijas. Net tinkamas maistas, duodamas per dideliais kiekiais, gali sukelti viduriavimą ar pilvo pūtimą. Maistas turi būti kambario temperatūros, be kaulų ir kietų dalių.
Galimi produktai:
- virta vištiena ar kalakutiena be odos ir kaulų
- virta jautiena, supjaustyta gabaliukais
- virti kiaušiniai
- balti virti ryžiai
- avižinė ar grikių košė be druskos
- virtos arba garuose paruoštos daržovės
- obuoliai be sėklų, nedideliais kiekiais
- minkštas, nesūdytas varškės tipo sūris
Jei namuose yra bent šiek tiek įprasto šuns maisto, jį geriau maišyti su laikinu maistu. Taip virškinimas prisitaiko lengviau. Grįžtant prie įprasto ėdalo, taip pat nereikėtų daryti staigaus perėjimo.
Yra produktų, kurių augintiniams duoti negalima jokiomis aplinkybėmis
Net ir trumpam ieškant, kuo šerti augintinį, svarbu žinoti aiškias ribas. Kai kurie žmonėms įprasti produktai gyvūnams sukelia rimtus virškinimo sutrikimus ar net apsinuodijimą. Čia nėra saugių kiekių ar išimčių.
1. Šokoladas ir visi saldumynai
Šokolade esantis teobrominas katėms ir šunims yra toksiškas. Net nedidelis kiekis gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, drebulį ar traukulius. Saldumynai papildomai apkrauna kepenis ir kasą.
2. Svogūnai, česnakai ir porai
Šie produktai pažeidžia raudonuosius kraujo kūnelius. Pavojingi tiek žali, tiek virti, tiek džiovinti. Net nedidelis kiekis, vartojamas kelias dienas iš eilės, gali sukelti silpnumą ir apsinuodijimą.
3. Pienas ir dauguma pieno produktų
Dauguma kačių ir dalis šunų netoleruoja laktozės. Pienas dažnai sukelia viduriavimą, pilvo pūtimą ir skausmą. Išimtis gali būti tik nedidelis kiekis liesos varškės šuniui.
4. Kaulai, ypač virti
Virti kaulai skyla į aštrias dalis. Jie gali pažeisti stemplę, skrandį ar žarnyną. Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių augintiniai patenka pas veterinarą.
5. Rūkyti, sūrūs ir marinuoti produktai
Tokiuose produktuose daug druskos ir riebalų. Jie apkrauna inkstus ir kepenis, sukelia dehidrataciją ir virškinimo sutrikimus.
6. Žalia jūros žuvis
Žalia žuvis gali turėti parazitų ir fermentų, kurie ardo vitaminą B1. Tai ypač pavojinga katėms. Jei žuvis duodama, ji turi būti tik virta ir be kaulų.
7. Alkoholis, kava ir arbata
Net labai mažas kiekis gali sukelti apsinuodijimą, koordinacijos sutrikimus ar kvėpavimo problemas. Šie gėrimai gyvūnams netinka jokiais atvejais.
Kai sprendimus dėl augintinio maisto tenka priimti greitai
Baigusis įprastam ėdalui, svarbiausia išlikti ramiai ir neeksperimentuoti. Paprasti, termiškai apdoroti produktai leidžia trumpam išspręsti situaciją be papildomos rizikos augintinio savijautai.
Aiškios ribos čia turi didelę reikšmę. Žinojimas, ką galima duoti, ir ko duoti negalima, padeda išvengti virškinimo problemų ir rimtesnių pasekmių, kurios dažnai atsiranda dėl skubotų sprendimų.
Kuo šerti augintinį tampa paprastu klausimu tada, kai pasirenkami neutralūs produktai ir laikomasi saiko. Laikinas sprendimas neturi tapti nuolatiniu įpročiu, o grįžimas prie įprasto ėdalo turėtų vykti palaipsniui.