Kvapiosios žvakės namų orui dažnai naudojamos siekiant jaukumo, ramybės ir malonaus kvapo. Deganti žvakė sukuria šilumos ir švaros pojūtį, todėl retai kyla įtarimų, kad toks namų akcentas gali turėti priešingą poveikį.
Visgi patalpų oras į kvapiąsias žvakes reaguoja ne taip nekaltai, kaip gali pasirodyti.
Degimo metu keičiasi ne tik kvapas, bet ir oro sudėtis. Kambaryje mažėja drėgmės, didėja smulkių dalelių kiekis, o kvėpavimo takai patiria papildomą dirginimą. Dėl to sausumo pojūtis dažnai jaučiamas net greičiau nei šildymo sezono metu, kai veikia radiatoriai.
Kaip kvapiosios žvakės keičia namų oro būklę
Kvapiosios žvakės namų orui daro poveikį ne tik per kvapą. Degimo procesas tiesiogiai veikia oro drėgmę, sudėtį ir tai, kaip patalpoje jaučiasi kvėpavimo takai.
Dėl to sausumo pojūtis atsiranda net tada, kai šildymas nėra intensyvus.
Degimo procesas ir oro sausėjimas
Degant žvakei, oras aplink ją nuolat šildomas. Šiluma skatina drėgmės išgaravimą iš patalpos oro, todėl santykinė drėgmė palaipsniui mažėja.
Skirtingai nei radiatoriai, kurie veikia visą patalpą tolygiai, žvakė sukuria lokalius karščio taškus, kurie spartina oro sausėjimą aplink ją.
Toks poveikis ypač pastebimas mažose patalpose, kur oras cirkuliuoja silpniau. Dėl to jau po neilgo laiko gali atsirasti sausumo pojūtis nosyje, gerklėje ar akyse.
Parafino ir kvapiųjų medžiagų įtaka orui
Didelė dalis kvapiųjų žvakių gaminamos iš parafino. Kaitinant šią medžiagą, į orą išsiskiria įvairūs cheminiai junginiai.
Nors jie suteikia malonų kvapą, tuo pačiu didina oro užterštumą ir dirgina gleivines.
Tokios medžiagos keičia oro struktūrą, o kvėpavimo takai priversti prisitaikyti prie dirginančios aplinkos. Sausumas tampa ne tik pojūčiu, bet ir reakcija į sudirgintas gleivines.
Kodėl poveikis juntamas stipriau nei nuo radiatorių
Radiatoriai sausina orą palaipsniui ir ilgainiui, todėl organizmas prie to prisitaiko. Kvapiosios žvakės veikia intensyviau per trumpesnį laiką.
Degimo metu išsiskirianti šiluma, dūmeliai ir kvapiosios dalelės sukuria koncentruotą poveikį, kuris juntamas greičiau.
Dėl šios priežasties patalpoje gali atsirasti sunkesnio oro pojūtis, galvos skausmas ar kvėpavimo diskomfortas, nors šildymas tuo metu nėra stiprus.
Nuotrauka: shutterstock.com
Medžiagos, kurios patenka į orą degant kvapiosioms žvakėms
Kvapiosios žvakės namų orui keičia ne tik drėgmės lygį, bet ir cheminę sudėtį.
Degimo metu į aplinką išsiskiria junginiai, kurie nėra neutralūs kvėpavimo sistemai, net jeigu kvapas atrodo švelnus ir malonus.
Parafino kilmės teršalai
Didžioji dalis masinės gamybos kvapiųjų žvakių gaminamos iš parafino. Tai naftos produktas, kuris kaitinamas išskiria lakiąsias medžiagas.
Tarp jų aptinkami benzenas, formaldehidas ir acetonas. Tokie junginiai siejami su gleivinių dirginimu ir oro kokybės blogėjimu.
Ilgiau degant žvakei, koncentracija ore didėja. Uždaroje patalpoje tai sukuria sąlygas sausumo pojūčiui, perštėjimui nosyje ar gerklėje, net jeigu ventiliacija veikia silpnai.
Kvapiosios medžiagos ir dirginantis poveikis
Kvapą suteikiantys junginiai dažnai yra sintetinės kilmės. Jie skirti skleisti aromatą, tačiau tuo pačiu apkrauna kvėpavimo takus.
Kai kurios kvapiosios medžiagos veikia kaip dirgikliai ir gali paskatinti galvos skausmą, akių sausumą ar nemalonų spaudimą krūtinėje.
Tokie pojūčiai dažniau pasireiškia jautresniems žmonėms, vaikams ar tiems, kurie turi kvėpavimo sistemos problemų.
Sausėjantis oras dar labiau sustiprina dirginimą, nes gleivinės tampa mažiau atsparios.
Dūmeliai ir smulkios dalelės
Degant dagčiai į orą patenka smulkios dalelės, kurios nematomos plika akimi. Jos ilgai išlieka ore ir nusėda ant paviršių.
Įkvėptos dalelės gali dirginti kvėpavimo takus ir prisidėti prie sunkesnio oro pojūčio.
Tokios sąlygos sukuria aplinką, kurioje patalpos oras tampa sausas, sunkus ir mažiau tinkamas ilgalaikiam buvimui, net jeigu deginama tik viena žvakė.
Kai jaukumas pradeda kenkti orui
Kvapiosios žvakės namų orui dažnai suteikia norimą nuotaiką, tačiau jų poveikis juntamas ne tik per kvapą.
Degimo metu oras sausėja greičiau, nei daugelis tikisi, o kartu didėja dirginančių medžiagų kiekis. Dėl to patalpose atsiranda sunkumo pojūtis, sausėja gleivinės ir suprastėja bendra savijauta.
Radiatoriai veikia palaipsniui, o kvapiosios žvakės sukuria intensyvų, koncentruotą poveikį per trumpą laiką. Ilgiau degant žvakei, patalpų oras tampa mažiau palankus kvėpavimui, ypač jeigu nevėdinama.
Dėmesys naudojamoms medžiagoms ir saikas leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp jaukumo ir sveikos namų aplinkos.