Nuolatinis kosulys, akių perštėjimas ar jausmas, kad galva lyg aptraukta migla, dažnai nurašomi peršalimui ar nuovargiui. Tačiau kai šie pojūčiai kartojasi savaitėmis ar net mėnesiais, verta pagalvoti, ar problema tikrai slypi organizme, o ne aplinkoje, kurioje gyvename.
Juodojo pelėsio simptomai dažnai atsiranda palaipsniui ir ilgą laiką lieka neatpažinti. Drėgnos sienos, prasta ventiliacija ar nepastebėtas vandens pažeidimas gali tapti tylia priežastimi, veikiančia kvėpavimą, savijautą ir bendrą sveikatą kasdien, net to nesuvokiant.
Juodasis pelėsis atsiranda ten, kur ilgą laiką laikosi drėgmė
Juodasis pelėsis neatsiranda per vieną dieną. Jam reikalingos dvi pagrindinės sąlygos – drėgmė ir prastas oro judėjimas. Kai patalpose ilgą laiką kaupiasi drėgmė, sienos ir paviršiai tampa palankia terpe pelėsiui daugintis.
Dažniausiai problema prasideda po vandens nutekėjimų, užliejimų ar nepastebėtų vamzdžių gedimų. Net ir nedidelis, bet nuolat pasikartojantis drėgmės šaltinis gali sukelti pelėsio augimą sienų viduje, po grindimis ar už baldų, kur jis ilgą laiką lieka nepastebėtas.
Prasta ventiliacija dar labiau pagreitina procesą. Vonios kambariai, rūsiai, virtuvės ar senesni pastatai, kuriuose oras cirkuliuoja silpnai, sudaro idealias sąlygas pelėsiui plisti. Tokiose vietose juodasis pelėsis gali augti tyliai, kol jo poveikį pradeda rodyti ne sienos, o žmogaus savijauta.
Juodojo pelėsio simptomai dažniausiai paliečia kvėpavimą, nervų sistemą ir bendrą savijautą
Juodojo pelėsio poveikis retai apsiriboja vienu negalavimu. Dažniausiai simptomai kaupiasi ir pradeda veikti kelias organizmo sistemas vienu metu, todėl žmogus ilgą laiką nesusieja jų su aplinka, kurioje gyvena.
1. Nuolatinis kosulys ir gerklės dirginimas
Kosulys gali būti sausas, užsitęsęs, be aiškios priežasties. Gerklėje jaučiamas perštėjimas ar tarsi svetimkūnio jausmas, kuris nepraeina net pasveikus nuo peršalimo.
2. Akių paraudimas ir perštėjimas
Akys gali ašaroti, niežėti ar tapti jautrios šviesai. Šie pojūčiai dažnai sustiprėja būnant namuose ir susilpnėja išėjus į lauką.
3. Nuolatinis nuovargis
Energijos stoka jaučiama net ir po poilsio. Atsiranda jausmas, kad organizmas sunkiai atsistato, o kasdienės veiklos ima varginti greičiau nei anksčiau.
4. Migla galvoje ir sunkumas susikaupti
Mintys tampa lėtesnės, sunkiau susikoncentruoti, atsiminti smulkmenas. Kai kurie žmonės tai apibūdina kaip jausmą, lyg galva būtų „apsunkusi“.
5. Galvos skausmai
Galvos skausmai gali kartotis dažnai, būti spaudžiantys ar bukai maudžiantys. Jie ne visada siejami su stresu ar įtampa ir kartais atsiranda be aiškios priežasties.
6. Nosies užgulimas ar sloga
Nosies gleivinė gali būti nuolat sudirgusi, atsiranda čiaudulys, varvanti ar užsikimšusi nosis. Šie simptomai neretai primena alergiją.
7. Raumenų ir sąnarių maudimas
Gali pasireikšti bendras kūno diskomfortas, raumenų ar sąnarių jautrumas. Šie pojūčiai dažnai atsiranda be fizinio krūvio.
8. Odos sudirgimas
Niežėjimas, bėrimai ar paraudimai gali atsirasti net ir tiems, kurie anksčiau neturėjo odos problemų. Oda tampa jautresnė aplinkos poveikiui.
9. Miego sutrikimai
Sunku užmigti, dažni pabudimai naktį arba paviršutiniškas miegas. Dėl to ryte jaučiamas papildomas nuovargis ir dirglumas.
Juodąjį pelėsį namuose dažnai išduoda ne vaizdas, o kvapas ir pojūtis
Ne visada juodasis pelėsis matomas plika akimi. Dažnai pirmasis signalas būna specifinis kvapas – sunkus, drėgnas, primenantis senas rūsio patalpas ar šlapią kartoną. Jis gali būti pastovus arba atsirasti tik tam tikrose vietose, pavyzdžiui, rytais ar po lietaus.
Kitas svarbus ženklas – savijautos pokyčiai, kurie stiprėja būnant namuose. Jei grįžus iš darbo ar išvykus kelioms dienoms simptomai susilpnėja, o vėl atsiranda grįžus namo, tai dažnai nėra atsitiktinumas. Organizmas reaguoja į aplinką greičiau nei akys spėja pamatyti problemą.
Pelėsis dažniausiai slepiasi ten, kur mažai judinama ir prastai vėdinama. Už spintų, po palangėmis, kampuose, vonios kambaryje ar rūsyje jis gali augti ilgą laiką nepastebėtas. Net jei ant sienos matyti tik nežymūs patamsėjimai ar lupanti dažų danga, tai gali būti ženklas, kad problema yra giliau.
Ilgalaikis juodojo pelėsio poveikis gali tapti rimta sveikatos problema
Trumpalaikis kontaktas su pelėsiu ne visada sukelia ryškią reakciją, tačiau ilgalaikis buvimas tokioje aplinkoje keičia situaciją. Organizmas nuolat patiria dirginimą, o imuninė sistema būna priversta reaguoti be pertraukų. Tai ypač pavojinga, kai žmogus didžiąją dienos dalį praleidžia užterštose patalpose.
Didžiausia rizika kyla tiems, kurie jau turi kvėpavimo, alerginių ar imuninės sistemos problemų. Astma, lėtinės plaučių ligos ar nusilpęs imunitetas gali lemti stipresnes reakcijas, dusulį, dažnesnes infekcijas. Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms poveikis taip pat gali būti ryškesnis.
Svarbu ir tai, kad juodasis pelėsis veikia ne tik kvėpavimo takus. Ilgainiui gali atsirasti nervinės sistemos požymių, stiprėti nuovargis, blogėti dėmesio koncentracija. Tokiais atvejais problema dažnai sprendžiama per vėlai, nes simptomai ilgą laiką siejami su stresu ar gyvenimo tempu.
Įtarus juodąjį pelėsį reikia veikti iš karto, o ne stebėti
Jei kyla įtarimas, kad namuose yra juodasis pelėsis, svarbiausia nesiimti spėlionių ir neatidėlioti. Kuo ilgiau problema ignoruojama, tuo didesnė rizika sveikatai ir tuo sudėtingesnis sprendimas vėliau.
Pirmas žingsnis – įvertinti aplinką, o ne simptomus atskirai. Jei savijauta blogėja būnant namuose ir gerėja išvykus, tai jau pakankamai rimtas signalas imtis veiksmų.
Ką daryti praktiškai:
- Patikrinti drėgnas ir prastai vėdinamas vietas: vonią, rūsį, palanges, kampus, vietas už baldų
- Atkreipti dėmesį į kvapą: pastovus drėgnas, pelėsinis kvapas nėra normalus
- Nenaudoti oro gaiviklių ar kvapų problemos maskavimui
- Jei matomas pelėsis didesnis nei nedidelis plotas, nebandyti jo šalinti patiems
- Kreiptis į pelėsio šalinimo ar pastatų diagnostikos specialistus
- Jei jaučiami ryškūs simptomai, pasitarti su gydytoju ir paminėti galimą pelėsio poveikį
Juodasis pelėsis nėra kosmetinė problema. Tai aplinkos veiksnys, kuris tiesiogiai veikia savijautą. Kuo anksčiau imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių pasekmių.
Apibendrinimas
Juodasis pelėsis dažnai lieka nepastebėtas tol, kol organizmas pats pradeda siųsti aiškius signalus. Užsitęsęs kosulys, nuovargis, migla galvoje ar nuolat pasikartojantys negalavimai gali būti susiję ne su peršalimu ar stresu, o su aplinka, kurioje gyvenama kasdien.
Didžiausia problema ta, kad pelėsio poveikis kaupiasi palaipsniui. Kuo ilgiau žmogus būna tokioje aplinkoje, tuo stipresnė tampa organizmo reakcija ir tuo sunkiau atkurti normalią savijautą. Dėl to svarbu neignoruoti požymių ir ieškoti priežasties ne tik savyje, bet ir namuose.
Juodojo pelėsio simptomai yra signalas, kad aplinka gali kelti realią grėsmę sveikatai. Laiku atkreiptas dėmesys, aiškūs veiksmai ir problemos sprendimas leidžia apsaugoti ne tik savijautą, bet ir išvengti ilgalaikių pasekmių.
Šaltiniai:
- Centers for Disease Control and Prevention. Mold.
- Ratnaseelan A, Tsilioni I, Theoharides T. Effects of mycotoxins on neuropsychiatric symptoms and immune processes. Clin Therapeutics. 2018 Jun;40(6):903-917. doi:10.1016/j.clinthera.2018.05.004
- New York State Department of Health. Mold and your home: What you need to know.