Vyšnios dažnai laikomos lengvu saldžiu užkandžiu, tačiau būtent jos neretai tampa priežastimi, kodėl staiga pakinta spaudimas ar atsiranda nemalonus pūtimas. Iš pirmo žvilgsnio uoga atrodo visiškai paprasta, bet vyšnių poveikis kraujospūdžiui kartais pasirodo daug aštresnis, nei tikėtasi.
Žmonės pastebi, kad organizmas į vyšnias reaguoja labai skirtingai. Vienam jos tinka be jokių pasekmių, kitam net nedidelė sauja tampa iššūkiu. Būtent ši nevienoda reakcija ir kelia klausimų, kodėl poveikis kartais būna toks netikėtas.
Kada vyšnios gali tapti netikėtu spaudimo kėlėju
Neretai manoma, kad uogos negali pakenkti, tačiau būtent čia ir prasideda klaidos. Kai kurie žmonės pastebi, kad po vyšnių spaudimas pakyla staigiau nei po kavos. Tokia reakcija dažniausiai susijusi su tuo, kaip organizmas tvarkosi su jų rūgštimis ir cukrumi, o tai tiesiogiai veikia kraujotaką ir širdies darbą.
Jeigu virškinimas lėtesnis arba trūksta fermentų, vyšnios gali apsunkinti skrandį. Tuomet ima kauptis dujos, susidaro tempimo jausmas, o tai sukelia papildomą įtampą organizmui. Būtent šis procesas kai kuriems žmonėms pasireiškia kaip padidėjęs spaudimas, net jei uogų suvalgyta nedaug.
Pernokusios vyšnios veikia stipriau. Jose daugiau fruktozės ir rūgšties, todėl žarnynas reaguoja aštriau, o žarnyno dirginimas turi didesnę įtaką kraujospūdžio svyravimams. Tokiu atveju pakanka vos kelių saujų, kad vakare jaustųsi ne tik sunkumas, bet ir spaudimo šuolis.
Kūnas į vyšnias reaguoja greitai, kai uogos netinka
shutterstock.com
Kai organizmas nepajėgia suvirškinti uogų taip, kaip reikėtų, vyšnių poveikis kraujospūdžiui išryškėja gana greitai. Jau po neilgo laiko pasirodo pirmi ženklai: lengvas pulsavimas galvoje, spaudimas smilkiniuose ar nemalonus sunkumas viršutinėje pilvo dalyje.
Tokia būsena rodo, kad virškinimo sistema gauna per didelę apkrovą. Rūgštys ir cukrus ima dirginti gleivinę, žarnynas tempiasi, o įtampa persiduoda ir kraujotakai. Dėl šios priežasties spaudimas pakyla greičiau, nei galima tikėtis po kelių uogų.
Požymiai, rodantys netinkamą reakciją, dažniausiai būna šie:
- Spaudimo pakilimas per trumpą laiką
- Tempimas ir pūtimas pilvo apačioje
- Šilumos bangos ar nestabilumo pojūtis
- Pulsavimas smilkiniuose
- Sunkumas skrandžio plote
Saikingas vyšnių kiekis padeda išlaikyti stabilesnį spaudimą
Kai vyšnios valgomos tinkamu metu ir neperkraunant skrandžio, jų poveikis kraujospūdžiui būna visai kitoks. Nedidelė porcija suteikia lengvumo, o organizmas į jas reaguoja ramiai. Tokiu atveju uogos tampa ne rizika, o naudingu priedu prie mitybos.
Vyšnios suteikia daug vertingų medžiagų, kurios prisideda prie geresnės savijautos. Jose yra antioksidantų, palaikančių širdies ir kraujagyslių veiklą. Melatoninas padeda ramiau užmigti, o kokybiškas miegas tiesiogiai susijęs su spaudimo balansu.
Naudinga ir tai, kad vyšnios gali palengvinti raumenų nuovargį. Žmonės, kurie daug juda ar turi sąnarių problemų, dažnai pastebi, kad nedidelė porcija uogų po fizinio krūvio sumažina įtampą kūne. Tai netiesiogiai gerina kraujotaką ir padeda išlaikyti stabilesnį spaudimą.
Išvada
Vyšnios gali būti ir nauda, ir iššūkis, todėl svarbiausia stebėti, kaip į jas reaguoja kūnas. Vienam jos suteikia lengvumo, kitam sukelia spaudimo šuolį ar nemalonų pūtimą. Tokie skirtumai atsiranda dėl rūgščių, cukraus kiekio ir to, ar uogos dera su virškinimu.
Tinkamas laikas ir saikas leidžia mėgautis jų privalumais. Nedidelės porcijos dažniausiai nuramina organizmą, palaiko geresnę kraujotaką ir suteikia daugiau energijos. Nuo to tiesiogiai priklauso, kaip pasireiškia vyšnių poveikis kraujospūdžiui.
Jeigu po keleto saujų jauti tempimą ar spaudimo pokyčius, verta sumažinti kiekį ir stebėti savijautą. Kūnas gana greitai parodo, kada jam tinka uogos, o kada geriau rinktis lengvesnį užkandį. Toks paprastas pastebėjimas leidžia mėgautis vyšniomis be nemalonių pasekmių.