Kai pradeda slinkti plaukai, atsiranda galvos skausmai, širdis daužosi, o kraujospūdis šokinėja, pirmiausia žmonės galvoja apie ligas, vitaminų trūkumą ar paveldimumą. Tačiau neretai už viso to slepiasi streso poveikis organizmui – persitempimas, kurio nebeatlaiko nervų sistema ir kūnas.

1. Galvos skausmai ir migrena

Įtampa raumenyse, ypač kaklo ir pečių srityje, labai dažnai virsta galvos skausmu. Jis gali pasireikšti taip:

• bukas, spaudžiantis skausmas iš abiejų pusių
• jausmas, tarsi galvą apjuostų „lankas“
• skausmingi, įsitempę pečiai ir sprandas

Jei tokie skausmai kartojasi, verta pagalvoti ne tik apie vaistus, bet ir apie patiriamą stresą.

2. Skausmas krūtinėje ir širdies plakimo pojūtis

Stiprus nerimas, baimė, nuolatinė įtampa gali sukelti duriančius, trumpus skausmus krūtinėje ar jausmą, kad širdis plaka per greitai, „trūkčioja“, daužosi kakle ar gerklėje. Tai gąsdina, bet ne visada reiškia infarktą – dažnai tai nervinės kilmės reakcija. Vis dėlto pasitikrinti pas gydytoją yra būtina.

3. Plaukų slinkimas

Kai organizmas „gyvena“ nuolatinio pavojaus režimu, jis taupo resursus: mažiau energijos skiriama odai, plaukams, nagams. Dėl to po ilgesnio įtempto periodo (trunkančio mėnesius, o ne dienas) gali pradėti labiau slinkti plaukai.

Dažnai žmonės nustemba: „Stresas lyg ir praėjo, o plaukai slenka dabar“ – tai yra uždelsta organizmo reakcija.

4. Sumažėjęs lytinis potraukis

Seksualinis gyvenimas yra labai jautrus hormonams ir emocinei būsenai. Kai kūnas kovoja su stresu, jam „ne iki intymumo“. Sumažėja libido, dingsta artumo noras, darosi sunku atsipalaiduoti. Ilgalaikis stresas neretai sutrikdo ir hormonų balansą.

5. Susikaupimo ir dėmesio problemos

Stresas įjungia „bėk arba kovok“ režimą. Organizmas užverčiamas streso hormonais, o smegenims tampa sunkiau susikoncentruoti, planuoti, įsiminti. Mintys šokinėja, sunku pabaigti darbus, jautiesi taip, tarsi nuolat būtum įtampoje.

6. Silpnesnė atmintis

Ypač nukenčia trumpalaikė atmintis: pamiršti, kur padėjai daiktus, sunkiau prisimeni, ką tik buvai suplanavusi, dažniau „užstringi“ pokalbio metu. Tai dar nereiškia rimtos smegenų ligos, bet rodo, kad smegenys yra pavargusios nuo nuolatinio streso.

7. Pilvo, žarnyno, skrandžio bėdos

Pilvo skausmai, spazmai, pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas – dažni streso palydovai. Įtampa ypač „mėgsta“ pilvo zoną: skrandis tampa jautresnis, žarnynas dirba chaotiškiau, atsiranda diskomfortas. Dažnai tyrimų rezultatai būna geri, nors jaučiami simptomai – labai tikri.

8. Svorio svyravimai

Vieni nuo streso numeta svorio, kiti – priauga. Lėtinis stresas dažniau susijęs su svorio didėjimu, nes:

• norisi kaloringo, riebaus, saldaus maisto;
• valgoma skubomis, be sąmoningo pajautimo;
• hormonai skatina riebalų kaupimąsi.

9. Padidėjęs kraujospūdis ir širdies ritmas

Kai nuolat jaudinamės, organizmas gyvena tarsi nuolatiniame pavojuje: kraujospūdis šokinėja, širdis plaka greičiau, atsiranda permušimai. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų, todėl į šiuos signalus numoti ranka negalima.

10. Raumenų ir sąnarių skausmai

Įsitempusi nugara, kaklas, pečiai, žandikaulis, net rankų ar kojų raumenys – klasikinė įsitempusio žmogaus poza. Ilgainiui tai virsta lėtiniais skausmais, juntamu sukaustymu, maudimu, raumenų „kietumu“.

11. Keisti, sunkiai paaiškinami simptomai

Stresas gali pasireikšti labai įvairiais būdais: staiga atsiradusiu nerimu, panikos atakomis, nemiga, nereguliariu menstruacijų ciklu, odos bėrimais, rankų drebuliu. Net jei simptomai atrodo keisti ir nelogiški, vis tiek verta pagalvoti, ar gyvenime nėra per daug įtampos, ir tuo pat metu pasirodyti gydytojui.

Jei savyje atpažinai kelis ar net daugumą šių požymių, tai nereiškia, kad „viskas tik nuo nervų“ ir nieko nereikia tirti.

Tačiau tikėtina, kad streso poveikis organizmui sudaro didelę dalį viso paveikslo. Pasikalbėk su šeimos gydytoju, pasirūpink poilsiu, o miegui ir emocinei sveikatai skirk tiek pat dėmesio, kiek darbams – kūnas labai aiškiai parodo, kada jam jau per daug.

Šaltinis: nhs.uk

Kai lauki operacijos, neramina ne tik pats gydymas, bet ir praktiniai dalykai: ką pasiimti, kaip apsirengti, ar nieko nepamirši. Gydytojai dažnai paaiškina bendrus dalykus, bet smulkmenos lieka „ore“, todėl natūralu, kad žmonės ieško atsakymų internete ir klausia kitų, kaip pasiruošti operacijai taip, kad jaustųsi ramiau.

Pirmiausia – pasitikslinti su įstaiga

Skirtingos ligoninės ir klinikos turi skirtingas taisykles. Vienur suteikia chalatą, tapkes ir visus rūbus, kitur prašo atsivežti savo pižamą, šlepetes, rankšluostį. Todėl verta:

• paskambinti registratūrai ir konkrečiai paklausti, ko reikia;
• peržiūrėti ligoninės ar klinikos interneto puslapį – daug kur yra skiltis „Pacientams“, kur viskas aiškiai surašyta.

Jei turi siuntimą ar planuojamą operacijos datą, paprastai informuoja ir apie tyrimus: kraujo, šlapimo, kardiogramą, kartais – papildomus.

Ką turėti su savimi?

Dažniausiai prireikia kelių pagrindinių dalykų. Pirmiausia – dokumentų: asmens tapatybės kortelės ar paso, siuntimo, tyrimų atsakymų, jei juos darei kitur. Toliau – patogi apranga. Geriausia kuo paprastesni, laisvi drabužiai, kuriuos lengva apsivilkti ir nusivilkti: maikutė, sportinės kelnės ar treningas. Po operacijos dažnai būni apsnūdusi, pavargusi, todėl bet kokie aptempti džinsai ar sudėtingi užsegimai tik trukdo.

Daug kam pasitarnauja ir keli asmeniniai daiktai: šlepetės, pižama ar naktiniai, lengvas chalatas, nedidelis rankšluostis, dantų šepetėlis, šukos, šlapios servetėlės. Jei operacija ginekologinė, moterys dažnai rekomenduoja turėti įklotų ar sauskelninių kelnaičių – ne visur viską duoda. Taip pat nepamiršk savo kasdien vartojamų vaistų ir sąrašo, ką ir kokiomis dozėmis geri.

Kaip apsirengti atvykstant ir kas bus operacinėje?

Atvykstant į ligoninę gali būti apsirengusi taip, kaip tau patogu, svarbu, kad nebūtų daug papuošalų, metalinių detalių, sunkių papuošalų. Prieš operaciją vis tiek reikės nusimauti auskarus, grandinėles, žiedus, laikrodžius. Daugelis pacientų pataria iš karto rinktis paprastą, nespaudžiantį, šiltesnį rūbą – po narkozės dažnai būna šalta.

Į operacinę paprastai perrengia į vienkartinį ar klinikos chalatą. Kai kuriose privačiose įstaigose duoda ir baltinius, ir šlepetes, tad nieko savo nereikia. Valstybinėse ligoninėse situacija būna įvairi – vienur duoda tik chalatą, kitur prašo turėti savo naktinius drabužius.

Ką turėti šalia savęs po operacijos?

Po operacijos labiausiai norisi vandens ir ramybės. Todėl verta turėti buteliuką negazuoto vandens, lūpų balzamą, nes burna ir lūpos gali būti labai sausos. Jei po procedūros būsi palatoje su kitais žmonėmis, praverčia telefono įkroviklis, ausinės ar net ausų kamštukai, kad galėtum pailsėti, jei kažkas kalba ar žiūri televizorių.

Dar vienas praktiškas patarimas – iš vakaro susidėti viską į vieną krepšį ar kuprinę, kad ryte nereikėtų panikuoti ir bėgioti po namus. Geriau turėti truputį per daug smulkmenų nei jaustis nepatogiai, nes trūksta, pavyzdžiui, šiltesnių kojinių.

Pabaigai

Kiekvienos operacijos situacija šiek tiek skiriasi, todėl geriausias informacijos šaltinis visada yra tavo gydytojas ir pasirinkta gydymo įstaiga. Vis dėlto supratus, kaip pasiruošti operacijai praktiškai – kokius daiktus pasiimti, kokius rūbus rinktis, ko tikėtis tą dieną – nerimo gerokai mažiau. Tuomet gali daugiau dėmesio skirti tam, kas svarbiausia: savo savijautai ir ramiai kelionei į sveikimą.

Vištiena daugeliui beveik kasdienis pasirinkimas: ji pigi, greitai pagaminama, tinka ir dietoms, ir „normaliems pietums“. Tačiau kai tas pats produktas lėkštėje atsiranda nuolat, verta pagalvoti ne tik apie baltymus, bet ir apie tai, kokia yra vištienos nauda ir žala organizmui.

Ką duoda reguliariai valgoma vištiena?

Pirmiausia – baltymai. Maždaug 85–100 g vištienos krūtinėlės porcijoje gali būti apie 25–30 g baltymų. Tai reikšmingas kiekis raumenims, imunitetui ir audinių atstatymui. Be to, baltymai ilgam suteikia sotumo jausmą, todėl mažiau norisi užkandžiauti ir lengviau kontroliuoti svorį.

Vištiena taip pat yra geras B grupės vitaminų šaltinis. Ypač svarbūs:

• B6 – dalyvauja medžiagų apykaitoje;
• B12 – būtinas nervų sistemai ir kraujodarai;
• niacinas (B3) – padeda efektyviau paversti maistą energija.

Dar vienas pliusas – cholinas. Tai medžiaga, susijusi su normalia smegenų veikla, ląstelių membranų formavimu ir neuromediatorių sinteze. Pakankamas cholino kiekis siejamas su geresne kognityvine funkcija, dėmesiu, atmintimi.

Jei valgoma vištiena su oda, jungiamuoju audiniu ar kaulų sultinio pavidalu, į mitybą patenka ir kolagenas, kuris siejamas su sąnarių, odos elastingumo ir jungiamojo audinio būkle.

Ne tik produktas, bet ir jo paruošimas

Ta pati vištiena gali būti „dietinė“ arba sunkus išbandymas skrandžiui ir širdžiai – viskas priklauso nuo to, kaip ją gamini.

• virta, troškinta, kepta orkaitėje be daug riebalų – švelnesnis variantas, mažiau kalorijų ir riebalų;
• kepta aliejuje, gruzdinta, „greito maisto“ gabalėliai – daugiau sočiųjų riebalų, kalorijų, druskos, skonio stipriklių.

Jei vištiena ant stalo atsiduria beveik kasdien, verta bent dalį kartų rinktis švelnesnį paruošimą, o keptą aliejuje palikti kaip retą išimtį, o ne normą.

Kur slypi pavojai?

Nors baltymai ir vitaminai skamba įspūdingai, vištienos nauda ir žala organizmui priklauso nuo kiekio ir bendro mitybos konteksto. Per didelis gyvulinių baltymų kiekis gali:

• apkrauti inkstus, ypač jei yra sutrikusi jų funkcija;
• „išstumti“ iš raciono kitus produktus – daržoves, ankštines, grūdus;
• didinti sočiųjų riebalų suvartojimą, jei dažniau valgoma oda ir tamsi mėsa.

Tamsesnė vištienos mėsa ir oda turi daugiau sočiųjų riebalų. Jei tokia vištiena valgoma dažnai ir didelėmis porcijomis, ilgainiui tai gali neigiamai paveikti cholesterolio profilį ir svorį.

Kitas svarbus aspektas – saugumas. Nepakankamai iškepta vištiena gali būti salmonelių ar kampilobakterijų šaltinis. Todėl žalia mėsa turi būti:

• laikoma atskirai nuo kitų produktų,
• gerai termiškai apdorojama,
• nepaliekama kambario temperatūroje ilgam.

Kiek vištienos yra „normalu“?

Universalios taisyklės nėra, tačiau dauguma mitybos specialistų pabrėžia balansą: vištiena gali būti pagrindinis baltymų šaltinis, bet ne vienintelis. Vertinga dalį porcijų pakeisti žuvimi, ankštinėmis kultūromis, kiaušiniais, kitomis neriebiomis mėsos rūšimis.

Jei jautiesi pavargusi, nuolat valgai tą patį maistą ir pastebi, kad lėkštėje dominuoja vien vištiena, verta šiek tiek paeksperimentuoti su įvairesniu meniu. Organizmas geriausiai jaučiasi tada, kai gauna skirtingų šaltinių baltymų, skaidulų, gerųjų riebalų ir daug daržovių.

Svarbu pusiausvyra

Vištiena tikrai gali būti sveika kasdienės mitybos dalis: ji suteikia baltymų, B grupės vitaminų, cholino ir kolageno, padeda palaikyti raumenų masę ir sotumo jausmą. Tačiau nauda greitai gali virsti minusais, jei vištiena valgoma kelis kartus per dieną, visada tik kepta riebaluose, su oda ir be daržovių.

Protingiausias scenarijus – rinktis įvairius baltymų šaltinius, vištieną dažniau gaminti virintą ar keptą orkaitėje ir nepamiršti daržovių kalno šalia. Tada šis produktas dirbs tavo naudai, o ne prieš tave.

Šaltinis: health.com

Jeigu įtariate, kad žarnyne gali būti parazitų ar kirmėlių, pirmas žingsnis visada turėtų būti gydytojo konsultacija. Tačiau kartu su medicininiu gydymu ar profilaktiškai labai gali padėti ir kasdieniai produktai žarnyno parazitams mažinti.

Kai kurie maisto produktai sukuria aplinką, kuri parazitams yra nepalanki, ir taip padeda organizmui greičiau juos pašalinti.

Pirmi signalai: kada įtarti parazitus žarnyne?

Žarnyno parazitai – dažnesnė problema, nei atrodo. Jie gali pasireikšti įvairiais simptomais:

• nuolat pūstas pilvas, pilvo gurgimas
• blogas burnos kvapas
• sumažėjęs apetitas arba atvirkščiai – nuolatinis alkio jausmas
• raugėjimas po valgio, pykinimas, kartais vėmimas
• kraujo priemaišos išmatose
• patinusios, „pavargusios“ akys

Jei atpažįsti kelis iš šių požymių, verta pasikonsultuoti su specialistu ir kartu peržiūrėti mitybą.

1. Morkos – kasdienis ginklas nuo kirmėlių

Morkos yra viena paprasčiausių priemonių, kurią gali įtraukti į kasdienę mitybą. Jose esančios skaidulos padeda mechaniškai „valyti“ žarnyną, o natūralūs junginiai kuria nepalankią terpę parazitams.

Rekomenduojama suvalgyti maždaug dvi tarkuotas morkas per dieną, geriausia – ryte ir per pietus. Tai ne tik padeda kovoti su žarnyno „gyventojais“, bet ir prisideda prie geresnio virškinimo.

2. Citrina ir mėta – gaivus žarnyno valiklis

Citrina ir mėta – ne tik gaivaus skonio derinys, bet ir puikus „kokteilis“ žarnyno švarai. Pegalima pasiruošti paprastą mišinį: mėtų sulčių (arba stiprios mėtų arbatos), šiek tiek druskos ir šviežiai spaustų citrinos sulčių. Geriant tokį gėrimą kartą per dieną, palaikoma švaresnė virškinamojo trakto aplinka ir organizmui lengviau tvarkytis su parazitais.

3. Kokosas – riebalai, kurių parazitai „nemėgsta“

Kokosas ir jo aliejus pasižymi riebalais, kurie kai kuriems parazitams gali būti nepalankūs. Reguliariai valgant šviežią kokosą ar saikingai naudojant kokosų aliejų, žarnynas tarsi suteptas iš vidaus, o parazitams sunkiau prisitvirtinti prie žarnų sienelių. Savaitę kasdien valgomas kokosas dažnai minimas kaip paprastas, bet veiksmingas pasirinkimas.

4. Citrinos sėklos – mažas, bet stiprus sąjungininkas

Citrinos sėklos dažniausiai keliauja į šiukšlyną, tačiau jos gali būti naudingos kovojant su žarnyno parazitais. Kelias sėklas galima sutrinti į tirštą košelę ir įmaišyti į stiklinę vandens.

Toks mišinys padeda dezinfekuoti virškinamąjį traktą ir palaikyti jo švarą. Svarbu nepadauginti ir nenaudoti šio būdo vaikams be gydytojo patarimo.

5. Papajos sėklos – natūrali žarnyno „dezinfekcija“

Papajos sėklos jau seniai minimos kaip viena iš natūralių priemonių žarnynui. Jas galima sutrinti ir suvalgyti nedidelį kiekį, užgeriant vandeniu. Manoma, kad papajos sėklose esantys junginiai padeda silpninti parazitus ir išvalyti žarnyną.

6. Pomidorai su druska ir pipirais

Šviežias pomidoras su žiupsneliu druskos ir juodųjų pipirų – ne tik skanus užkandis. Toks derinys gali padėti kovoti ne tik su parazitais, bet ir su grybelinėmis infekcijomis virškinamajame trakte. Pomidorai turi rūgštingumo ir antioksidantų, kurie prisideda prie bendros žarnyno sveikatos.

7. Česnakas – klasikinis kovotojas su parazitais

Česnakas pelnytai vadinamas natūraliu antibiotiku. Jis pasižymi antibakterinėmis ir antigrybelinėmis savybėmis, o kartu padeda silpninti ir žarnyno parazitus. Keli žali česnako skiltelės per dieną (jei skrandis toleruoja) – stipri pagalba imunitetui ir virškinimo sistemai.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors šie produktai žarnyno parazitams naikinti tikrai naudingi, jie neatstoja medicininės pagalbos. Jei simptomai stiprūs, užsitęsę arba pastebi kraujo išmatose, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus. Geriausias rezultatas pasiekiamas derinant profesionalų gydymą su apgalvota, žarnyną palaikančia mityba.

Vis daugiau žmonių nebenori adatų ir cheminių injekcijų, bet nori lygesnės kaktos ir gaivesnės veido išraiškos. Gera žinia jog egzistuoja natūralus būdas išlyginti kaktos raukšles, kurį sudaro tikslinga veido mankšta ir masažas su augaliniais aliejais. Tam nereikia brangių priemonių ar kosmetologo kabineto, tik 10–15 minučių per dieną ir šiek tiek kantrybės.

Kodėl atsiranda kaktos raukšlės?

Kaktos raukšles dažniausiai „išraižo“ mūsų pačių mimika ir įtampa. Nuolat keliami antakiai, suraukta kakta, stresas, susikaupimas prie ekrano – visa tai verčia kaktos raumenis dirbti be poilsio.

Laikui bėgant, oda virš jų silpnėja, kolageno kiekis mažėja, o raukšlės gilėja. Kremas čia padeda tik iš dalies, nes jis neveikia raumenų darbo įpročių. Todėl ilgalaikiam rezultatui reikia veikti dvi kryptis: treniruoti ir atpalaiduoti raumenis bei maitinti odą.

Veido mankšta kaktos sričiai: ką daryti kasdien?

Pratimų tikslas – sustiprinti ir kartu atpalaiduoti kaktos raumenis, kad jie nebetrauktų odos į tas pačias gilių raukšlių linijas.

1. Antakių kontrolė
Uždėk delnus ant kaktos taip, kad pirštai būtų virš antakių. Bandyk kelti antakius aukštyn, o delnais lengvai priešinkis. Laikyk 5 sekundes, atpalaiduok. Kartok 10 kartų.
– Šis pratimas moko raumenis dirbti valingai, o ne trūkčioti iš įpročio.

2. Horizontalios raukšlės „lygintuvas“
Pirštų galiukus išdėliok horizontaliai per visą kaktą. Švelniai trauk odą į šonus, o tuo pačiu lengvai bandyk suraukti kaktą. Laikyk 5 sekundes, paleisk. Kartok 10 kartų.
– Taip pertreniruojamas raumuo, atsakingas už horizontalias raukšles.

3. Gilaus atpalaidavimo akimirka
Delnus uždėk ant visos kaktos, kelis kartus giliai įkvėpk ir iškvėpk. Sąmoningai paleisk įtampą iš kaktos ir antakių srities.
– Šis žingsnis svarbus, nes dažnai kakta įsitempia visos dienos metu, net to nepastebint.

Visa mankšta truks apie 5– minutes.

Masažas su erškėtuogių ir arganų aliejais

Po pratimų pereik prie masažo – jis gerina kraujotaką, skatina odos atsinaujinimą ir padeda veikliosioms medžiagoms geriau įsigerti. Čia ypač tinka erškėtuogių sėklų aliejus ir arganų aliejus. Erškėtuogių aliejus turtingas vitamino A pirmtakų ir vitamino C, arganų – vitamino E ir antioksidantų. Jie padeda odai išlikti elastingai, geriau sulaikyti drėgmę ir švelnina smulkias linijas.

Ant švarios odos užlašink kelis lašus pasirinkto aliejaus. Pirštų galiukais švelniai slysk nuo antakių į viršų link plaukų augimo linijos apie minutę ar dvi.

Tada daryk lengvus sukamus judesius nuo kaktos centro į smilkinius dar kelias minutes. Užbaik glostomais judesiais, tarsi „išlygindama“ matomas linijas. Judesiai turi būti minkšti, malonūs, be tempimo ir skausmo, tarsi trumpas ritualas sau.

Kasdienė rutina ir rezultatai

Svarbiausia čia yra ne tobula technika, o reguliarumas. 10–15 minučių per dieną – keli pratimai ir trumputis masažas – telpa net į įtemptą dienotvarkę. Tai gali būti tavo vakaro ritualas prieš miegą arba ramus ryto startas vietoj dar vieno „scrollinimo“ telefone.

Pirmieji pokyčiai dažniausiai pastebimi ne per vieną savaitę, o maždaug po pusantro–dviejų mėnesių. Kakta ima atrodyti lygesnė, oda tampa gyvesnė ir elastingesnė, o veidas apskritai atrodo ramesnis, tarsi geriau išsimiegojęs. Aplinkiniams tai dažnai labiau krinta į akis nei pačiam žmogui – pasipila komentarai, kad „atrodai pailsėjusi“.

Didelis šio metodo pliusas tas, kad jis nekeičia tavo veido į „kito žmogaus“ versiją. Mimika išlieka, antakiai juda, emocijos matosi, tik dingsta tas nuolatinis, nesąmoningas kaktos suraukimas. Jei nori sprendimo, kurį gali valdyti pati, be adatų, sudėtingų procedūrų ir didelių investicijų, toks natūralus būdas išlyginti kaktos raukšles yra labai žemiškas, realus ir daugeliui prieinamas variantas.