back to top
Pradžia Tinklaraštis Puslapis 4

Arbata tampa žalinga: niekada nemaišykite jos su šiais produktais

Juodoji arbata daugeliui yra neatsiejama ryto rutinos dalis ar priemonė sušilti vėsų vakarą. Ji vertinama dėl tonizuojančio poveikio ir gausybės antioksidantų. Tačiau mitybos specialistai įspėja, kad šis gėrimas yra chemiškai aktyvus ir, netinkamai vartojamas, gali tapti ne vaistu, o nuodu.

Tam tikri pavojingi deriniai su arbata gali ne tik neutralizuoti naudingąsias gėrimo savybes, bet ir sukelti virškinimo sutrikimus ar net ilgalaikes sveikatos problemas. Norint išsaugoti sveikatą, svarbu žinoti, ką dėti į puodelį, o ko griežtai vengti.

Pieno baltymai blokuoja gydomąsias savybes

Daugelio pamėgta „angliška“ tradicija balinti arbatą pienu ar grietinėle nėra tokia nekalta, kaip atrodo. Nors pienas sušvelnina arbatos skonį, jis atima iš jos didžiąją dalį naudos.

Tyrimai rodo, kad pieno baltymai, ypač kazeinas, chemiškai susijungia su katechinais – pagrindiniais arbatos antioksidantais. Dėl šios reakcijos organizmas nebegali pasisavinti naudingųjų medžiagų, kurios saugo širdį ir veikia kaip vėžio prevencija. Tad jei geriate arbatą dėl sveikatos, pieno produktų joje būti neturėtų.

Geležies pasisavinimas tampa neįmanomas

Tai viena svarbiausių taisyklių žmonėms, sergantiems mažakraujyste (anemija), nėščiosioms ir vaikams. Juodojoje arbatoje esantys taninai yra „vagys“, kurie prisijungia prie geležies molekulių ir paverčia jas netirpiais junginiais.

Jei pietums valgote jautienos kepsnį, kepenėles ar ankštinius augalus ir užsigeriate arbata, organizmas praranda galimybę įsisavinti gyvybiškai svarbią geležį. Mitybos ekspertai rekomenduoja išlaikyti bent valandos pauzę tarp geležies turinčio maisto ir arbatos puodelio.

Citrina gali pakenkti inkstų veiklai

Arbata su citrina daugeliui asocijuojasi su vitaminu C ir imuniteto stiprinimu. Tačiau šis populiarus derinys slepia riziką tiems, kurie turi polinkį į inkstų ligas.

Juodoji arbata kartu su rūgščiais vaisiais (citrina, greipfrutu) sudaro terpę, kurioje gali formuotis oksalatai. Tai druskos, kurios didina inkstų akmenų susidarymo riziką. Žmonėms, turintiems jautrius inkstus, toks rūgštus kokteilis gali išprovokuoti paūmėjimus.

Riebus maistas sukelia virškinimo sutrikimus

Riebūs, kepti patiekalai patys savaime yra iššūkis skrandžiui, tačiau užgerti juos arbata – dviguba apkrova. Arbata skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, tuo tarpu riebalai natūraliai lėtina virškinimo procesą.

Šis konfliktas organizme dažnai baigiasi sunkumo jausmu, pilvo pūtimu ir diskomfortu. Be to, riebalų plėvelė gali iš dalies blokuoti ir pačios arbatos vertingųjų medžiagų pasisavinimą.

Vaistų ir arbatos kokteilis veikia nenuspėjamai

Viena didžiausių klaidų – vaistus užgerti ne vandeniu, o arbata. Kofeinas ir kiti aktyvūs arbatos komponentai gali pavojingai sąveikauti su medikamentais:

  • Geležies papildai: tampa neveiksmingi, nes taninai neleidžia jų pasisavinti.
  • Raminamieji ir stimuliatoriai: kofeinas gali sustiprinti stimuliatorių poveikį (sukelti nerimą, širdies plakimą) arba neutralizuoti raminamuosius vaistus.
  • Širdies vaistai: per didelis arbatos kiekis gali iškreipti vaistų veikimą.

Maksimalią naudą užtikrina tinkamas vartojimo laikas

Pavojingi deriniai su arbata – karšta juodoji arbata stikliniame puodelyje šalia arbatinuko.
Karštas gėrimas be priedų – saugesnis pasirinkimas. – Nuotrauka iš:
shutterstock.com

Kad arbata veiktų kaip tonizuojantis eliksyras, o ne trikdis virškinimo sistemai, svarbu ją atskirti nuo maisto. Mitybos specialistai pabrėžia, kad šis gėrimas reikalauja atskiro laiko tarpo, kad organizmas spėtų pasisavinti visus reikalingus mikroelementus iš suvalgytų patiekalų.

Išlaikykite valandos pertrauką. Tai auksinė taisyklė sergantiems mažakraujyste ar turintiems jautrų skrandį. Arbatą geriausia gerti praėjus bent 60 minučių po valgio arba likus tiek pat laiko iki jo. Taip taninai nespės „surišti“ geležies ir kitų mineralų, todėl pietūs bus pasisavinti visavertiškai.

Rinkitės laiką tarp valgymų. Idealiausias metas mėgautis puodeliu yra tarp pusryčių ir pietų arba pavakariais. Tuo metu skrandis jau būna šiek tiek aprimęs po maisto virškinimo, o arbatos tonizuojančios savybės suteikia energijos, kurios dažnai pritrūksta dienos viduryje.

Venkite papildomų priedų. Jei turite inkstų problemų ar virškinimo sutrikimų, pirmenybę teikite šviežiai užplikytai arbatai be cukraus, pieno ar citrinos griežinėlių. Grynas gėrimas be priedų geriausiai atskleidžia savo antioksidacines savybes ir neapkrauna organizmo nereikalingais cheminiais junginiais.

Auksinė taisyklė – gerti atskirai

Norint gauti maksimalią naudą ir nepakenkti sau, arbatą geriausia vertinti kaip atskirą ritualą, o ne maisto priedą.

Idealiausias laikas puodeliui yra tarp pagrindinių valgymų – praėjus valandai po pusryčių ar pietų. Tokiu būdu organizmas spės pasisavinti maistines medžiagas iš maisto, o vėliau – antioksidantus iš arbatos. Geriausias pasirinkimas – šviežiai plikyta arbata be cukraus, pieno ar kitų priedų.

Gėrimas prieš miegą: per naktį „sudeginsite“ 300 kcal papildomai

Svorio mažinimo procesas dažnai siejamas su alinančiomis treniruotėmis ir griežtomis dietomis, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad mūsų organizmas nenustoja dirbti net mums giliai ilsintis. Metabolizmas yra nenutrūkstamas procesas. Jo metu energija naudojama pagrindinėms gyvybinėms funkcijoms, ląstelių regeneracijai ir hormonų pusiausvyrai palaikyti.

Pastaruoju metu diskutuojama apie natūralius būdus, padedančius šį procesą optimizuoti bei pagreitinti. Vienas iš tokių būdų – maltas kuminas prieš miegą, vartojamas kartu su šiltu vandeniu. Liaudies medicinoje jis vertinamas dėl savo gebėjimo suaktyvinti virškinimo fermentus ir efektyviai pagerinti medžiagų apykaitą nakties metu.

Kaip organizmas degina kalorijas miegant?

Miego metu organizmas tikrai neatostogauja – jis atlieka svarbiausius vidinės švaros ir audinių atstatymo darbus, kuriems reikalinga nemaža energijos dozė.

Vidutiniškai suaugęs žmogus per vieną valandą miego sudegina nuo 40 iki 60 kalorijų.

Šis kiekis tiesiogiai priklauso nuo individualaus bazinio metabolizmo greičio (BMG), kuris parodo, kiek energijos kūnas sunaudotų visiškos ramybės būsenoje, jei visą parą tiesiog gulėtume lovoje.

Kas labiausiai veikia kalorijų degimą nakties metu?

  • Bazinis metabolizmas: Energija naudojama kvėpavimui, širdies plakimui ir nuolatiniam ląstelių atsinaujinimui.
  • Smegenų aktyvumas: Net miegant mūsų smegenys išlieka aktyvios, apdoroja dienos informaciją ir suvartoja apie 20 % visos organizmo energijos.
  • Miego fazės: Paradoksalu, bet gilaus miego metu energijos suvartojimas yra kiek mažesnis nei sapnų (REM) fazėje, kai smegenų veikla tampa intensyvi.
  • Raumenų masė: Žmonės, turintys didesnę raumenų masę, degina gerokai daugiau kalorijų net nejudėdami, nes raumeninis audinys reikalauja daugiau energijos išlaikymui nei riebalai.

Pavyzdžiui, vidutinio ūgio ir svorio 35 metų moteris per 8 valandų miegą natūraliai sudegina apie 320–480 kalorijų.

Tai įrodo, kad kokybiškas poilsis yra kritiškai svarbi svorio kontrolės dalis, o ne tik laikas, kai organizmas tiesiog išsijungia.

Maltas kuminas subertas į dubenėlį
Maltas kuminas prieš miegą naudojamas gėrimams ar vandeniui gardinti.
Nuotrauka: shutterstock.com

Maltas kuminas prieš miegą: mitas ar reali pagalba?

Kuminas yra vienas seniausių ir labiausiai vertinamų prieskonių, pasižymintis unikaliomis savybėmis, kurios padeda gerinti virškinimą ir mažinti uždegiminius procesus žarnyne. Šis prieskonis gali tapti puikiu pagalbininku siekiant geresnių rezultatų.

Kumine esančios aktyviosios medžiagos skatina specifinių virškinimo fermentų gamybą, o tai padeda organizmui efektyviau skaidyti maistines medžiagas ir išvengti pilvo pūtimo ar diskomforto ryte.

Kai virškinimo sistema veikia sklandžiai ir be trukdžių, organizmas gali geriau sutelkti dėmesį į riebalų oksidaciją, o ne į kovą su vidiniais uždegimais.

Taigi, kuminas veikia kaip metabolizmo optimizavimo priemonė, paruošianti kūną efektyvesniam darbui.

Efektyvūs būdai padidinti naktinį metabolizmą

Jei norite, kad jūsų organizmas naktį dirbtų dar efektyviau ir sudegintų daugiau sukauptų riebalų, vien prieskonių paprastai nepakanka.

Specialistai rekomenduoja kompleksinį požiūrį į vakarinę rutiną, kuris padės maksimaliai išnaudoti jūsų bazinio metabolizmo galimybes ir pagerins bendrą sveikatą.

Praktiniai patarimai naktiniam riebalų deginimui:

  1. Miego trukmė: Tyrimai patvirtina, kad 8,5 valandų kokybiškas miegas padeda sudeginti žymiai daugiau riebalų nei sutrumpintas 5,5 valandų poilsis.
  2. Kambario temperatūra: Miegas šiek tiek vėsesnėje patalpoje (apie 18–19°C) skatina organizmą naudoti energiją kūno šilumai palaikyti, taip aktyvuojant rudąjį riebalinį audinį.
  3. Vengti vėlaus valgymo: Paskutinis valgymas likus bent 3 valandoms iki miego leidžia kūnui naktį skirti visą energiją ląstelių regeneracijai, o ne sunkaus maisto virškinimui.
  4. Raumenų stiprinimas: Reguliarios jėgos treniruotės dienos metu padidina naktinį energijos suvartojimą dėl atsistatymo procesų raumenyse.

Išvada: kokybiškas poilsis – raktas į lieknesnį kūną

Maltas kuminas prieš miegą gali būti naudingas papildas jūsų vakarinėje rutinoje.

Organizmas natūraliai sudegina nuo 300 iki 500 kalorijų per naktį, tačiau šį procesą geriausiai skatina ne vienkartinės priemonės, o nuoseklumas. Kokybiškas 8 valandų miegas, subalansuota mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas dienos metu. Tokia visuma užtikrina, kad ryte jausitės lengvesni ir kupini energijos.

Atrodote lieknas? Gydytojas rėžė tiesą apie mirtinus riebalus viduje

Dažnas iš mūsų svajoja apie plokščią pilvą tam, kad puikiai atrodytų paplūdimyje ar įtilptų į mėgstamus džinsus. Tačiau žinomas gydytojas įspėja: susikoncentravę į išvaizdą, mes praleidžiame esminį dalyką.

Gydytojas Amir Khan, dažnas svečias populiariose televizijos laidose, teigia, kad visuomenėje vis dar gajūs mitai apie svorio metimą. Pasak jo, tikroji grėsmė sveikatai yra ne tie riebalai, kuriuos galite suimti pirštais, o tie, kurių nematote veidrodyje.

Net ir lieknai atrodantis žmogus gali būti nutukęs iš vidaus ir nė nenutuokti, kad jo organams gresia pavojus.

Dvi riebalų rūšys: kodėl viena jų mirtina?

Medikas aiškina, kad žmogaus kūnas kaupia dviejų tipų riebalus. Pirmieji – poodiniai riebalai. Tai minkštas sluoksnis, esantis tiesiai po oda, kurį galime lengvai sučiuopti. Nors jie gali erzinti estetiškai, sveikatai jie nėra tokie pavojingi.

Kur kas didesnę grėsmę kelia pavojingi vidiniai riebalai, moksliškai vadinami visceraliniais riebalais. Jie kaupiasi giliai pilvo ertmėje ir apgaubia gyvybiškai svarbius organus – kepenis, kasą bei žarnyną.

Skirtingai nei poodinis sluoksnis, šie riebalai yra biologiškai aktyvūs. Jie veikia tarsi atskiras organas, išskiriantis toksines medžiagas, kurios didina riziką susirgti:

  • II tipo diabetu;
  • Širdies ir kraujagyslių ligomis;
  • Demencija ir kitomis lėtinėmis ligomis.

TOFI fenomenas: lieknas išorėje, storas viduje

Gydytojas A. Khan pabrėžia klastingą šios būklės aspektą – jums nebūtina turėti antsvorio, kad turėtumėte per daug visceralinių riebalų. Medicinoje netgi egzistuoja terminas TOFI (Thin Outside, Fat Inside – lieknas išorėje, storas viduje).

Tai reiškia, kad žmogus gali būti vizualiai lieknas, jo KMI (kūno masės indeksas) gali būti normos ribose, tačiau dėl genetikos, streso ar prastos mitybos jo vidaus organai gali būti „paskendę“ riebaluose.

Kaip pasitikrinti namuose? Kadangi svarstyklės nerodo vidinių riebalų kiekio, geriausias rodiklis yra liemens apimtis. Matuoti reikėtų tiesiai virš klubakaulių. Susirūpinti verta, jei apimtis viršija:

  • Moterims: 89 cm (35 colius).
  • Vyrams: 102 cm (40 colių).

Geroji naujiena: juos panaikinti lengviau

Pavojingi vidiniai riebalai – moteris suima pilvo srities riebalus, iliustruojant riebalų kaupimąsi liemens srityje.
Pilvo sritis, kur dažniausiai kaupiasi perteklinis riebalinis audinys. – Nuotrauka iš:
shutterstock.com

Nors pavojingi vidiniai riebalai skamba gąsdinančiai, gydytojas turi ir gerų žinių. Pasirodo, šio tipo riebalais atsikratyti yra lengviau nei poodiniais.

„Taip yra todėl, kad visceraliniai riebalai metabolizuojami greičiau. Kūnas gali juos pašalinti su prakaitu ar net šlapimu, jei tik imsitės tinkamų veiksmų“, – aiškina A. Khan.

Nėra stebuklingo pratimo, kuris degintų riebalus tik nuo pilvo, tačiau bendras gyvenimo būdo keitimas duoda greitų rezultatų. Kadangi šie riebalai jautriai reaguoja į pokyčius, net ir nedidelis fizinio aktyvumo padidinimas pradeda mažinti jų atsargas.

4 žingsnių planas kovai su vidine grėsme

Jeigu norite išvalyti organizmą nuo šių „parazitinių“ riebalų, gydytojas rekomenduoja kompleksinį požiūrį:


Daugiau baltymų ir skaidulų. Atsisakykite rafinuoto cukraus ir perdirbtų produktų. Skaidulos gerina žarnyno veiklą, o baltymai padeda išlaikyti raumenų masę metant svorį.

Judėjimas, keliantis pulsą. Paprasto pasivaikščiojimo gali nepakakti. Reikalinga vidutinio intensyvumo veikla (greitas ėjimas, bėgimas, plaukimas), kuri priverstų širdį plakti dažniau, derinama su jėgos pratimais.

Miego režimas. Būtina miegoti bent 7 valandas. Miego trūkumas tiesiogiai skatina riebalų kaupimąsi pilvo srityje.

Streso valdymas. Tai kritinis faktorius. Stresas kelia hormono kortizolio lygį, o būtent kortizolis „liepia“ organizmui kaupti riebalus aplink vidaus organus kaip atsargą „juodai dienai“.

Svarbiausia – ne tik vaizdas veidrodyje

Galutinis tikslas neturėtų būti tik estetiškai patrauklus pilvo presas ar mažesnis drabužių dydis. Svarbiausia yra tai, kas vyksta jūsų kūno viduje. Nors pavojingi vidiniai riebalai yra nematomi ir klastingi, jie nėra nenugalimi.

Laimei, šis vidinis priešas bijo aktyvumo ir sveiko maisto. Pradėkite nuo mažų pokyčių šiandien – papildomo pasivaikščiojimo ar ilgesnio miego – ir jūsų vidaus organai jums padėkos, net jei svarstyklės iš karto nerodys didelių pokyčių.

Moterų sveikatai: mažina cistito skausmus ir valo organizmą

Nors bruknė dažnai vadinama kuklia miško uoga, jos lapai ir vaisiai slepia didžiulę galią, kuri ypač aktuali moterų sveikatai. Šis augalas žaliuoja ir žiemą, ir vasarą, tarsi rodydamas savo atsparumą, kurį perduoda ir žmogaus organizmui.

Ypatinga bruknių nauda moterims labiausiai atsiskleidžia sprendžiant šlapimo takų problemas ir kovojant su lėtiniais uždegimais. Tai natūralus, laiko patikrintas būdas padėti sau be stiprių cheminių vaistų, kai organizmui reikia švelnaus, bet efektyvaus valymo.

Galingiausias ginklas prieš cistitus

Viena dažniausių ir nemaloniausių moterų bėdų – šlapimo pūslės uždegimas (cistitas). Čia į pagalbą ateina ne tiek uogos, kiek bruknių lapai.

Jie veikia dvejopai: kaip stiprus diuretikas (varo šlapimą) ir kaip natūralus antiseptikas. Lapuose esančios medžiagos dezinfekuoja šlapimtakius, išplauna bakterijas ir neleidžia joms įsitvirtinti pūslėje.

Jei jaučiate pirmuosius peršalimo ar uždegimo simptomus, šio augalo nuoviras gali užkirsti kelią ligos plitimui.

Uogos: natūralus konservantas ir antibiotikas

Dažniausiai jas prisimename tik susirgę, tačiau bruknių nauda moterims yra visapusiška. Štai 8 sritys, kuriose šis augalas turi ypatingą poveikį:

Mažina tinimą. Bruknių lapų nuoviras efektyviai šalina skysčių perteklių iš organizmo, o tai ypač aktualu moterims, kenčiančioms nuo kojų ar veido pabrinkimo (edemos).

Stiprina regėjimą. Uogose esantys vitaminai ir karotinas yra būtini akims. Jei dirbate biure prie kompiuterio ir jaučiate akių įtampą, bruknės turėtų tapti kasdieniu užkandžiu.

Valo druskas iš sąnarių. Reguliarus arbatos vartojimas padeda reguliuoti druskų apykaitą, todėl palengvina būklę sergant podagra, reumatizmu ar artritu.

Veikia kaip natūralus antibiotikas. Bruknės pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu – jos naikina puvimo bakterijas ir grybelius, taip apsaugodamos žarnyną ir visą organizmą.

Pagalba sergant diabetu. Bruknių lapai gali būti naudojami kaip pagalbinė priemonė cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti (priešdiabetinis poveikis).

Apsauga po vaistų vartojimo. Jei teko vartoti antibiotikus ar patirti chemoterapiją, bruknės padeda apsaugoti inkstų epitelį nuo toksinio vaistų poveikio ir neleidžia išsivystyti disbakteriozei.

Gerina virškinimą. Uogos ir lapų užpilai skatina tulžies išsiskyrimą, žadina apetitą ir gali padėti esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui.

Lengvina kosulį. Bruknių sultys, sumaišytos su medumi, veikia kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė, padedanti greičiau pašalinti gleives iš kvėpavimo takų.

Štai atnaujinta straipsnio dalis su teisinga struktūra, ingredientų sąrašais ir natūraliu teksto srautu.

Nuoviro paruošimas gydomajam efektui

Bruknių lapai yra kieti ir odiški, todėl paprastas užplikymas, koks tinka mėtoms, čia neveiksmingas. Veikliosios medžiagos išsiskiria tik ilgesnio kaitinimo metu.

  • 1 valgomojo šaukšto smulkintų bruknių lapų
  • 1 stiklinės verdančio vandens

Lapai užpilami verdančiu vandeniu, tačiau puodelio negalima palikti tiesiog stovėti. Mišinį būtina pavirti ant labai silpnos ugnies apie 10–15 minučių. Kaitinimas suminkština lapų struktūrą ir leidžia antiseptinėms medžiagoms pereiti į vandenį.

Nuėmus nuo ugnies, skysčiui leidžiama pastovėti dar 10 minučių, tuomet jis nukošiamas. Gydantis cistitą ar norint sumažinti tinimą, rekomenduojama išgerti po stiklinę šio skysčio tris kartus per dieną.

Vitaminų gėrimas imuniteto stiprinimui

Bruknių nauda moterims – rankose laikomas puodelis su bruknių gėrimu ir šviežiomis uogomis, siejamas su imuniteto ir šlapimo takų stiprinimu.
Natūralus gėrimas imunitetui ir šlapimo takų balansui. – Nuotrauka iš:
shutterstock.com

Karščiuojant ar jaučiant bendrą silpnumą, organizmui reikia stipresnio užtaiso nei paprasta arbata. Šis gėrimas, vadinamas morsu, atstato jėgas ir papildo vitaminų atsargas.

Reikės:

  • 1 stiklinės šviežių ar šaldytų bruknių uogų
  • 2 stiklinių šalto vandens
  • Šiek tiek medaus arba cukraus (pagal skonį)

Uogos užpilamos šaltu vandeniu ir užverdamos. Įdėjus pasirinktą saldiklį, gėrimas kaitinamas uždengtame inde ant mažos ugnies apie 15 minučių. Toks paruošimo būdas išsaugo vertingas rūgštis ir mikroelementus, kurie padeda kovoti su infekcija.

Svarbūs apribojimai ir saugumo taisyklės

Galinga gamtos jėga reikalauja atsakingo požiūrio, nes tam tikrais atvejais šis augalas gali sudirginti organizmą. Žmonės, kenčiantys nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo ar opų, turėtų vengti šių preparatų, nes uogose esančios rūgštys gali pabloginti būklę ir sukelti skausmą.

Atidūs turėtų būti ir tie, kurių kraujospūdis natūraliai žemas, mat bruknės pasižymi savybe jį dar labiau mažinti.

Ypatingas dėmesys būtinas besilaukiančioms moterims. Lapų nuoviras kartais minimas kaip priemonė nuo tinimo, tačiau savarankiškas jo vartojimas be gydytojo leidimo yra pavojingas dėl galimo gimdos tonuso padidėjimo.

Be to, net ir neturint jokių gretutinių ligų, bruknių preparatų kursas neturėtų trukti ilgiau nei 3 savaites be pertraukos, kad inkstai nebūtų per daug apkrauti.

Gamtos dovana jūsų sveikatai

Visžalis miško augalas yra puikus įrodymas, kad efektyvi pagalba dažnai slypi paprastume. Visapusiška bruknių nauda moterims leidžia natūraliai sustiprinti organizmą, išvengti varginančių infekcijų ir džiaugtis geresne savijauta be stiprių cheminių preparatų.

Manote, kad tai nemiga? Ekspertai įvardijo, kiek kartų normalu pabusti naktį

Visi esame patyrę tas naktis, kai kokybiškas poilsis atrodo neįmanomas: vartymasis nuo šono ant šono, kelionės į tualetą ar tiesiog keistas budrumo jausmas vidury nakties. Dažnas žmogus, ryte atsimenantis kelis prabudimus, iškart diagnozuoja sau nemigą ir pradeda nerimauti.

Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad mūsų miegas yra kur kas aktyvesnis procesas, nei manėme anksčiau. Pasirodo, egzistuoja konkretus prabudimų skaičius, kuris yra visiškai natūralus fiziologinis reiškinys ir neturėtų kelti panikos.

Mokslininkų verdiktas: skaičiai, kurie nustebins

„Journal of Psychosomatic Research“ paskelbti duomenys rodo, kad mes nesame užprogramuoti išmiegoti 8 valandas be jokio krustelėjimo. Tyrimai atskleidė, jog apie trečdalis žmonių visiškai pabunda bent tris kartus per savaitę, o ketvirtadalis tai patiria kasnakt.

Tačiau įdomiausia dalis slepiasi vadinamuosiuose „mikro pabudimuose“. Tai trumpos akimirkos, kai smegenys suaktyvėja, tačiau mes to net nesuvokiame.

Mokslininkai skaičiuoja, kad per vieną naktį vidutiniškai įvyksta apie 20 tokių mikro pabudimų. Jie yra tokie trumpi, kad ryte jų neprisiminame.

Tuo tarpu sąmoningi, ilgesni pabudimai nakties metu, kuriuos ryte prisimename, paprastai įvyksta 2–3 kartus. Ekspertų teigimu, tai yra visiškai normalu ir, jei po jų greitai užmiegate, tai neturi neigiamos įtakos jūsų budrumui kitą dieną.

Amžius keičia žaidimo taisykles

Senstant mūsų vidinis biologinis laikrodis pradeda keistis, o miego struktūra tampa trapesnė. Tai, kas buvo norma trisdešimtmečiui, šešiasdešimtmečiui gali atrodyti kaip tolimas prisiminimas.

Vyresniame amžiuje cirkadinis ritmas (paros ritmas) sutrumpėja. Tai reiškia dvi naujienas:

  1. Žmogus pradeda busti anksčiau (pavyzdžiui, jaučiasi visiškai žvalus ir pailsėjęs jau 3 ar 4 valandą ryto).
  2. Prabudimų skaičius padvigubėja. Jei anksčiau normalu buvo pabusti 2–3 kartus, sulaukus 60 metų, 4–5 prabudimai per naktį tampa nauja norma.

Kada verta sunerimti?

Dažni prabudimai yra moksliškai pagrįsti, riba tarp normos ir sutrikimo egzistuoja. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad kelios neramios naktys dėl streso, ligos ar pasikeitusios aplinkos (pavyzdžiui, gimus kūdikiui) yra natūralios.

Problema kyla tuomet, kai pabudimai nakties metu pradeda griauti jūsų dieną: jaučiate nuolatinį nuovargį, irzlumą, sunku susikaupti darbe. Jei prabudę negalite užmigti ilgiau nei 20–30 minučių ir tai kelia stresą, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Gamtos pagalba gilesniam miegui

Pabudimai nakties metu – levandų eterinis aliejus naudojamas nervų sistemos raminimui ir gilesniam miegui prieš nakties poilsį.
Natūrali aromaterapija, padedanti nusiraminti prieš miegą. – Nuotrauka iš:
shutterstock.com

Jei jaučiate, kad jūsų miegas tapo per daug paviršutiniškas, prieš griebdamiesi vaistų, išbandykite laiko patikrintas liaudiškas priemones, kurios padeda nuraminti nervų sistemą ir prailginti gilaus miego fazes.


Puikiai veikia levandų terapija. Šio augalo eteriniai aliejai tiesiogiai veikia smegenų centrus, atsakingus už atsipalaidavimą. Prieš miegą užlašinkite kelis lašus levandų aliejaus ant pagalvės kampo arba išgerkite puodelį silpnos levandų ir melisų arbatos.

Kitas veiksmingas būdas – magnio vonios. Magnis yra mineralas, atpalaiduojantis raumenis. Vonia su Epsom druska (magnio sulfatu) prieš miegą padeda kūnui fiziškai atsipalaiduoti, todėl prabudimai tampa retesni.

Taip pat verta išbandyti senovinį „šiltų kojinių“ metodą. Miegant su vilnonėmis kojinėmis, išsiplečia pėdų kraujagyslės, kas padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir siunčia signalą smegenims, kad laikas miegoti.

Taip pat skaitykite:

Pabaigai

Svarbiausia žinia, kurią siunčia ekspertai – nustokite skaičiuoti kiekvieną prabudimą ir dėl to nervintis. Pabudimai nakties metu dažniausiai yra natūrali jūsų biologijos dalis, o ne liga.

Jei ryte jaučiatės pailsėję, vadinasi, jūsų miegas yra kokybiškas, nepriklausomai nuo to, kiek kartų teko taisyti pagalvę. Leiskite savo kūnui ilsėtis be papildomo spaudimo siekti „tobulo“ miego.

Onkologai perspėja: šis nekaltas virtuvės įrankis į jūsų maistą išskiria nuodus

Kasdienė maisto gamyba namuose paprastai asocijuojasi su sveikata ir rūpesčiu, tačiau onkologai atkreipia dėmesį į paslėptą pavojų, slypintį daugelyje virtuvių. Subraižytas teflonas – itin dažna problema, tačiau pažeistas neprisvylantis paviršius tampa tiesioginiu nuodingų medžiagų šaltiniu jūsų lėkštėje.

Nors teflonas (politetrafluoretilenas, PTFE) vertinamas dėl savo patogumo ir lengvos priežiūros, jo struktūros pažeidimai kaitinimo metu išskiria pavojingus cheminius junginius, kurie patenka tiesiai į žmogaus organizmą.

Kodėl pažeistas teflonas tampa toksiškas?

Teflono paviršiaus pažeidimai yra pavojingi dėl jame esančių vadinamųjų „amžinųjų chemikalų“ (PFAS). Tai sintetinės medžiagos, kurios gamtoje ir žmogaus kūne praktiškai nesuyra.

Kai padengimas yra subraižomas aštriais įrankiais arba pažeidžiamas dėl per aukštos temperatūros poveikio, šios cheminės medžiagos praranda savo stabilumą ir pradeda migruoti į gaminamą maistą.

Mokslininkai įrodė, kad kaitinant pažeistą keptuvę išsiskiria toksiškos ir kancerogeninės medžiagos, kurios vėliau nusėda gyvybiškai svarbiuose organuose.

Šie junginiai pasižymi savybe kauptis žmogaus audiniuose, kepenyse ir kraujyje daugelį metų. Tyrimai rodo, kad nuolatinis sąlytis su teflono skilimo produktais gali ne tik padidinti cholesterolio lygį, bet ir tapti kritiniu veiksniu vystantis baisioms onkologinėms ligoms.

Būtent dėl šios priežasties onkologai rekomenduoja vartotojams itin griežtai vertinti visų naudojamų virtuvės indų būklę.

Kaip nuodingos medžiagos pasiekia organizmą?

Kaitinimo proceso metu teflono danga pradeda pamažu skilti, o mikroskopinės, lakios dalelės patenka ne tik į ruošiamą maistą, bet ir į patalpos orą.

Šis nepageidaujamas procesas tampa dar intensyvesnis, jei keptuvė kasdien plaunama indaplovėje naudojant agresyvias chemines priemones ar abrazyvines kempines.

Paprastai jau po metų aktyvaus naudojimo ant paviršiaus galima pastebėti įvairaus dydžio įbrėžimų, atsiradusių nuo netinkamų įrankių ar valymo.

Maistas pradeda kibti prie dugno, tačiau tai tik estetinė ir praktinė problemos pusė. Svarbiausia, kad kiekvienas toks įbrėžimas yra atvira vieta chemikalų nutekėjimui į jūsų šeimos pietus, o tai sukuria nuolatinį toksinį foną jūsų aplinkoje.

Temperatūros poveikis ir „teflono karštinė“

Tefloninis padengimas gali įkaisti iki pavojingos 400°C temperatūros vos per 7–8 minutes ant stiprios ugnies. Tačiau toksinis poveikis prasideda kur kas anksčiau, nei mes pajuntame degėsio kvapą.

Pavyzdžiui, naminiai paukščiai gali žūti nuo išsiskiriančių garų, kai keptuvė įkaista iki 165°C.

Žmogui šios medžiagos prasiskverbia į plaučius ir gali provokuoti specifinius kvėpavimo takų uždegimus bei sukelti gripo simptomus primenančią būklę, vadinamą „teflono karštine“.

Metalinis įrankis braižo tefloninį keptuvės paviršių
Subraižytas teflonas dažniausiai atsiranda naudojant netinkamus virtuvės įrankius.
Nuotrauka: shutterstock.com

Sveikatos rizikos ir profilaktika

Nuolatinis maisto ruošimas pažeistuose induose su neprisvylančia danga didina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, kurios pasireiškia ne iš karto.

Onkologai pabrėžia, kad toksinis poveikis gali paveikti ne vieną organų sistemą vienu metu.

Pagrindiniai pavojai jūsų sveikatai:

  • Onkologinės ligos: Ilgalaikis PFAS poveikis moksliškai siejamas su inkstų ir sėklidžių vėžio rizika.
  • Skydliaukės veiklos sutrikimai: Chemikalai trikdo jautrų hormonų balansą organizme.
  • Kepenų pažeidimai: Kepenys veikia kaip filtras, kuriame kaupiasi iš maisto gauti nuodai.
  • Širdies ir kraujagyslių ligos: Pastebėtas ryšys tarp teflono dalelių kaupimosi ir padidėjusio kraujospūdžio.
  • Vaisingumo problemos: PFAS medžiagos gali daryti neigiamą įtaką reprodukcinei funkcijai.

Kaip apsaugoti save ir savo šeimą?

Siekiant visiškai išvengti toksiškų medžiagų patekimo į organizmą, būtina iš esmės peržiūrėti savo kasdienius virtuvės įpročius bei naudojamus įrankius.

Jei pastebėjote bent menkiausią įbrėžimą ant savo keptuvės dugno – jos tarnavimo laikas yra negrįžtamai baigtas.

Svarbiausios rekomendacijos saugiam maisto ruošimui:

  1. Išmeskite pažeistus indus: Niekada nenaudokite keptuvės su matomais subraižymais ar atsilupusia danga.
  2. Rinkitės saugius įrankius: Naudokite tik minkštas medines, plastikines ar silikonines menteles.
  3. Venkite perkaitinimo: Niekada nepalikite tuščios tefloninės keptuvės ant didelės ugnies be riebalų.
  4. Maisto laikymas: Kategoriškai draudžiama palikti jau paruoštą maistą tefloninėje keptuvėje – šis indas skirtas tik gamybai.
  5. Ieškokite alternatyvų: Apsvarstykite galimybę įsigyti keramines, ketines (ketaus) arba nerūdijančio plieno keptuves, kurios yra saugesnės jūsų sveikatai.

Išvada: sveikata prasideda nuo kokybiškos keptuvės

Subraižytas teflonas nėra tik smulkus estetinis defektas – tai rimta grėsmė jūsų ilgalaikei gerovei ir sveikatai.

Sąmoningas požiūris į naudojamus indus ir laiku pakeisti virtuvės įrankiai gali padėti išvengti pavojingų toksinų kaupimosi jūsų organizme.

Kas antra moteris tai patirs: liga, kuri paverčia kaulus trapiais kaip stiklas

Dažniausiai apie savo skeleto būklę net nesusimąstome, kol neįvyksta nelaimė. Paslydimas lygioje vietoje ar menkas parkritimas, pasibaigiantis lūžiu, dažnai tampa pirmuoju skambučiu, pranešančiu apie rimtą ligą – osteoporozę. Tai būklė, kai kaulai praranda tankį, tampa porėti ir trapūs.

Statistika negailestinga: ši problema paliečia milijonus žmonių visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad vyresniame amžiuje (virš 50 metų) su osteoporozės sukeltais lūžiais susiduria kas antra moteris ir kas ketvirtas vyras. Skeletas yra mūsų atrama ir gyvybiškai svarbių organų apsauga, todėl būtina žinoti, kas jį tyliai ardo.

8 veiksniai, kurie naikina jūsų kaulų stiprumą

Medikai ir mitybos specialistai išskiria pagrindines klaidas ir gyvenimo būdo veiksnius, kurie tiesiogiai silpnina kaulinį audinį. Štai kas daro didžiausią žalą:

1. Nuolatinis badavimas ir griežtos dietos alina organizmą

Metų metus trunkantis svorio metimas ir drastiškas kalorijų ribojimas yra tiesus kelias į kaulų retėjimą. Kai organizmui trūksta maistinių medžiagų, jis patiria stresą ir sutrinka hormonų veikla.

Trūkstant energijos ir mineralų, kūnas pradeda „skolintis“ kalcį tiesiai iš kaulų, todėl šie dramatiškai silpnėja. Svorį būtina mesti palaipsniui, užtikrinant, kad mityboje netrūktų statybinių medžiagų.

2. Saulės trūkumas ir vitamino D deficitas

Vadinamasis „saulės vitaminas“ yra kritiškai svarbus kalcio pasisavinimui. Be jo net ir geriausia mityba neduos norimų rezultatų. Mūsų klimato zonoje, ypač žiemą, natūralios saulės šviesos gauname per mažai.

Suaugusiems žmonėms šaltuoju sezonu, o vyresniems nei 65 metų – ištisus metus, rekomenduojama vartoti papildus. Tai viena pigiausių investicijų į stiprius kaulus.

3. Hormoniniai pokyčiai menopauzės laikotarpiu

Tai pagrindinė priežastis, kodėl moterys serga dažniau. Estrogenas veikia kaip kaulų sargas, tačiau po menopauzės jo kiekis drastiškai sumažėja.

Dėl šios priežasties kaulų masė pradeda sparčiai tirpti – moterys gali netekti iki 0,5 proc. tankio kasmet. Sulaukus 45–50 metų, kaulų būklę reikėtų tikrintis profilaktiškai.

4. Mityba, kurioje dominuoja perdirbti produktai

Jei jūsų racione vyrauja pusfabrikačiai, greitas maistas ir saldumynai, kaulai negauna reikiamų mineralų. Ultra-perdirbtas maistas dažnai yra kaloringas, bet maistine prasme – bevertis.

Norint išvengti lūžių, lėkštėje turi atsirasti pilno grūdo produktų, vaisių, daržovių ir sveikųjų riebalų, kurie mažina uždegiminius procesus.

5. Lėtinės ligos ir ilgalaikis vaistų vartojimas

Tam tikros būklės, pavyzdžiui, peraktyvi skydliaukė, greitina kaulų masės praradimą. Tačiau ne mažesnę žalą gali daryti ir vaistai.

Ilgalaikis steroidų, antidepresantų, vaistų svoriui mažinti ar skrandžio rūgštingumą mažinančių preparatų vartojimas gali neigiamai veikti skeletą. Apie tai būtina pasikalbėti su šeimos gydytoju.

6. Pieno produktų atsisakymas be alternatyvų

Pienas, sūris ir jogurtas vis dar yra vieni geriausių kalcio šaltinių. Jei atsisakote jų dėl alergijos ar įsitikinimų, privalote rasti pakaitalų.

Tai gali būti kalciu praturtintas augalinis pienas, tofu, riešutai, sėklos, tamsiai žalios spalvos daržovės ar džiovinti vaisiai. Tiesiog išbraukti pieną ir niekuo jo nepakeisti – didelė klaida.

7. Žarnyno problemos ir prastas pasisavinimas

Net jei valgote sveikai, naudos nebus, jei žarnynas negalės pasisavinti medžiagų. Ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, trikdo kalcio ir vitamino D absorbciją.

Jei turite virškinimo problemų, būtina jas gydyti ir, prižiūrint specialistui, koreguoti dietą, kad organizmas gautų tai, ko jam reikia.

8. Netinkamas fizinio krūvio balansas

Tiek visiškas nejudrumas, tiek alinantis sportas gali pakenkti. Sėdimas darbas „užmigdo“ kaulus – jie negauna signalo, kad turi būti tvirti.

Tačiau per didelis krūvis taip pat pavojingas. Aukso viduriukas – reguliarus, vidutinio intensyvumo judėjimas (vaikščiojimas, lengvi jėgos pratimai), kuris būtinas jau nuo 30–40 metų.

Liaudiški receptai stiprybei susigrąžinti

Kaulus ardantys įpročiai – vyresnio amžiaus žmogus laiko skaudantį kelį, signalizuojant apie galimą kaulų silpnėjimą ir osteoporozės riziką.
Kasdienis kelio skausmas gali būti rimtesnių problemų ženklas. – Nuotrauka iš:
shutterstock.com

Mūsų protėviai neturėjo papildų, tačiau puikiai žinojo, kaip stiprinti kaulus natūraliomis priemonėmis. Viena populiariausių priemonių – kiaušinių lukštai. Juose esantis kalcis yra itin lengvai pasisavinamas. Lukštus reikia gerai nuplauti, iškaitinti orkaitėje, sumalti į miltelius ir vartoti po žiupsnelį, užgeriant citrinos sultimis.

Taip pat verta prisiminti sezamo sėklas. Tai tikra kalcio bomba. Šaukštas maltų sezamo sėklų ar jų pastos (tahini) kasdien gali padėti papildyti mineralų atsargas organizme geriau nei kai kurie pieno produktai.

Nepamirškite ir asiūklio arbatos. Šiame augale gausu silicio – elemento, kuris būtinas kolageno gamybai ir kaulų elastingumui palaikyti. Tačiau vaistažoles reikia vartoti su pertraukomis.

Galiausiai – šaltiena. Nors dabar ji nėra madinga, natūralus, ilgai virtas sultinys turi medžiagų, kurios stiprina ne tik kaulus, bet ir sąnarius bei raiščius.

Nelaukite pirmojo lūžio

Kaulus ardantys įpročiai yra klastingi tuo, kad dažniausiai nesukelia jokio skausmo tol, kol kaulas netikėtai nesulūžta. Todėl osteoporozė dažnai vadinama tyliąja epidemija.

Nelaukite, kol tai nutiks jums. Peržiūrėkite savo mitybą, įtraukite daugiau kalcio turinčių produktų ir būtinai judėkite. Jūsų skeletas yra vienintelis, kurį turite, todėl rūpinkitės juo, kol jis dar stiprus.

Šaltinis – https://www.express.co.uk/

Šie produktai yra tikri H. Pylori naikintojai: antibiotikų gali net neprireikti

Helicobacter Pylori (H. Pylori) yra viena dažniausių infekcijų pasaulyje – skaičiuojama, kad ją nešioja nuo 50 iki 80 proc. gyventojų. Nors ši bakterija gyvena virškinamajame trakte, ilgą laiką ji gali nerodyti jokių ženklų, kol staiga nepradeda kelti rimtų skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimų.

Įprastinė medicina šią problemą sprendžia stipriais antibiotikais. Deja, jų sėkmės rodiklis ne visada džiugina, o šalutinis poveikis organizmui būna didžiulis.

Vis daugiau žmonių atranda, kad mityba turint H. Pylori yra galingiausias ginklas – tinkamai parinkti produktai gali ne tik nuslopinti bakterijos veiklą, bet ir padėti visiškai jos atsikratyti.

Kaip atpažinti nekviestą svečią?

Dažnai simptomai painiojami su paprastu nevirškinimu ar rūgštingumu. Tačiau jei šie pojūčiai kartojasi nuolat, tai gali būti signalas apie infekciją:

  • Nuolatinis pilvo pūtimas ir sunkumo jausmas po valgio.
  • Pykinimas ir dažnas raugėjimas.
  • Skausmas arba diskomfortas duobutės srityje.
  • Alkis, lydimas skausmo (būdinga dvylikapirštės žarnos opoms).
  • Juodos išmatos ar kraujo pėdsakai (rimtas signalas).
  • Nepaaiškinamas svorio kritimas ir mažakraujystė (anemija).

Griežtas 60 dienų protokolas

Jei norite įveikti bakteriją be vaistų, reikalinga geležinė disciplina. Tikslas – „badais numarinti“ bakteriją, atimant iš jos mėgstamą maistą, ir kartu gydyti pažeistą gleivinę.

Pirmas žingsnis – išvalyti racioną. Dviem mėnesiams būtina griežtai atsisakyti:

  • Glitimo: Kviečių, rugių, miežių, manų kruopų, kuskuso.
  • Pieno produktų: Karvės pieno, sūrių, sviesto (net ir Ghi sviesto pirmąsias 60 dienų).
  • Cukraus: Visų saldumynų, sintetinių saldiklių ir saldžių vaisių (vynuogių, bananų, melionų), nes cukrus maitina infekciją.
  • Žalingų riebalų: Kiaulienos, hidrintų riebalų, skrudinto maisto.
  • Dirgiklių: Kavos, juodosios arbatos, alkoholio.
  • Tam tikrų daržovių: Paprikų, baklažanų, marinuotų daržovių. Bulvių vartojimą sumažinti iki minimumo.

Ką valgyti, kad pasveiktumėte? Jūsų lėkštėje turi dominuoti lengvai virškinamas, priešuždegiminis maistas.


Kruopos: Grikiai, bolivinė balanda (kinva), soros, burnočiai, avižos be glitimo.

Baltymai: Vištiena, kalakutiena, aviena arba jautiena (virtos ar troškintos, 3–4 kartus per savaitę).

Riebalai: Tik kokybiškas alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai, sėklos (ypač linų sėmenys).

Daržovės: Daug žalių salotų, lapinių daržovių.

Produktai – bakterijos žudikai

Be bendros dietos, egzistuoja specifiniai produktai, kurie veikia kaip natūralūs antibiotikai. Įtraukite juos į kasdienį racioną, kad mityba turint H. Pylori taptų tikslingu gydymu:


Uogos: Spanguolės, mėlynės, avietės, braškės. Jos turi medžiagų, neleidžiančių bakterijai prisitvirtinti prie skrandžio sienelių.

Kryžmažiedės daržovės: Brokoliai (ypač jų daigai) turi sulforafano – medžiagos, tiesiogiai naikinančios H. Pylori.

Prieskoniai: Ciberžolė, imbieras, kajeno pipirai, raudonėlis, čiobreliai ir gvazdikėliai.

Kiti sąjungininkai: Česnakas, alyvuogių aliejus, žalioji arbata.

Nematomas priešas vandens stiklinėje

Mityba turint H. Pylori – laboratorinis H. Pylori tyrimas, rodantis infekcijos nustatymą ir poreikį koreguoti mitybą.
Bakterinės infekcijos nustatymas ir kontrolė. – Nuotrauka iš:
shutterstock.com

Daugelis daro kritinę klaidą – laikosi dietos, bet vandenį geria tiesiai iš čiaupo. Sergant H. Pylori infekcija, tai gali stipriai sulėtinti gijimą.

Vandentiekio vandenyje dažnai yra chloro ir fluoro junginių. Nors jie skirti vandeniui dezinfekuoti, jūsų jautriam skrandžiui jie veikia kaip stiprūs dirgikliai.

Norint pasveikti, būtina vartoti tik švarų, filtruotą vandenį. Jis atlieka dvi gyvybiškai svarbias funkcijas: Drėkina gleivinę be papildomo cheminio krūvio ir padeda greičiau išplauti toksinus, kurie natūraliai išsiskiria bakterijoms žūstant.

Pabaigai

Šis natūralus gydymo būdas nėra greitas. Bakterija yra atspari ir linkusi atsinaujinti, todėl 60 dienų terminas yra kritinis. Jei sukčiaujate su maistu, bakterija vėl gauna terpę daugintis.

Tačiau tie, kurie griežtai laikosi šio protokolo, dažnai pastebi ne tik skrandžio problemų išnykimą, bet ir bendrą savijautos pagerėjimą, energijos antplūdį bei svorio normalizavimąsi. Tai įrodymas, kad kartais geriausia vaistinė yra mūsų virtuvė.

Išvalykite kepenis per 3 savaites: tereikia gerti šį nuovirą rytais

Mūsų močiutės virtuvėje visada turėjo paslapčių, perduodamų iš kartos į kartą. Nors šiandien esame linkę pasikliauti tabletėmis, modernusis mokslas vis dažniau patvirtina tai, ką senovės išmintis žinojo jau seniai – paprasti prieskoniai gali turėti galingą gydomąjį poveikį.

Šis naminis gėrimas, sujungiantis cinamoną, lauro lapus, imbierą ir gvazdikėlius, yra visiškai natūralus būdas perkrauti savo organizmą. Reguliariai vartojamas jis ne tik suteikia energijos, bet ir tampa nepakeičiama priemone tiems, kurie nori pagerinti virškinimą bei palengvinti kepenų darbą be cheminių preparatų.

Kodėl šis derinys veikia?

Tai nėra magija, o chemija. Šio gėrimo paslaptis slypi sinergijoje – ingredientai parinkti taip, kad stiprintų vienas kito poveikį.

Šildantys prieskoniai veikia kaip katalizatorius: jie greitina medžiagų apykaitą, skatina toksinų šalinimą ir slopina uždegimus. Tai pigus, bet itin efektyvus būdas pasirūpinti savo sveikata namų sąlygomis.

5 priežastys, kodėl verta pradėti dieną nuo šio eliksyro:

1. Natūralus sąnarių ir raumenų nuskausminamasis Imbieras ir cinamonas yra vieni stipriausių gamtoje randamų priešuždegiminių produktų. Jie padeda sumažinti sąstingį ir diskomfortą sąnariuose, todėl šis gėrimas ypač naudingas rytais, kai kūnas jaučiasi „surakintas“.

2. Efektyvus kepenų valymas ir palaikymas Lauro lapai tradicinėje medicinoje vertinami dėl savo gebėjimo padėti organizmui skaidyti riebalus ir šalinti toksinus. Tai palengvina kepenų darbą ir skatina natūralius organizmo valymosi procesus.

3. Cukraus kiekio kraujyje kontrolė Cinamonas yra gerai žinomas kaip natūralus sąjungininkas kovoje su gliukozės šuoliais. Jis padeda subalansuoti cukraus kiekį kraujyje, todėl šis gėrimas tinka žmonėms, norintiems suaktyvinti medžiagų apykaitą.

4. Virškinimo sistemos raminimas Šildančių prieskonių derinys stimuliuoja virškinimo fermentų išsiskyrimą. Tai padeda sumažinti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ir nemalonų sunkumo jausmą skrandyje po valgio.

5. Imuniteto stiprinimas Gvazdikėliai, imbieras ir cinamonas yra turtingi antioksidantais ir eteriniais aliejais. Jie sukuria natūralų skydą, padedantį organizmui kovoti su virusais ir bakterijomis, kas ypač aktualu šaltuoju metų laiku.

Receptas: paprasta, pigu ir veiksminga

Jums nereikės ieškoti egzotiškų produktų – viską rasite artimiausioje parduotuvėje ar savo spintelėje.

Ingredientai:

  • 3 cinamono lazdelės;
  • 6 lauro lapai;
  • Gabalėlis šviežio imbiero (nulupto ir susmulkinto);
  • 10 sveikų gvazdikėlių;
  • 0,5 litro vandens.

Paruošimo eiga:

  1. Sudėkite visus ingredientus į puodą.
  2. Užpilkite vandeniu ir užvirkite.
  3. Sumažinkite ugnį ir leiskite lėtai virti apie 15 minučių.
  4. Nukoškite skystį ir leiskite jam šiek tiek pravėsti.

Kaip teisingai vartoti?

Kad pasiektumėte maksimalų rezultatą, svarbu laikytis disciplinos. Kepenų valymas ir organizmo atstatymas reikalauja laiko.

Gerkite po 1 puodelį šio nuoviro kiekvieną rytą. Svarbiausia taisyklė – darykite tai tuščiu skrandžiu, likus apie 30 minučių iki pusryčių. Rekomenduojamas kursas – 3 savaitės be pertraukų.

Jei norite pagerinti skonį, galite įlašinti kelis lašus citrinos sulčių, kurios suteiks papildomo vitamino C, arba įdėti šaukštelį medaus (tik į pravėsusį gėrimą). Tai paprastas ritualas, kuris gali tapti jūsų geros savijautos pagrindu.

Taip pat skaitykite:

Kaip sustiprinti gėrimo poveikį?

Nors šis gėrimas yra galingas įrankis, jis nėra stebuklinga lazdelė, jei likusi mityba bus netvarkinga. Kad natūralus kepenų valymas vyktų sklandžiai ir efektyviai, šias 3 savaites rekomenduojama šiek tiek pakoreguoti savo įpročius.

Natūralus kepenų valymas – cinamono lazdelės, gvazdikėliai ir žvaigždinis anyžius, naudojami organizmo detoksikacijai ir virškinimo gerinimui.
Prieskoniai, palaikantys kepenų ir virškinimo sistemos veiklą. – Nuotrauka iš:
shutterstock.com

Pirmiausia – vanduo. Kepenims reikia skysčių, kad galėtų išplauti toksinus. Stenkitės išgerti bent 2 litrus vandens per dieną. Taip pat, kol geriate šį nuovirą, venkite sunkaus kuro: perdirbto maisto, didelio cukraus kiekio ir alkoholio. Leiskite prieskoniams dirbti savo darbą neapkraunant organizmo naujais teršalais.

Grįžimas prie gamtos šaknų

Gyvename pasaulyje, kuriame esame įpratę ieškoti greitų sprendimų vaistinėse. Tačiau dažnai patys efektyviausi vaistai auga tiesiog gamtoje ar guli mūsų virtuvės spintelėje. Šis prieskonių mišinys yra puikus to įrodymas – tai paprastas, biudžetą tausojantis ir laiko patikrintas būdas pasirūpinti savimi.

Išbandykite šį ritualą ir stebėkite savo kūną. Dažnai pakanka tik mažo postūmio ir tinkamų gamtos dovanų, kad susigrąžintumėte lengvumo jausmą ir energiją kasdieniams darbams.

Tai ne alergija, o parazitai: šis rytinis gėrimas išvalo odą

Daugybė žmonių metų metus kovoja su varginančia egzema, žvyneline ar nepaaiškinamais bėrimais, tepdami odą brangiais kremais, kurie suteikia tik laikiną palengvėjimą. Dažnai manoma, kad tai tiesiog alergija skalbikliams ar maistui, tačiau tikroji priežastis dažnai slypi kur kas giliau.

Vis daugiau sveikatos specialistų ir natūralios medicinos atstovų atkreipia dėmesį, kad odos problemos yra tiesioginis žarnyno būklės atspindys. Uždegimai, pralaidus žarnynas ir organizme tūnantys parazitai dažnai yra pagrindiniai kaltininkai, kuriuos pašalinus, oda išsigydo pati.

Kodėl kremai nepadeda?

Oda yra didžiausias mūsų šalinimo organas. Kai žarnynas yra užterštas, pažeistas arba jame veisiasi parazitai, toksinai nebegali pasišalinti įprastais keliais ir pradeda veržtis per odą. Tai sukelia uždegimą, kurį mes vadiname egzema.

Viena dažniausių priežasčių – parazitai. Jie sukelia lėtinę organizmo intoksikaciją ir alergines reakcijas. Todėl gydyti reikia ne pasekmę (bėrimą), o priežastį – valyti organizmą ir atkurti žarnyno barjerą.

Gvazdikėlių vanduo: smūgis parazitams

Vienas efektyviausių būdų išvalyti organizmą ir sustabdyti bėrimus yra paprastas, bet galingas gvazdikėlių gėrimas. Gvazdikėliai pasižymi itin stipriomis antiparazitinėmis savybėmis, kurios padeda sunaikinti bakterijas, provokuojančias egzemą.

Kaip pasigaminti šį eliksyrą?

Tai užtruks vos minutę. Jums reikės stiklinės vandens ir trijų ingredientų:

  • 8 vienetų gvazdikėlių
  • Ketvirtadalio arbatinio šaukštelio druskos (geriausia rinktis Keltišką arba Himalajų)
  • Ketvirtadalio arbatinio šaukštelio maistinės sodos

Mišinį rekomenduojama paruošti vakare ir leisti jam pastovėti per naktį, o išgerti ryte. Arba atvirkščiai – paruošti ryte ir išgerti prieš miegą. Tai paprasta, pigi, bet itin veiksminga priemonė kovojant su vidiniais odos problemų sukėlėjais.

Žarnyno „remontas“ sultiniu ir alaviju

Išvarius parazitus, būtina užgydyti pažeistą žarnyno sienelę (pralaidų žarnyną). Tam idealiai tinka du produktai.

1. Gydomasis sultinys. Kaulų ar vištienos sultinys yra kolageno šaltinis. Norint sustiprinti poveikį, į šiltą sultinį rekomenduojama įmaišyti vaistažolių: piliarožės šaknų, saldymedžio šaknų ir slidžiosios guobos (slippery elm) miltelių. Šie augalai padengia žarnyną apsauginiu sluoksniu ir mažina uždegimą.

2. Alavijo kokteiliai. Šviežias alavijas (aloe vera) daro stebuklus. Jo minkštimą galima dėti į rytinius kokteilius. Tai ne tik ramina virškinimo traktą, bet ir drėkina odą iš vidaus. Jau po mėnesio vartojimo daugelis pastebi, kad bėrimai nebesugrįžta.

Avižų „gleivės“ išoriniam raminimui

Kol organizmas valosi iš vidaus, išorinį niežulį galima malšinti paprastu avižų metodu.

Į kojinę ar marlę įdėkite saują avižinių dribsnių. Užpilkite karštu vandeniu arba įdėkite į vonią. Išspauskite susidariusį glitų skystį („gleives“) ir tepkite juo pažeistas vietas arba mirkite vonioje.

Tai veikia kaip natūralus drėkiklis, kuris akimirksniu nuramina sudirgusią odą be jokių cheminių priedų.

Ką privalote išbraukti iš savo valgiaraščio?

Gvazdikėlių gėrimas nuo egzemos – paraudusi ir niežtinti rankų oda, rodanti galimą žarnyno ir imuninės sistemos disbalansą.
Niežtintis bėrimas ant rankos, būdingas egzemai. – Nuotrauka iš:
shutterstock.com

Joks gėrimas ar papildas nepadės, jei toliau maitinsite parazitus ir kurstysite uždegimą savo lėkštėje. Norint pasiekti rezultatų ir džiaugtis lygia oda, būtina griežtai peržiūrėti mitybą.

Štai 4 produktų grupės, kurios dažniausiai sukelia odos problemas:

1. Cukrus ir saldumynai Tai pagrindinis parazitų, grybelių ir blogųjų bakterijų maistas. Cukrus sukelia staigius insulino šuolius ir skatina uždegiminius procesus visame kūne, kurie iškart atsispindi odoje.

2. Pieno produktai Daugelio žmonių organizmas sunkiai virškina karvės pieną. Jis skatina gleivių susidarymą ir dažnai yra pagrindinis egzemos dirgiklis. Jei negalite be pieno, rinkitės ožkos pieną – jis lengviau pasisavinamas ir mažiau alergizuoja.

3. Glitimas Kviečiai ir kiti glitimo turintys produktai gali pažeisti žarnyno sieneles, sukeldami vadinamąjį „pralaidaus žarnyno“ sindromą. Kai žarnynas tampa pralaidus, toksinai patenka į kraują ir sukelia bėrimus.

4. Perdirbti angliavandeniai Bandeles, makaronus ir baltą duoną keiskite į daržoves ir baltymus. Angliavandenių perteklius maitina patogeninę mikroflorą. Stenkitės suvartoti apie 100–110 g baltymų per dieną, kad organizmas turėtų statybinės medžiagos audinių atstatymui.

Svarbiausia nuoseklumas

Odos gijimas yra procesas, reikalaujantis laiko. Nereitikėkite stebuklo per vieną naktį – dažniausiai pirmieji rezultatai pasimato po kelių savaičių nuoseklaus režimo.

Svarbu suprasti, kad tai nėra trumpalaikė dieta, o gyvenimo būdo keitimas. Pradėkite nuo organizmo valymo, atsisakykite uždegimą keliančių produktų ir leiskite savo kūnui pačiam susitvarkyti su problema. Kai išvalysite vidų, išorė susitvarkys savaime.