Arbata vyresnio amžiaus žmonėms tampa vis dažnesniu sveikatos specialistų pasiūlymu. Ne tik dėl švelnaus poveikio, bet ir dėl realios naudos bendrai savijautai.

Tinkamai pasirinkta žolelių arbata gali padėti lengviau reguliuoti spaudimą, mažinti uždegimus ar palaikyti virškinimą.

Jeigu dažnai jaučiatės pavargę, o organizmas nebe toks atsparus kaip anksčiau – būtent ši arbata gali tapti paprastu, bet veiksmingu įpročiu.

Kodėl ši arbata rekomenduojama būtent vyresnio amžiaus žmonėms

Bėgant metams, kūnas keičiasi – lėtėja medžiagų apykaita, silpnėja imuninė sistema, dažnėja virškinimo ar kraujospūdžio svyravimai.

Arbata vyresnio amžiaus žmonėms padeda švelniai prisitaikyti prie šių pokyčių, nes veikia neagresyviai ir nesukelia šalutinių reakcijų kaip kai kurie vaistai.

Be to, tai puiki kasdienė prevencija – lengvai įtraukiama į rutiną, be jokio spaudimo ar sudėtingų režimų.

Ši arbata – daugiau nei tik šiltas gėrimas

Gudobelės arbata – viena labiausiai vyresnio amžiaus žmonėms tinkančių žolelių arbatų. Ji švelniai plečia kraujagysles, padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir gerina širdies veiklą.

Be to, gudobelė turi natūralų raminamąjį poveikį. Ji padeda lengviau užmigti, sumažinti vidinę įtampą ir sušvelninti streso pasekmes organizmui.

Paruošimas paprastas: vieną arbatinį šaukštelį džiovintų gudobelės žiedų arba lapų užplikykite 200–250 ml karšto vandens (apie 90 °C). Palikite 10 minučių, nukoškite. Gerkite vieną puodelį per dieną, geriausia vakare.

Stipresniam poveikiui gudobelę galima derinti su melisa ar erškėtuogėmis – bet pradėti verta nuo vienos žolelės, kad pajustumėte jos tikrą poveikį.

Nauda sveikatai, kurią suteikia viena paprasta arbata

Su amžiumi kūnas pradeda reikalauti daugiau švelnumo – tiek iš mūsų, tiek iš to, ką vartojame. Gudobelės arbata tampa ta priemone, kuri padeda ne staigiai, bet nuosekliai – stiprindama, ramindama ir palaikydama pagrindines organizmo funkcijas.

Ji nesukelia šalutinio poveikio, nes veikia švelniai ir palaipsniui. Būtent to dažnai reikia brandesnio amžiaus žmonėms – natūralaus palaikymo, kuris netrikdo įprastos dienos eigos.

Pagrindinės gudobelės arbatos naudos vyresniems:

• Palaiko normalią širdies veiklą
• Reguliuoja kraujospūdį
• Padeda gerinti kraujotaką
• Ramina nervų sistemą
• Lengvina užmigimą ir gerina miego kokybę
• Mažina vidinę įtampą ir streso poveikį
• Skatina švelnų detoksikacijos procesą
• Gali sumažinti galvos svaigimo epizodus

Reguliariai vartojama gudobelės arbata tampa tarsi švelniu fonu – ji nepastebimai, bet nuolat palaiko kūną ir leidžia jaustis ramiau, lengviau, stabiliau.

Ši arbata padeda lengviau tvarkytis su dažnomis brandesnio amžiaus ligomis

Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių tenka susidurti su širdies, spaudimo ar miego problemomis.

Būtent dėl šių priežasčių arbata vyresnio amžiaus žmonėms, ypač gudobelė, vis dažniau rekomenduojama kaip kasdienis palaikymo įrankis.

Reguliariai vartojama, ji gali padėti sušvelninti ar sumažinti šių būklių simptomus:

– Hipertenzija (aukštas kraujospūdis)
– Širdies ritmo sutrikimai
– Lengvas širdies nepakankamumas
– Dažni galvos svaigimai ar nuovargis
– Įtampos sukelta nemiga
– Lengvas nerimas ar emocinis nestabilumas
– Prasta periferinė kraujotaka (šąlančios galūnės)
– Lėtinis nuovargis ir sumažėjęs atsparumas stresui

Kuo anksčiau įtraukiama į kasdienybę, tuo daugiau naudos ši arbata gali duoti – tyliai, be vaistų ir su gamtos palaikymu.

Paprastas įprotis, kuris gali pagerinti savijautą

Arbata vyresnio amžiaus žmonėms – tai mažas kasdienis žingsnis, galintis turėti didelį poveikį. Ji neperkrauna organizmo, o padeda palaikyti tai, kas su amžiumi tampa jautriau – širdies ritmą, spaudimą, nervų sistemą.

Vartojant ją nuosekliai, galima jausti daugiau vidinės ramybės, geresnę miego kokybę, mažesnį nuovargį. Ir svarbiausia – tai daroma be papildomo streso kūnui.

Kai pokyčiai vyksta švelniai, bet stabiliai, pasitikėjimas savo kūnu grįžta natūraliai. Ir dažnai tam užtenka tik vieno paprasto įpročio – puodelio geros arbatos kasdien.

Jei akys pavargsta nuo ekranų, o regėjimas tapo nebe toks ryškus – mėlynių lapų arbata gali būti tai, ko ieškai.

Ši natūrali priemonė stiprina tinklainę, gerina akių kraujotaką ir padeda apsaugoti akis nuo nuovargio.

Švieži ar džiovinti mėlynių lapai – paprasta žaliava, kurią galima surinkti patiems. Jokių sintetinių papildų ar brangių akių lašų – tik natūralus gėrimas iš to, kas auga Lietuvoje.

Reguliarus mėlynių lapų arbatos gėrimas siejamas ne tik su geresniu regėjimu, bet ir bendra organizmo apsauga nuo oksidacinio streso.

Mėlynių lapų arbata gali padėti pagerinti regėjimą

Mėlynių lapų poveikis regėjimui žinomas jau seniai – liaudies medicina ją naudojo dar iki šiuolaikinių vitaminų papildų atsiradimo.

Lapeliuose esantys taninai ir flavonoidai veikia tinklainės kraujotaką. Tai padeda akims greičiau atsistatyti po krūvio, sumažina paraudimą, sausėjimą ir neryškų matymą.

Ypač naudinga tiems, kas daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar jaučia akių nuovargį nuo išmaniųjų įrenginių ekranų.

Reguliariai geriant mėlynių lapų arbatą, galima pastebėti šiuos pokyčius:

• Mažėja akių sausumas ir perštėjimas
• Greičiau atsigaunama po ilgo darbo kompiuteriu
• Pagerėja matymas prieblandoje
• Mažėja jautrumas šviesai

Efektas pasireiškia palaipsniui – tai ne greita korekcija, o lėtas, bet tvarus stiprinimas.

Bioaktyvios medžiagos stiprina kraujagysles ir nervų sistemą

Mėlynių lapų sudėtyje gausu taninų, flavonoidų, organinių rūgščių bei fenolių. Tai aktyvios medžiagos, kurios padeda apsaugoti kraujagysles nuo pažeidimų, gerina mikrocirkuliaciją.

Šis poveikis ypač svarbus akims – nes tinklainės ląstelės labai priklausomos nuo gero aprūpinimo krauju.

Be to, šios medžiagos pasižymi neuroprotekciniu poveikiu – padeda išsaugoti nervų sistemos funkcijas, slopina uždegimus ir lėtina senėjimo procesus.

Ilgalaikė nauda geriant mėlynių lapų arbatą:

• Aktyviau dirbantis smegenys
• Geresnė koncentracija ir atmintis
• Sumažėjęs spaudimas akyse
• Mažesnė rizika akių ligoms, tokioms kaip glaukoma ar degeneracija

Tokio poveikio negausi iš įprastų arbatų – todėl mėlynių lapų arbata pelnytai vadinama funkciniu gėrimu.

Ši arbata naudinga ne tik akims – veikia viso kūno ląsteles

Mėlynių lapų arbata pasižymi daug platesniu poveikiu nei vien tik akių stiprinimas. Ji palaiko ląstelių regeneraciją, mažina uždegiminius procesus, stiprina imuninę sistemą ir valo kraują.

Tinkamai įtraukus ją į kasdienį racioną, galima pasiekti tikrai apčiuopiamų rezultatų – tiek energijos lygio, tiek bendros savijautos atžvilgiu.

Žarnynui – mažina uždegimą ir gerina mikroflorą
Lapų sudėtyje esantys taninai veikia sutraukiančiai – tai naudinga esant jautriam ar linkusiam į uždegimus žarnynui.Reguliariai geriant galima sumažinti pilvo pūtimą ar diskomfortą po valgio.

Kepenims – švelni detoksikacija be šalutinio poveikio
Arbata skatina tulžies išsiskyrimą ir švelniai valo kepenis, padeda greičiau pašalinti susikaupusius toksinus, ypač po sunkaus maisto ar vaistų vartojimo.

Imunitetui – daugiau atsparumo be stimuliacijos
Antioksidantai stiprina ląstelių membranas, mažina uždegiminius procesus, bet neveikia dirginančiai – todėl tinka net tiems, kurių imuninė sistema jautri.

Odos būklei – mažiau bėrimų, švaresnė spalva
Geresnė kepenų ir žarnyno veikla dažnai atsispindi ir odoje. Mėlynių lapų arbata padeda atsikratyti smulkių bėrimų, pagerinti odos spalvą ir sumažinti riebumą.

Kraujagyslėms – stipresnės sienelės ir mažesnis spaudimas
Flavonoidai ir fenoliniai junginiai stiprina kraujagyslių sieneles, padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir mažina kraujo klampumą – tai aktualu širdies bei galvos kraujotakai.

Energijai – palaikymas be kofeino
Nors mėlynių lapų arbata neturi stimuliatorių, ji palaiko geresnį deguonies įsisavinimą ir kraujotaką, todėl suteikia natūralios energijos be streso hormonų šuolių.

Pasigaminti paprasta: užpilas iš lapų be jokio vargo

Mėlynių lapų arbata – viena iš tų arbatų, kuriai nereikia nei sudėtingų receptų, nei specialių priemonių. Tinka net tiems, kurie pirmą kartą bando ruošti žolelių gėrimą.

Lapai gali būti tiek švieži, tiek džiovinti. Renkant patiems, svarbu pasirinkti švarią vietą – toliau nuo kelių ar purškiamų laukų. Lapus geriausia rinkti birželio – liepos mėnesiais.

Džiovinti reikia natūraliai – pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Išdžiūvę lapai laikomi stikliniuose induose, toliau nuo drėgmės ir šviesos.

Užpilo paruošimas itin paprastas: šaukštelis lapų užpilamas ~80 °C vandeniu ir palaikomas apie 10 minučių. Po to – nukošti ir gerti šiltą. Jei norisi švelnesnio skonio, galima pridėti citrinos ar medaus.

Mėlynių lapų arbata – prieinama, tvari ir lietuviška

Skirtingai nei egzotiški supermaistai ar brangūs papildai, mėlynių lapų arbata yra čia pat – lietuviškuose miškuose, soduose ar net pakraščiuose. Tai tikras gamtos perlas, kuris dažnai lieka nepastebėtas.

Lapų nereikia pirkti – juos galima surinkti patiems, užsiauginti ar pasidalinti su tais, kurie turi mėlynių krūmų. Tai ne tik taupu, bet ir tvaru – be transporto pėdsako, be plastiko ar perteklinių pakuočių.

Gaminant savo rankomis, žinai, ką geri. Be chemikalų, be dirbtinių skonio stipriklių. Tik natūralūs lapai ir švarus vanduo – paprasta, švari sudėtis, tinkanti net jautresniems žmonėms.

Tokios arbatos ne tik stiprina sveikatą, bet ir grąžina ryšį su gamta. Tai – tikra vertybė šiandienos perdirbtų produktų fone.

Refliuksas gali užklupti bet kuriuo metu, bet ypač dažnai pasireiškia vos atsigulus. Deginantis jausmas krūtinėje ar gerklėje neleidžia užmigti ir trikdo kasdienę savijautą.

Nors vaistai dažnai būna pirmasis pasirinkimas, jie ne visiems padeda, o ilgalaikis vartojimas kelia abejonių. Dėl to vis daugiau žmonių ieško natūralesnių būdų pagerinti būklę be stiprių preparatų.

Refliukso gydymas namuose remiasi paprastais, bet veiksmingais sprendimais – jie gali suteikti palengvėjimą jau po kelių dienų, jei taikomi nuosekliai ir sąmoningai.

Refliuksas gali slėptis už netikėtų simptomų

Refliuksas – tai ne tik deginimas krūtinėje po valgio. Kartais jis pasireiškia tyliai, o jo ženklus žmonės painioja su visai kitomis problemomis.

Būtent dėl to dažnai prireikia laiko, kol suprantame, kas iš tikrųjų trikdo mūsų savijautą. Kuo anksčiau atpažįstami požymiai, tuo lengviau sušvelninti būklę natūraliais būdais.

Dažniausi refliukso simptomai:

• Deginimo jausmas krūtinėje (rėmuo)
• Skausmas ar nemalonus spaudimas už krūtinkaulio
• Rūgšties skonis burnoje
• Gerklės perštėjimas, ypač rytais
• Užkimimas ar balso pokyčiai
• Kosulys ar jausmas, tarsi „kliūtis gerklėje“
• Sunkumas virškinant, pilvo pūtimas
• Pykinimas be aiškios priežasties

Kai šie simptomai kartojasi, ypač po valgio ar atsigulus, didelė tikimybė, kad tai būtent refliuksas. Laiku pastebėjus ženklus, galima veikti greičiau ir švelniau – dar nesiimant stiprių vaistų.

Veiksmingi būdai, kaip palengvinti refliuksą namuose

Refliuksas gali būti itin varginantis, bet ne visada būtina griebtis sunkių vaistų. Daugybė žmonių randa palengvėjimą pasitelkdami natūralias priemones ir sąmoningus kasdienius įpročius.

Refliukso gydymas namuose remiasi tuo, ką galime lengvai padaryti patys – nuo mitybos korekcijų iki augalinių papildų, kurie ramina skrandį ir sumažina rūgštingumą.

1. Alavijo sultys:
Alavijas ramina gleivinę, mažina uždegimą ir padeda sumažinti deginantį jausmą. Rekomenduojama vartoti natūralias, be cukraus ar dirbtinių priedų alavijo sultis – po 50–100 ml prieš valgį.

2. Linų sėmenų kisielius:
Tai švelnus, gleivingas gėrimas, kuris apsaugo skrandžio gleivinę. Užpilkite šaukštą sėmenų stikline karšto vandens, palaukite ir gerkite ryte arba prieš miegą.

3. Probiotikai:
Natūralios žarnyno bakterijos padeda subalansuoti virškinimą ir sumažinti uždegiminius procesus.

Rinkitės probiotikus be cukraus, dažiklių ir dirbtinių priedų, geriausia – su „Lactobacillus“ ir „Bifidobacterium“ padermėmis.

4. Mitybos korekcija:
Svarbu vengti kepto, rūkyto, aštraus maisto, pomidorų, šokolado, kavos ir gazuotų gėrimų. Geriausiai virškinami šilti, švelnūs, troškinti patiekalai – jie mažiau dirgina skrandžio gleivinę.

5. Kalcio ir magnio papildai:
Maisto papildai su kalciu, magniu ir vitaminu D dažnai naudojami rūgštingumui mažinti. Jie padeda sušvelninti spazmus, o magnio trūkumas siejamas su virškinimo sutrikimais.

Vartoti geriausia vakare, po valgio.

6. Pozicinis miegas:
Miegas ant kairiojo šono ir šiek tiek pakelta galva padeda rūgščiai nepatekti į stemplę. Venkite miegoti iškart po valgio – geriausia palaukti bent 2–3 valandas prieš gulantis.

7. Šiltas vanduo su medumi:
Šiltas vanduo su šaukšteliu natūralaus medaus gali nuraminti sudirgusią gerklę ir skrandžio gleivinę. Gerkite lėtai, mažais gurkšneliais – ypač vakare, kai simptomai paaštrėja.

8. Pelyno arba raugintų daržovių arbata:
Kartūs augalai, tokie kaip pelynas ar rauginti produktai, skatina virškinimo fermentų gamybą. Tai gali padėti esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui – vienai iš refliukso priežasčių.

Išvada

Refliuksas gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę – ypač kai trukdo miegoti, kelia diskomfortą ir vargina kasdien.

Laiku pastebėjus simptomus ir įvedus mažus, bet svarbius pokyčius, galima pasiekti pastebimą palengvėjimą.

Refliukso gydymas namuose suteikia galimybę padėti sau natūraliai, be nuolatinės priklausomybės nuo vaistų – tereikia pasirinkti tinkamus būdus ir išlikti nuosekliam.

Dauguma pelyną sieja tik su virškinimu ir parazitų šalinimu. Tai sena, bet ribota nuomonė. Šis kartus, bet vertingas augalas turi daug daugiau galios, nei esame įpratę manyti – jis veikia ne tik skrandį, bet ir viso organizmo sisteminius procesus.

Moksliniai tyrimai rodo – šis augalas slepia kur kas daugiau galimybių. Jo sudėtyje yra junginių, veikiančių uždegimus, bakterijas ir net imuninę sistemą.

Todėl šiandien vis dažniau kalbama apie tai, kad pelynas nuo lėtinių ligų gali būti veiksmingas kaip papildoma natūrali priemonė.

Pelynas stiprus ne tik dėl kartumo – svarbios veikliosios medžiagos

Pelynas nuo seno vertinamas už savo intensyvų skonį, tačiau būtent šis kartumas slepia aktyvius junginius, turinčius stiprų poveikį organizmui.

Jo sudėtyje randami seskviterpenų laktonai (ypač absintinas), flavonoidai, fenoliai ir taninai – medžiagos, kurios padeda mažinti uždegimus, naikinti bakterijas ir reguliuoti imuninį atsaką.

Dėl šių savybių pelynas tampa vertinga priemone ne tik ūmiais atvejais, bet ir ilgalaikiame, natūraliame lėtinių ligų valdyme.

Lėtinės ligos, kurias gali palengvinti pelynas

Pelynas vertinamas ne tik dėl simptominės pagalbos, bet ir dėl poveikio giluminiams organizmo procesams. Jo veiklieji junginiai padeda reguliuoti uždegimą, palaiko virškinimo ir imuninę funkciją, taip prisidėdami prie ilgalaikės sveikatos.

Štai kelios būklės, kuriose pelynas gali būti naudingas:

• Lėtinis žarnyno uždegimas – mažina uždegimą, ramina spazmus.
• Kepenų veiklos sutrikimai – skatina tulžies gamybą, detoksikuoja.
• Autoimuninės būklės (lengvos formos) – padeda reguliuoti imuninį atsaką.
• Skrandžio rūgštingumo disbalansas – harmonizuoja skrandžio sulčių gamybą.
• Reumatiniai skausmai – veikia priešuždegimiškai.
• Lėtinis nuovargis – tonizuoja ir stiprina organizmą.
• Kvėpavimo takų uždegimai – pasižymi antibakteriniu poveikiu.
• Mikrofloros disbalansas – slopina kenksmingas bakterijas virškinimo trakte.

Pelynas nėra stebuklingas vaistas, tačiau įtrauktas į sistemingą požiūrį į sveikatą gali duoti ilgalaikės naudos.

Tyrimai rodo – pelynas gali slopinti vėžinių ląstelių augimą

Nors pelynas labiausiai žinomas dėl virškinimo ar antiparazitinio poveikio, naujausi tyrimai atveria platesnes jo galimybes – įskaitant poveikį onkologinių ligų prevencijai.

Vis daugiau kalbama apie tai, kad pelynas nuo lėtinių ligų, įskaitant net kai kurias onkologines formas, gali būti vertingas kaip papildoma priemonė.

Apie tai plačiau rašoma šiame straipsnyje – Gydytojai primena: pelynas slopina vėžines ląsteles.

Nors tai dar nėra pripažinta oficiali gydymo priemonė, vis daugiau mokslininkų sutinka – pelynas turi potencialo prisidėti prie natūralios onkologinių ligų prevencijos.

Pelyno vartojimas reikalauja saiko – štai kaip jį paruošti teisingai

Nors pelynas pasižymi stipriu poveikiu, tai nereiškia, kad kuo daugiau – tuo geriau. Priešingai, šis augalas yra stiprus ir turėtų būti vartojamas atsakingai.

Trumpalaikiai kursai yra efektyviausi – įprastai rekomenduojama pelyno naudoti ne ilgiau nei 2–4 savaites iš eilės. Po to būtina daryti pertrauką.

Kaip paruošti pelyno arbatą:

• 1 arbatinis šaukštelis džiovinto pelyno užpilamas 200 ml verdančio vandens.
• Palaikoma 10 minučių, perkošiama.
• Geriama po 50 ml 2–3 kartus per dieną, prieš valgį.

Pelynas labai kartus, tad galima maišyti su kitais žolelių deriniais – pvz., ramunėlėmis ar pipirmėte, kad būtų lengviau vartoti.

Nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims, vaikams ir žmonėms su stipria skrandžio rūgštingumo problema – visada pravartu pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Pelynas – natūralus imuninės sistemos stiprintojas

Silpnas imunitetas dažnai siejamas su lėtinėmis infekcijomis, prasta savijauta ar pasikartojančiomis ligomis. Čia pelynas gali pasitarnauti ne mažiau nei žiemos peršalimo sezonu.

Jo sudėtyje esantys antioksidantai, flavonoidai ir eteriniai aliejai stimuliuoja organizmo atsparumą, padeda kovoti su bakterijomis, grybais ir virusais.

Be to, pelynas palaiko žarnyno mikrofloros balansą – o kaip žinia, žarnynas yra vienas pagrindinių imuninės sistemos „valdymo centrų“.

Reguliarus, bet trumpalaikis pelyno vartojimas gali padėti organizmui lengviau atlaikyti stresą, infekcijas ir ilgalaikį nuovargį.

Pabaigai

Pelynas jau seniai vertinamas dėl savo kartaus skonio ir virškinimo savybių, tačiau šiuolaikiniai tyrimai atskleidžia – jo nauda gerokai platesnė.

Šis augalas veikia uždegiminius procesus, stiprina imunitetą, gali padėti slopinti vėžinių ląstelių aktyvumą ir palaikyti bendrą organizmo pusiausvyrą.

Todėl pelynas nuo lėtinių ligų tampa vis dažnesniu pasirinkimu tarp tų, kurie ieško natūralesnių, bet moksliškai pagrįstų priemonių sveikatai stiprinti.

Šaltinis:
Batiha GE, Olatunde A, El-Mleeh A, Hetta HF, Al-Rejaie S, Alghamdi S, Zahoor M, Magdy Beshbishy A, Murata T, Zaragoza-Bastida A, Rivero-Perez N. Bioactive Compounds, Pharmacological Actions, and Pharmacokinetics of Wormwood (Artemisia absinthium). Antibiotics (Basel). 2020 Jun 23;9(6):353. doi: 10.3390/antibiotics9060353

Kai kalba pasisuka apie kraujospūdį, dažnas pagalvoja apie tabletes. Tačiau senoliai turėjo kitų būdų – jie žinojo, kad kai kurie augalai nuo spaudimo auga visai šalia, tiesiog palei taką.

Nors atrodo kaip piktžolė, trikertė žvaginė nuo seno buvo naudojama ne tik kraujavimui stabdyti, bet ir spaudimui reguliuoti. Šis augalas populiarus ne tik tarp liaudies gydytojų, bet ir žolininkų.

Ir tai ne vienintelis gamtos pagalbininkas. Yra ir daugiau kiemuose ar daržuose randamų augalų, kurie švelniai veikia kraujospūdį, ramina širdį ir gerina bendrą savijautą.

Trikertė žvaginė – mažas augalas, turintis stiprų poveikį

Trikertė žvaginė – tai smulkus, vos į akis krintantis augalas, kurį dažnas tiesiog mindžioja eidamas per kiemą ar takelį.

Tačiau šio augalo sėklytės ir žiedeliai nuo seno naudoti liaudiškai medicinoje, ypač širdies ir kraujospūdžio sutrikimams palengvinti.

Ji veikia švelniai, tačiau sistemingai – padeda sumažinti spaudimą, šiek tiek stabdo kraujavimą, stiprina kraujagysles.

Todėl buvo vartojama ne tik esant aukštam spaudimui, bet ir sergant anemija ar po ilgo kraujavimo.

Trikertės žvaginės žolė renkama pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje, kol dar žydi. Džiovinama pavėsyje, o naudojama kaip nuoviras arba antpilas.

Dažniausiai geriama po 1/3 stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Ne tik trikertė žvaginė – gamtoje gausu augalų nuo spaudimo

Trikertė žvaginė – tik vienas iš daugelio augalų, kuriuos senoliai naudojo širdžiai ir kraujospūdžiui palaikyti. Daugelis jų auga šalia namų, kiemo pakraščiuose ar pievose – tereikia atpažinti ir tinkamai panaudoti.

Šie augalai dažnai turi raminantį, kraujagysles plečiantį ar šlapimą varantį poveikį, kuris padeda kūnui natūraliai sumažinti kraujospūdį be stipraus dirginimo.

Augalai, padedantys sumažinti kraujospūdį:

• Gudobelė – žiedai ir vaisiai stiprina širdį, ramina, plečia kraujagysles.
• Melisa – švelniai ramina nervinę sistemą, tinka „nerviniam“ spaudimui.
• Paprastoji sukatžolė – veikia panašiai kaip valerijonas, bet dar švelniau.
• Dirvinis asiūklis – skatina skysčių pasišalinimą, mažina tinimus.
• Dilgėlė – palaiko gerą kraujotaką, ypač naudinga vyresniems žmonėms.
• Liepų žiedai – mažina įtampą, padeda užmigti, tinka esant spaudimo svyravimams.
• Avižų žolė – stiprina kraujagysles ir padeda reguliuoti spaudimą.
• Raminamosios žolelės (pelynas, valerijonas, levanda) – mažina stresą, kuris dažnai kelia kraujospūdį.

Svarbu prisiminti, kad augalai nuo spaudimo veikia švelniai, bet jei vartojami reguliariai – gali ženkliai pagerinti savijautą.

Tereikia juos pažinti ir įtraukti į kasdienybę kaip palaikymą, o ne kaip vienkartinę priemonę.

Kaip vartoti augalus nuo spaudimo, kad jie iš tiesų padėtų

Kad augalai nuo spaudimo veiktų, svarbu ne tik juos rinkti tinkamu laiku, bet ir paruošti teisingai. Per stiprūs nuovirai gali apkrauti organizmą, o per silpni – tiesiog neveikti.

Dažniausiai žolelės naudojamos kaip užpilai ar nuovirai. Švelnesniems augalams, kaip melisa ar gudobelė, pakanka užpilti arbatinį šaukštelį džiovintos žolės stikline karšto vandens, palaikyti 10–15 minučių ir išgerti 2–3 kartus per dieną.

Stipresniems augalams, tokiems kaip sukatžolė ar asiūklis, tinka trumpas pavirimas – 1 šaukštelį žolės pavirti 5–10 min. ir tada nukošti. Geriausia vartoti kursais – po 2–3 savaites, paskui padaryti pertrauką.

Jei augalai maišomi į mišinius, juos patartina derinti pagal poveikį: raminančius su kraujagysles plečiančiais, šlapimą varančius su širdį stiprinančiais. Tokios žolinės arbatos dažnai veikia švelniau, bet kompleksiškai.

Augalai nuo spaudimo gali tapti kasdieniu pagalbininku

Ne visi kraujospūdžio svyravimai turi būti sprendžiami vaistais. Kai kurie atvejai – ypač pradžioje – puikiai reaguoja į gyvenimo būdo pokyčius ir natūralias priemones. Čia augalai nuo spaudimo gali atlikti labai svarbų vaidmenį.

Svarbu ne tik suprasti, kurie augalai padeda, bet ir vartoti juos nuosekliai. Gera žinia ta, kad daug jų – tokie kaip trikertė žvaginė, gudobelė ar melisa – gali būti randami visai šalia namų ar net užauginti savo darže.

Kai augalai tampa įpročiu, o ne tik vienkartine pagalba, organizmas tai pajunta. Būtent tokie švelnūs ir nuoseklūs sprendimai dažnai atneša ilgalaikį poveikį, ypač jei kraujospūdis padidėja dėl streso, įtampos ar amžiaus.