Kai išgirstame žodį „kugelis“, beveik kiekvieno vaizduotėje iškyla garuojanti, traškia plutele padengta bulvinė klasika.
Tačiau vis daugiau žmonių šiandien renkasi lengvesnį, daržovių pagrindu pagamintą variantą, kuris ne tik nenusileidžia skoniu, bet kai kam net atrodo gardesnis.
Taip taip gimsta netikėtas atradimas – daržovių kugelis be bulvių.
Šis receptas patiks tiems, kurie nori lengvesnio maisto vakarienei, seka angliavandenių kiekį ar tiesiog ieško naujų skonių, neatsisakydami komforto jausmo lėkštėje.
O geriausia dalis? Jį nesudėtinga pritaikyti pagal tai, ką turite šaldytuve – nuo cukinijos iki morkų, net ir salierų ar žiedinių kopūstų.
Kaip paruošti daržovių kugelį be bulvių?
Šiam receptui reikės:
1 nedidelės cukinijos (apie 300 g)
1 vidutinės morkos
200 g žiedinio kopūsto (galima naudoti ir brokolį)
2 kiaušinių
2 šaukštų manų kruopų arba viso grūdo miltų
1 nedidelio svogūno
1 skiltelės česnako
Druskos, pipirų, žiupsnelio muskato ar kitų mėgstamų prieskonių
1 šaukšto tarkuoto fermentinio sūrio (nebūtina)
Aliejaus kepimo formai
Paruošimas:
Žiedinį kopūstą trumpai apvirkite (apie 5 minutes), tada nusausinkite ir smulkiai sukapokite arba sutrinkite šakute.
Cukiniją ir morką sutarkuokite smulkia tarka. Cukiniją šiek tiek pasūdykite ir palaikykite 10 minučių, kad išleistų skysčio. Nuspauskite.
Svogūną ir česnaką susmulkinkite. Jei norite švelnesnio skonio, galite prieš tai juos trumpai apkepti.
Visas daržoves sudėkite į didelį dubenį. Įmuškite kiaušinius, įberkite manų arba miltų, prieskonius ir, jei naudojate – sūrį. Viską gerai išmaišykite, kol masė taps vientisa.
Kepimo formą ištepkite aliejumi, supilkite paruoštą masę ir paskirstykite tolygiai.
Kepkite įkaitintoje iki 180 °C orkaitėje apie 40–50 minučių, kol viršus gražiai apskrus.
Šis daržovių kugelis be bulvių skanus tiek šiltas, tiek atvėsęs, ypač su šaukštu grietinės ar natūralaus jogurto.
Jei liks – puikiai tiks ir rytdienos pietums.
Kodėl verta bent kartą pabandyti šį receptą?
Daugelis šį daržovių kugelį be bulvių išbando dėl sveikatos ar dietos, bet grįžta prie jo dėl skonio.
Net ir įpratę prie klasikinio bulvinio kugelio dažnai nustemba, kad daržovių versija gali būti tokia soti, gardi ir universali.
Tai vienas tų patiekalų, kurio neįmanoma tiksliai apibūdinti – reikia paragauti.
Be to, tai puikus būdas „prasukti“ daugiau daržovių, ypač jei šeimoje yra mažų vaikų ar išrankių valgytojų.
Net nemėgstantys žiedinio kopūsto ar cukinijos dažnai nesupranta, kas tiksliai „slypi“ kugelyje – tiesiog sako, kad skanu.
Kaip dar praturtinti skonį?
Daržovių kugelis be bulvių – švelnus, tačiau sotus patiekalas, tinkantis tiek vakarienei, tiek pietums.
Nuotrauka: shutterstock.com
Jeigu norisi šiek tiek daugiau sodrumo – į masę galite įmaišyti šaukštą grietinės, šlakelį alyvuogių aliejaus arba dar daugiau fermentinio sūrio.
Kai kurie įpjausto šiek tiek rūkyto tofu ar net nedidelį kiekį keptos vištienos – tai jau hibridinė versija, bet labai tinkama vakarienei.
Patiekti galima su grietine, natūraliu jogurtu, graikišku padažu ar net šviežių daržovių salotomis.
Ir svarbiausia – tai patiekalas, kuris skanus ir ką tik iškeptas, ir pašildytas kitą dieną.
Todėl jis puikiai tinka tiems, kurie planuoja iš anksto ar mėgsta gaminti didesnį kiekį „iš karto dviem dienom“.
Apibendrinimas
Daržovių kugelis be bulvių – tai įrodymas, kad sveikesnis pasirinkimas nebūtinai reiškia mažiau skonio.
Atvirkščiai, jis leidžia atrasti naujas kombinacijas, eksperimentuoti ir mėgautis tuo pačiu jaukumu, kurį suteikia kiekvienas geras kugelis.
Išbandę dažnai stebisi ne tik skoniu, bet ir tuo, kad jo norisi pakartoti.
Vos tik serbentai pradeda skleisti pirmuosius lapelius, juos netruks užpulti nekviesti svečiai – amarai, erkutės. Chemija iš parduotuvės dažnai atrodo kaip greičiausias sprendimas, tačiau natūrali priemonė nuo kenkėjų serbentams gali būti ne mažiau veiksminga. Ypač jei ją rasite tiesiog savo virtuvėje.
Liaudiški būdai apsaugoti uogynus nuo kenkėjų niekur nedingo – priešingai, jie sugrįžta su nauja jėga.
Actas, pelenai, česnakas ar net svogūno lukštai – visa tai gali tapti veiksminga gynybos linija prieš kenkėjus, nekenkiant nei augalams, nei aplinkai.
Šiame straipsnyje pasidalinsime paprastais, bet išbandytais receptais, kurie padės jūsų serbentams likti žaliems, sveikiems ir derlingiems – be to, nenaudojant jokių chemikalų.
Česnako užpilas – pirmoji pagalba nuo amarų
Amarai – vieni iš dažniausių serbentų kenkėjų. Jie minta jaunais lapais, silpnina augalą ir stabdo jo augimą.
Vienas paprasčiausių būdų kovoti su jais – česnako užpilas, kurį galite pasigaminti vos per kelias minutes.
Užtenka kelias skilteles česnako susmulkinti ir užpilti litru šilto vandens. Po kelių valandų nukoškite ir apipurkškite užkrėstus lapus.
Ši priemonė veikia ne tik dėl stipraus kvapo – česnakas turi natūralių antibakterinių ir repelentinių savybių.
Acto tirpalas – universali pagalba
Dar viena natūrali ir greita priemonė – actas, kurį beveik visi turime virtuvėje.
Silpnas acto tirpalas (1 valgomasis šaukštas acto į litrą vandens) puikiai tinka purškimui ant serbentų lapų, kai pastebite pirmuosius kenkėjus.
Actas ne tik atbaido amarus, bet ir kitas smulkias museles ar kiaušinėlius.
Tačiau svarbu nepersistengti – naudokite tirpalą vakarais arba debesuotą dieną, kad išvengtumėte lapų nudegimų nuo saulės.
Svogūnų lukštų nuoviras – senolių išmintis
Liaudies sodininkystėje svogūnų lukštai visada turėjo savo vietą – ir ne tik komposte.
Iš jų galima paruošti nuovirą, kuris padeda ne tik stiprinti augalų atsparumą, bet ir naikinti kenkėjus.
Saują lukštų užpilkite litru verdančio vandens, palaikykite per naktį, perkoškite ir apipurkškite augalus.
Ši priemonė ypač naudinga profilaktikai – kartą per savaitę purškiant, galite išvengti rimtesnių bėdų ateityje.
Pelenų vanduo – nuo kenkėjų ir kaip trąša
Jei mėgstate kurti laužą ar turite krosnį, tikėtina, kad medžio pelenų niekada netrūksta. Ir tai – tikras lobis jūsų serbentams.
Pelenų vanduo ne tik apsaugo nuo įvairių lapų graužikų ir amarų, bet ir praturtina augalus kaliu bei kitomis mineralinėmis medžiagomis.
Paruošimas labai paprastas: 1 stiklinę medžio pelenų užpilkite 5 litrais šilto vandens, gerai išmaišykite, palikite kelioms valandoms nusistovėti ir nupilkite skaidrią dalį į purkštuvą.
Galima naudoti tiek purškimui, tiek laistymui prie šaknų. Šią priemonę verta naudoti anksti pavasarį ir po kiekvieno stipresnio lietaus.
Pipirai ir muilas – efektyvus duetas
Dar vienas iš virtuvės atkeliavęs receptas – aštrus pipirų ir muilo tirpalas.
Į litrą vandens įberkite šaukštelį maltų aitriųjų pipirų ir įlašinkite šiek tiek natūralaus ūkiško muilo (be kvapiklių ar dažiklių).
Šis mišinys veikia kaip natūralus insekticidas – pipirai atbaido kenkėjus, o muilas padeda skysčiui ilgiau laikytis ant lapų paviršiaus.
Naudokite šią priemonę tik nedidelėje augalo dalyje pirmą kartą – kad įsitikintumėte, jog jis reaguoja gerai.
Vėliau galima purkšti visus serbentų krūmus, ypač apatinę lapų pusę, kur kenkėjai dažniausiai slepiasi.
Kada ir kaip naudoti šias priemones?
Reguliarus purškimas natūraliomis priemonėmis padeda apsaugoti serbentus be chemikalų.
Nuotrauka: shutterstock.com
Natūralios priemonės veikia švelniau nei cheminiai pesticidai, todėl jų efektyvumas priklauso nuo nuoseklumo.
Geriausia pradėti naudoti jau pavasarį, vos tik serbentai pradeda skleistis. Jei pastebite kenkėjus – purkšti reikėtų kas 3–5 dienas, o profilaktiškai – kas savaitę ar po stipraus lietaus.
Svarbu: purkškite vakare arba debesuotą dieną, kad saulė nenudegintų lapų.
Be to, jei derinate keletą natūralių priemonių – tarkime, vieną savaitę česnaką, kitą – pelenų vandenį – augalai gauna platesnį poveikį, o kenkėjai nesugeba taip lengvai prisitaikyti.
Išvada: stipri serbentų apsauga slypi paprastume
Norint apsaugoti serbentus nuo kenkėjų, nebūtina griebtis agresyvios chemijos ar brangių purškalų.
Dažnai viskas, ko reikia – tai natūrali priemonė nuo kenkėjų serbentams, kurią rasite tiesiog savo virtuvėje: česnakas, actas, svogūnų lukštai ar net pelenai.
Šios priemonės veikia ne tik kaip apsauga, bet ir kaip prevencija – stiprina augalus, skatina jų atsparumą ir gerina derlių.
Be to, jos saugios jums, jūsų vaikams, augintiniams ir visai aplinkai.
Tad kitą kartą, kai eisite purkšti serbentų, pasižvalgykite ne į lentyną su chemikalais, o į savo spintelę – gamta jau parūpino sprendimą.
Kai ateina pavasaris ir sužaliuoja pievos, šunų augintojai ima nerimauti ne tik dėl ilgesnių pasivaikščiojimų, bet ir dėl vieno nemalonaus dalyko – erkių.
Natūrali priemonė nuo erkių šunims tampa aktuali kaip niekad, ypač tiems, kurie nori apsaugoti savo augintinį be chemijos, stipraus kvapo ar odą dirginančių produktų.
Nors parduotuvių lentynose gausu brangių antkaklių ir lašų, vis daugiau žmonių ieško alternatyvų, kurios būtų ne tik veiksmingos, bet ir švelnios.
Būtent tokios – natūralios, senolių naudotos – priemonės pastaruoju metu susilaukia naujo populiarumo. Ir ne be reikalo.
Šiame straipsnyje pasidalinsime, kokios natūralios priemonės nuo erkių gali būti ypač veiksmingos, kaip jas saugiai naudoti ir kodėl jos gali nurungti net ir daug kainuojančius gaminius iš vaistinių.
Kodėl verta rinktis natūralią apsaugą nuo erkių?
Cheminiai preparatai gali sukelti šalutinį poveikį – nuo niežulio iki elgsenos pokyčių.
O ką jau kalbėti apie tai, kad kai kurios veislės yra jautresnės nei kitos.
Štai kelios priežastys, kodėl verta išbandyti natūralią priemonę nuo erkių šunims:
Be chemikalų: natūralūs ingredientai neapkrauna gyvūno organizmo.
Tinka jautriems šunims: dažnai nesukelia alerginių reakcijų ar dirginimo.
Draugiška aplinkai: neteršia gamtos, ypač svarbu gyvenantiems kaime ar prie miškų.
Lengvai pasigaminama namuose: nereikia išlaidauti, daug ingredientų rasite virtuvėje ar vaistinėlėje.
Pasižymi maloniu kvapu: skirtingai nei kai kurie antkakliai ar purškalai.
Žinoma, nereikėtų tikėtis stebuklų po pirmo naudojimo – natūralios priemonės veikia švelniau, bet stabiliai.
Natūralus purškalas nuo erkių: paprastas, bet veiksmingas
Levandų, citrinžolės ar eukalipto aliejai – veiksmingas pagrindas natūraliam purškalui nuo erkių.
Nuotrauka: shutterstock.com
Viena populiariausių ir praktiškiausių natūralių priemonių – namuose gaminamas purškalas iš eterinių aliejų.
Tokį galima naudoti kasdien, ypač prieš pasivaikščiojimus gamtoje.
Šis purškalas neveikia kaip nuodas erkėms, bet jas atbaido kvapu – o tai svarbiausia siekiant prevencijos.
Pagrindiniai ingredientai:
Distiliuotas vanduo arba obuolių actas (veikia kaip pagrindas).
5–10 lašų levandų, citrinžolės, eukalipto ar kedro eterinio aliejaus.
Šiek tiek augalinio glicerino arba lašas natūralaus aliejaus (kad kvapas ilgiau išsilaikytų ant kailio).
Tokį purškalą tereikia sumaišyti buteliuke su purkštuvu ir gerai suplakti.
Prieš einant į lauką – papurkškite ant šuns kojų, kaklo srities ir uodegos. Svarbu vengti akių zonos.
Daugeliui šunų kvapas netgi patinka, o jei ne – galima pabandyti kitą kvapą, nes erkės nemėgsta daugelio aromatinių aliejų.
Senolių pamėgtas būdas: žolelių nuovirai
Liaudies medicina siūlo dar vieną paprastą, bet veiksmingą metodą – nuovirai iš natūralių žolelių, kurios pasižymi repelentinėmis savybėmis.
Paruošimas nesudėtingas: šaukštą džiovintų ar šviežių žolelių užpilkite stikline verdančio vandens, leiskite pritraukti, atvėsinkite ir perkoškite.
Gautą skystį galima naudoti kaip purškalą arba įtrinti į šuns kailį po pasivaikščiojimo.
Toks nuoviras veikia ne tik kaip natūralus repelentas, bet ir gaivina, mažina niežulį po galimo kontakto su žole ar vabzdžiais.
Švelnus kvapas neerzina nei šuns, nei šeimininko, o poveikis gali trukti kelias valandas – ypač jei naudojamas reguliariai.
Maisto papildai, stiprinantys natūralią apsaugą
Erkes dažniausiai galima rasti kaklo, ausų ar pažastų srityse – kasdieninė apžiūra būtina.
Nuotrauka: shutterstock.com
Ne visi žino, kad kai kurie maisto produktai gali padėti šuns organizmui natūraliai apsiginti nuo erkių.
Svarbiausia – palaikyti sveiką odą ir kailį, nes stipri barjerinė funkcija mažina parazitų prisitvirtinimo galimybes.
Liaudiškai sakant, „sveikas kailis – pirmoji gynybos linija“. Todėl naudinga į racioną įtraukti:
Šaukštelį obuolių acto į geriamą vandenį (ne kiekvienam šuniui tiks, svarbu pradėti nuo mažų kiekių).
Kokosų aliejų – tiek į maistą, tiek išoriškai, nes jis turi lengvą repelentinį poveikį.
Alaus mieles – tai seniai žinoma priemonė, stiprinanti imunitetą ir padedanti atbaidyti erkes kvapo pokyčiais odoje.
Reguliariai vartojant šiuos papildus, šuns organizmas tampa mažiau patrauklus parazitams, o tai – svarbus žingsnis kompleksinėje apsaugoje.
Kada ir kaip naudoti natūralias priemones, kad jos būtų veiksmingos?
Norint, kad natūrali priemonė nuo erkių šunims būtų tikrai efektyvi, svarbu ne tik ją pasirinkti, bet ir tinkamai naudoti. Vienkartinis purškimas ar vienos savaitės papildų kursas nesuteiks ilgalaikės apsaugos – šios priemonės veikia kaupiamąjį principu.
Kaip dažnai naudoti?
Purškalą ar žolelių nuovirą patariama naudoti kasdien arba prieš kiekvieną pasivaikščiojimą, ypač jei šuo lankosi aukštoje žolėje, miškuose ar parkuose.
Maisto papildus reikėtų įtraukti į racioną reguliariai, bent jau šiltuoju metų laiku, kai erkių aktyvumas didžiausias.
Po maudynių ar lietaus – purškimas turėtų būti pakartotas, nes kvapą nuplauna vanduo.
Saugumas: ką būtina žinoti
Natūrali priemonė nuo erkių šunims – švelni apsauga, tačiau vis tiek reikia laikytis tam tikrų atsargumo taisyklių.
Ne visos medžiagos tinka kiekvienam augintiniui, o kai kurie kvapai šunims gali būti nemalonūs ar net erzinantys.
Pirmą kartą naudodami bet kokią priemonę – stebėkite, ar neatsiranda niežulio, paraudimo ar elgsenos pakitimų.
Eterinius aliejus naudokite tik skiedžiant, niekada tiesiai ant odos.
Jei šuo turi polinkį į alergijas, pradėkite nuo silpnesnio mišinio ir mažesnio kiekio.
Nepurkškite ant gleivinių, į akis ar nosį – kvapas gali būti per stiprus.
Jei abejojate dėl konkretaus ingrediento – pasitarkite su veterinaru, ypač jei šuo vartoja vaistus ar turi lėtinių sveikatos sutrikimų.
Naudingi įpročiai, kurie stiprina apsaugą
Reguliarus šuns maudymas padeda išlaikyti sveiką odą ir sumažinti erkių tikimybę.
Nuotrauka: shutterstock.com
Vien priemonės – tai dar ne viskas. Kad apsauga būtų dar tvirtesnė, pravartu įvesti kelis paprastus, bet svarbius įpročius.
Po kiekvieno pasivaikščiojimo apžiūrėkite šunį, ypač ausų, kaklo, pažastų ir kirkšnių sritis – ten erkės dažniausiai įsikimba.
Šepetėliu perbraukite kailį – taip pašalinsite bet kokias parazito užuomazgas.
Reguliariai maudykite šunį su natūraliu, švelniu šampūnu – taip palaikysite odos balansą.
Visa tai, derinant su natūraliomis priemonėmis, ne tik saugo, bet ir ugdo artimesnį ryšį su augintiniu – jis jaučia jūsų rūpestį, o jūs turite daugiau galimybių pastebėti bet kokius pokyčius.
Išvada: natūrali apsauga, kuria verta pasitikėti
Nors šiuolaikinė rinka siūlo daugybę brangių priemonių nuo erkių, vis daugiau šeimininkų grįžta prie natūralios priemonės nuo erkių šunims, kuri veikia ne tik švelniai, bet ir patikimai.
Eteriniai aliejai, žolelių nuovirai, kokosų aliejus ar obuolių actas – tai ne vien tradiciniai receptai, bet ir išminties paveldas, kuris šiais laikais įgauna naują prasmę.
Svarbiausia – nuoseklumas. Tik reguliariai naudojamos natūralios priemonės gali prilygti arba net pranokti brangius produktus, ypač jei jas derinate su gera priežiūra, mityba ir dėmesiu savo augintiniui.
Leiskite savo šuniui mėgautis gamta be rizikos, o jums – ramybei be chemijos. Gamta jau seniai pasiūlė sprendimą – tereikia jį pastebėti ir išnaudoti.
Pavasario ir vasaros mėnesiais daugelis džiaugiasi žaliuojančia veja ir poilsiu gryname ore, tačiau paslėpta grėsmė niekur nedingsta – atsipalaiduoti trukdo erkės.
Kol vieni ieško brangių chemikalų, kiti pasitiki tuo, ką jau seniai naudoja gamtininkai ir sodininkai – natūrali priemonė nuo erkių kieme, kurią galima pasiruošti patiems vos per kelias minutes.
Tai ne stebuklas ir ne reklaminis triukas – tiesiog paprasti ingredientai, kurių kvapas atbaido erkes, bet visiškai nekenkia žmonėms, vaikams ar augintiniams.
Kas svarbiausia – šią purškiamą priemonę galite naudoti ir ant žolės, ir aplink terasą ar takelius.
Kaip pasigaminti purškalą nuo erkių?
Liaudies praktikoje jau ne vienerius metus naudojami eteriniai aliejai – kai kurie jų erkėms yra tiesiog nepakenčiami.
Kvapai, kurie žmonėms malonūs ar vos juntami, erkėms tampa tikru išbandymu.
Jums reikės:
500 ml vandens
2 šaukštų obuolių acto (nebūtina, bet padeda kvapams ilgiau laikytis)
20 lašų citrinžolės eterinio aliejaus
15 lašų eukalipto arba pipirmėčių eterinio aliejaus
Buteliuko purškimui
Gaminimas: Sumaišykite visus ingredientus ir supilkite į švarų purškiamą buteliuką. Prieš kiekvieną naudojimą lengvai suplakite.
Purkškite tiesiai ant žolės, aplink takus, vaikų žaidimų zoną, po krūmais ar medžiais – visur, kur dažnai lankotės.
Šis purškalas nekenkia augalams, tad drąsiai galima naudoti ir darže.
Be to, jis neerzina nei gyvūnų, nei žmonių, o poveikis – juntamas jau po kelių dienų.
Kada purkšti, kad poveikis būtų stipriausias?
Veiksmingiausias laikas naudoti purškalą – ankstyvas rytas arba pavakarys.
Tuo metu saulė dar nėra stipri, todėl mišinio sudedamosios dalys neišgaruoja per greitai ir ilgiau išlieka veiksmingos. Esant sausam orui, pakanka purkšti kas 2–3 dienas.
Tačiau jei dažnai lyja arba rytais laikosi stipri rasa, verta procedūrą pakartoti po kiekvieno lietaus.
Patyrę sodininkai pabrėžia, kad vienkartinis purškimas yra tik laikinas sprendimas.
Ilgalaikį poveikį galima pasiekti tik tada, kai purškimas atliekamas nuosekliai – bent savaitę ar dvi.
Pavojingiausios vietos – kur purkšti pirmiausia?
Nors dauguma žmonių koncentruojasi į veją, erkės dažniausiai slepiasi ten, kur tanku, drėgna ir mažai saulės.
Itin pavojingos vietos yra po gyvatvorėmis, krūmais, aplink malkines ar komposto krūvas.
Taip pat rizikingos yra zonos šalia takų, kur dažnai vaikšto žmonės ar gyvūnai.
Jeigu šalia jūsų sklypo yra miškelis ar nešienauta pieva, būtinai purkškite kiemo ribas – erkės dažnai atkeliauja būtent iš tokių vietovių.
Taigi, geriausia strategija – ne tik matomoji veja, bet ir jos apylinkės.
Kaip dar galite padėti natūraliam purškalui veikti?
Komposto krūvos – viena iš mėgstamiausių erkių slėptuvių. Nuotrauka: shutterstock.com
Norint maksimaliai sumažinti erkių kiekį kieme, vien tik purškalo neužteks.
Labai svarbu reguliariai šienauti veją – kuo ji trumpesnė, tuo sausesnė aplinka, o tokios sąlygos erkėms nepalankios.
Taip pat reikėtų išlaikyti tvarką – nepalikti aukštos žolės ar lapų krūvų šalia vaikų žaidimų aikštelių, baseinų ar terasų.
Jei turite sėdimų vietų su mediniais baldais, galima purškalo nedideliu kiekiu apipurkšti ir jų kojų zonas – tai dar vienas papildomas barjeras erkėms, ypač jei kieme lankosi augintiniai ar vaikai.
Išvada: kai paprastas sprendimas tampa efektyviausiu
Nepaisant visų chemikalų pažadų, kartais veiksmingiausi būdai slypi paprastume.
Natūrali priemonė nuo erkių kieme, kurią renkasi vis daugiau sodininkų, yra puikus pavyzdys – prieinama, saugi ir realiai veikianti.
Svarbiausia – reguliarumas ir išmanymas, kur ir kada purkšti.
Kai aplinka tampa nepalanki erkėms, o žmonėms – saugi ir jauki, laikas kieme vėl grąžina tikrą malonumą. Ir tai galima pasiekti be baimės, nuodų ir be didelių išlaidų.
Kai norisi kažko saldaus čia ir dabar, bet orkaitės jungti nesinori, o šokoladinio pyrago lyg ir nevalia – į pagalbą ateina tinginys stiklinėje.
Tai ne šiaip supaprastinta klasika – tai išradingas būdas pasimėgauti žinomu skoniu vos per kelias minutes. Be virimo, be kepimo, be vargo. Ir viskas – tiesiai iš šaldytuvo.
Ši „tinginio“ interpretacija ne tik greitai paruošiama, bet ir leidžia pasirinkti sveikesnius ingredientus: naudoti viso grūdo sausainius, graikišką jogurtą, juodą šokoladą ar net augalinius pieno pakaitalus.
O skonis? Kai kurie sako – net geresnis nei originalo.
Tinginys stiklinėje – tai desertinis sluoksnių žaidimas, kuris sužavi tiek vaikus, tiek močiutes. Nėra geresnio būdo palepinti save ar nustebinti svečius spontaniškai.
Ką rasite stiklinėje – tinginio pagrindas be jokio vargo
Šio deserto esmė – sluoksniai. Jie primena klasikinį tinginį, bet leidžia improvizuoti ir derinti skonius pagal tai, ką turite šaldytuve ar spintelėje.
Baziniai sluoksniai dažniausiai tokie:
Sutrinti sausainiai – tinka ir klasikiniai, ir viso grūdo ar be cukraus versijos.
Šokoladinis „kremas“ – ištirpintas šokoladas su šlakeliu pieno ar graikiško jogurto.
Riešutai, džiovinti vaisiai ar sėklos – dėl tekstūros ir papildomo skonio.
Jogurtas arba varškė – švelnumui ir baltymams.
Šaukštelis medaus arba klevų sirupo – jei norisi saldžiau.
Viskas, ką darote – tai sluoksniuojate į stiklą ar indelį, ir gaunate desertą, kuris atrodo įspūdingai, bet pasiruošiamas vos per 5 minutes.
Kaip paruošti per 5 minutes (ar net greičiau)
Sausainius (geriausia – trapius) susmulkinkite į trupinius. Galite naudoti blenderį arba sutraiškyti maišelyje.
Šokoladą ištirpinkite virš garų vonelės arba mikrobangų krosnelėje, įmaišykite šiek tiek pieno ar augalinio gėrimo.
Pasiruoškite riešutų, džiovintų uogų ar šviežių vaisių (banano, uogų, obuolio).
Į stiklinę dėkite sluoksnius: sausainiai – šokoladas – jogurtas – vaisiai – kartoti. Užbaikite trupiniais arba šlakeliu šokolado.
Laikykite šaldytuve bent 30 min., bet skanu ir iškart!
Jei norisi „tvirtesnės“ struktūros – galite naudoti šiek tiek lydyto sviesto ar riešutų sviesto.
Sveikesnė versija – be nuobodaus skonio
Tinginys stiklinėje gali būti ir sveikesnis – tereikia rinktis natūralius ingredientus ir žaisti sluoksniais.
Nuotrauka: shutterstock.com
Tinginys stiklinėje gali būti ne tik greitas, bet ir be sąžinės graužaties.
Keletas pakeitimų ir jis tampa puikiu variantu net ir tiems, kurie skaičiuoja cukrų ar vengia perdirbtų produktų:
Rinkitės avižinius ar sausainius be cukraus.
Naudokite natūralų graikišką jogurtą arba augalinį be priedų.
Vietoje šokolado – kakavos milteliai su datulių pasta arba riešutų sviestu.
Vietoje medaus – trintos datulės, bananais saldintas jogurtas.
Skonis išlieka sodrus, tekstūra žaisminga, o pojūtis – tikro deserto, tik be sunkumo.
Desertinis atradimas, kuris tiks ir sau, ir svečiams
Tinginys stiklinėje – tai ne tik patogus sprendimas, kai trūksta laiko, bet ir kūrybiškas būdas iš naujo pažinti vieną iš mėgstamiausių vaikystės skonių.
Vos keli ingredientai, jokių kepimų, o rezultatas – skanus, vizualus ir lengvai pritaikomas pagal savo mitybos poreikius.
Tai desertas, kurį norisi kartoti – nes jis neapsunkina nei skrandžio, nei virtuvės.
O jei dar paruošite kelias stiklines iš anksto ir pasidėsite į šaldytuvą – turėsite skanų „planą B“, kai norėsis kažko ypatingo be pastangų.
Kai kurie senoviniai receptai išlieka gyvybingi ne be priežasties. Tarp jų – ir vienas plačiai žinomas Rytų Europos vienuolynuose naudotas mišinys, sudarytas vos iš dviejų ingredientų: citrinos ir česnako.
Nors šis derinys skamba paprastai, jo poveikis organizmui – visapusiškas. Ir svarbiausia – be jokių sintetinių priemonių, tik natūralūs, stiprūs komponentai, veikiantys kaip valanti ir stiprinanti jėga.
Organizmo valymas citrina ir česnaku pagrįstas giliomis žiniomis apie jų antibakterines, antivirusines ir kraujotaką gerinančias savybes.
Vienuolynų praktikoje šis gėrimas buvo vartojamas ne tik fiziniam stiprinimui, bet ir „apsivalymui“ – kaip profilaktika prieš ligas, ypač keičiantis sezonams.
Šiandien šį receptą iš naujo atranda žmonės, ieškantys švelnaus, bet veiksmingo būdo atsikratyti susikaupusių toksinų, stiprinti širdies veiklą, reguliuoti kraujospūdį ar tiesiog atgaivinti organizmą po žiemos.
Ką daro citrina: ne tik vitaminas C
Citrina dažnai minima kaip šarminanti ir imunitetą stiprinanti priemonė. Tačiau organizmo valymo kontekste jos poveikis yra gilesnis.
Citrinos sultys padeda skatinti virškinimą, kepenų veiklą ir švelnų toksinų pasišalinimą per šlapimą.
Jose esanti citrinos rūgštis gerina medžiagų apykaitą, o natūralūs antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus.
Be to, citrina skatina šarminę aplinką organizme, kuri nėra palanki virusams ir bakterijoms.
Tai ypač svarbu pavasarį ar po ilgesnio neveiklumo, kai kūnas linkęs kaupti perteklių: tiek skysčių, tiek metabolizmo likučių.
Česnakas – senovinis „valytojas“ iš gamtos
Česnakas visame pasaulyje žinomas kaip natūralus antibiotikas. Jis turi stiprų poveikį bakterijoms, grybeliams ir net kai kuriems parazitams.
Vienas iš pagrindinių veikliųjų junginių – alicinas – pasižymi stipriu priešuždegiminiu ir kraujagysles plečiančiu poveikiu.
Kartu su citrina, česnakas veikia kaip galingas vidaus „šlavėjas“. Jis skatina kraujotaką, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gali padėti stabilizuoti kraujospūdį ir net pagerinti kraujagyslių elastingumą.
Ne veltui vienuolynuose šis derinys buvo laikomas širdies ir viso organizmo „prabudinimo“ priemone.
Kaip pasigaminti citrinos ir česnako mišinį?
Šis iš pažiūros paprastas duetas – senas Rytų Europos vienuolynų receptas, padedantis atkurti vidinę pusiausvyrą.
Nuotrauka: shutterstock.com
Receptas itin paprastas, o pagrindiniai ingredientai – visada po ranka:
4 didelės citrinos (geriausia ekologiškos, su žievele);
4–5 galvutės česnako;
1 litras vandens.
Citrinas gerai nuplaukite ir supjaustykite gabalėliais. Česnaką nulupkite.
Viską sudėkite į trintuvą ir sumalkite iki vientisos masės.
Gauta košė užpilama vandeniu, užvirinama iki užkaitimo (nevirti!) ir atvėsinama. Tada perkošiama per sietelį arba marlę ir supilama į stiklinį indą.
Laikyti šaldytuve, gerti 1 valgomąjį šaukštą 1–2 kartus per dieną, geriausia prieš valgį.
Nauda širdžiai ir kraujotakai
Vienas ryškiausių šio mišinio poveikių – teigiamas poveikis širdžiai ir kraujagyslėms.
Citrina padeda reguliuoti kraujo spaudimą, o česnakas – plečia kraujagysles, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir stiprina kraujagyslių sieneles.
Ši kombinacija gerina kraujotaką ir gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Be to, ilgainiui naudojant šį gėrimą kai kurie žmonės pastebi, kad sumažėja rankų ar kojų šalimas, pagerėja galvos smegenų aprūpinimas krauju, lengviau koncentruotis.
Organizmo stiprinimas ir apsauga
Tiek česnakas, tiek citrina pasižymi stipriu antibakteriniu ir antivirusiniu poveikiu, todėl šis mišinys dažnai vartojamas kaip profilaktika peršalimo ligų sezonu.
Česnakas aktyvina baltųjų kraujo kūnelių veiklą, o citrina suteikia didelę dozę vitamino C – tai dviguba apsauga nuo išorinių grėsmių.
Be to, gėrimas veikia kaip antioksidantų šaltinis, o tai reiškia – apsauga nuo oksidacinio streso, lėtinių uždegimų ir net spartesnio senėjimo.
Kada verta rinktis šį receptą?
Šis vienuolynų receptas ypač tinka, kai jaučiamas nuovargis, galvos „apsunkimas“, suprastėjęs virškinimas ar ilgesnį laiką trūksta energijos.
Jis taip pat naudingas tiems, kurie turi polinkį į kraujospūdžio svyravimus, cholesterolio disbalansą ar tiesiog nori „atgaivinti“ organizmą be cheminių medžiagų.
Svarbu paminėti, kad šis metodas tinka kaip profilaktinė priemonė, o ne medikamentinis gydymas.
Vartojant jį su saiku – tai švelni, bet stipri pagalba organizmui atgauti balansą.
Galingas, bet paprastas – receptas, vertas vietos kasdienybėje
Organizmo valymas citrina ir česnaku – tai ne mada, o laiko patikrinta praktika, atėjusi iš vienuolynų ir perduodama iš kartos į kartą.
Šis natūralus mišinys ne tik valo, bet ir stiprina, suteikia energijos, gerina kraujotaką ir padeda atsistatyti po ilgo sezono ar nusilpimo.
Svarbiausia – paprastumas. Visi ingredientai lengvai prieinami, o poveikis juntamas jau po kelių dienų vartojimo.
Tai būdas pasirūpinti savimi be sudėtingų schemų, su pagarba gamtai ir savo kūnui.
Kai kurie daržininkai kas rytą ar vakarą eina su laistytuvu į šiltnamį – tarsi tai būtų šventa pareiga. Atrodo, kuo dažniau laistai, tuo geriau. Tačiau agurkų ir pomidorų laistymas kasdien dažnai duoda priešingą efektą.
Per dažnas drėkinimas sukelia stresą šaknims. Jos nustoja ieškoti vandens giliau, tampa paviršinės ir silpnos. Karštesnėmis dienomis tokie augalai greitai vysta, nes nėra pasiruošę trumpalaikei sausrai.
Be to, nuolat drėgna žemė skatina grybelių dauginimąsi ir šaknų puvinį. Tai viena dažniausių problemų šiltnamiuose, kai atrodo, jog daržovės gausiai laistomos – bet vis tiek lėtai auga ar net pradeda nykti.
Kodėl negalima kasdien laistyti agurkų ir pomidorų?
Agurkai ir pomidorai mėgsta drėgmę, bet tai dar nereiškia, kad juos reikia maudyti vandenyje kasdien. Gamtoje nelyja reguliariai – augalų šaknys prisitaikiusios ieškoti vandens giliau.
Per dažnas laistymas daro meškos paslaugą. Augalų šaknys pripranta prie nuolatinės drėgmės, nebesiplečia į gilesnius dirvožemio sluoksnius, tampa silpnesnės ir jautresnės net trumpam sausros laikotarpiui.
Agurkų ir pomidorų laistymas turi remtis ne grafiku, o stebėjimu – svarbu įvertinti, ar dirva tik paviršiuje išdžiūvusi, ar iš tikrųjų reikia drėgmės. Kartais būtent „retesnis, bet gausesnis“ laistymas duoda geriausią rezultatą.
Kas nutinka, kai laistote per dažnai?
Per dažnas agurkų ir pomidorų laistymas gali pakenkti net labiau nei sausringas laikotarpis. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nuolat drėgna žemė – tai gerai, realybė šiltnamyje dažnai būna visai kitokia.
Štai kas gali nutikti agurkams ir pomidorams, jei laistysite per dažnai:
Šaknys pradeda pūti – nuo nuolatinės drėgmės išsivysto puviniai, augalas pradeda gelsti, skursti, o galų gale visai nunyksta.
Išplitusios grybelinės ligos – ypač agurkams pavojingas miltligės protrūkis, o pomidorams – pajuoduojantys stiebai ir lapai.
Silpnos šaknys – užuot augusios gilyn, jos lieka paviršiuje ir tampa jautrios karščiui bei maisto medžiagų trūkumui.
Prastesnis derlius – vaisiai būna vandeningi, be skonio, augalas dažnai nespėja subrandinti visų žiedų.
Šiltnamyje kaupiasi pelėsis – ne tik ant augalų, bet ir ant paviršių, tai kenkia ir mikroklimatui, ir visai ekosistemai.
Šios klaidos dažniau pastebimos tarp pradedančių daržininkų – bet net ir patyrusiems verta karts nuo karto pergalvoti, ar tikrai laisto ne iš įpročio, o pagal poreikį.
Užuot laistę paviršutiniškai ir dažnai, daržininkai pastebi – daug naudingiau palaistyti rečiau, bet gausiau. Tokiu būdu vanduo pasiekia gilesnius dirvožemio sluoksnius, o šaknys išmoksta jų ieškoti. Tai augalą stiprina ir padaro atsparesnį net ir karštesnėmis dienomis.
Laistymo dažnumą verta derinti prie oro sąlygų. Vėsesnėmis ar debesuotomis dienomis pakanka kartą per 2–3 dienas. Karštyje – galbūt dažniau, bet vis tiek būtina stebėti žemės drėgmę giliau, ne tik paviršiuje.
Svarbu ir kada laistyti. Rytas – geriausias metas, kai saulė dar švelni, o augalai turi visą dieną susitvarkyti su drėgme.
Vakarinis laistymas dažniau skatina ligas – drėgmė lieka per naktį, ir tai tampa puikia terpe pelėsiui ar grybeliui.
Ką daryti, jei jau pripratinote prie dažno laistymo?
Kartais daržininkai įsisuka į įprotį – kiekvieną rytą ar vakarą užsukti į šiltnamį su laistytuvu tampa beveik ritualu. Tačiau jei pastebite, kad augalai neklesti arba net atrodo lyg perlaistyti, verta keisti taktiką.
Staiga nutraukti laistymo režimo taip pat nereikėtų. Jei augalai ilgą laiką gavo vandens kasdien, jų šaknys tikėtina yra paviršinės ir jautrios. Pereinamuoju laikotarpiu reikėtų:
Palaistyti rečiau, bet kur kas gausiau, kad drėgmė pasiektų gilesnius sluoksnius;
Tarp laistymų patikrinti dirvą – įkiškite pirštą ar pagaliuką: jei drėgna bent 5 cm gylyje, palaukite dar dieną ar dvi;
Mulčiuoti dirvą – tai padeda išlaikyti drėgmę ir leidžia rečiau laistyti.
Pamažu augalai ims stiprėti, jų šaknys leisis gilyn, ir po kurio laiko pastebėsite, kad jie ištveria karštį geriau, o derlius būna gausesnis ir kokybiškesnis.
Atkreipkite dėmesį į ženklus – augalai praneša, kada nori vandens
Laistyti verta ne tada, kai jums patogu, o kai augalai to iš tikrųjų prašo. Patyrę daržininkai pastebi, kad tiek agurkai, tiek pomidorai patys signalizuoja apie drėgmės trūkumą – lapai tampa kiek suglebę, dirva atrodo sausa ne tik paviršiuje, bet ir giliau.
Svarbu nepainioti laikino lapų nuleidimo karštą dieną su tikru vandens trūkumu. Karštyje augalai natūraliai sumažina garavimą ir šiek tiek suglebsta – tačiau tai nereiškia, kad juos reikia iš karto laistyti. Jei vakare lapai atsigauna – vadinasi, vandens dar netrūksta.
Taip pat verta stebėti augimo tempą. Jei pomidorų žiedai krenta, o vaisiai nesiformuoja – problema gali būti ne tik drėgmės trūkumas, bet ir jos perteklius.
Panašiai ir su agurkais – jei jie greitai gelsta, o lapai pradeda dėmėtis, vertėtų peržvelgti laistymo įpročius.
Išvada
Pernelyg dažnas agurkų ir pomidorų laistymas dažnai pakiša koją net ir patyrusiems daržininkams. Nors atrodo, kad daugiau vandens – daugiau derliaus, realybėje tai gali lemti pūvančias šaknis, ligas ir prastą augimą.
Laistyti verta ne pagal grafiką, o pagal poreikį – retai, bet gausiai, stebint dirvos drėgmę ir augalų būklę. Tokia taktika padeda išauginti sveikus, atsparius augalus ir gausesnį derlių.
Sąnarių skausmas ir uždegimai – dažna vyresnio amžiaus žmonių problema, kuri trikdo ne tik judėjimą, bet ir kasdienę gyvenimo kokybę. Tačiau sprendimas gali slypėti ne tik vaistinėse, bet ir… daržovių skyriuje.
Mokslininkai ir gydytojai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, kad daržovės nuo sąnarių uždegimo gali būti ne mažiau veiksmingos nei kai kurios papildų formos.
Tinkamai parinkti augaliniai produktai mažina uždegiminius procesus, stiprina kremzles ir padeda sąnariams judėti lengviau.
Uždegimas sąnariuose dažnai prasideda tyliai
Pradinius sąnarių uždegimo ženklus nesunku supainioti su nuovargiu ar amžiaus pokyčiais. Vis dėlto juos ignoruoti – rizikinga, nes uždegiminiai procesai dažnai progresuoja tyliai, kol ima riboti judesius ar sukelia stiprų skausmą.
Dėl to svarbu reaguoti į pirmuosius signalus – net jei jie atrodo menki. Sąnarių ligos dažnai prasideda būtent nuo tokių, iš pažiūros „nekaltų“ ženklų.
Šie požymiai gali įspėti apie sąnarių uždegimą:
Lengvas, bet pasikartojantis sąnarių skausmas
Sustingimas rytais arba po ilgesnio nejudėjimo
Pabrinkę, jautrūs ar paraudę sąnariai
Šilumos pojūtis ties sąnariu
Sumažėjęs judesių laisvumas
Garsai ar traškesiai judant
Šių požymių nepaisymas gali paskatinti uždegimo progresavimą. Todėl net esant nedideliems simptomams verta apsvarstyti natūralias priemones – daržovės nuo sąnarių uždegimo gali būti pirmasis žingsnis į sveikesnę kasdienybę.
Daržovės, kurios veikia kaip natūralūs priešuždegiminiai
Tinkamai parinktos daržovės gali ne tik papildyti mitybą, bet ir tiesiogiai paveikti uždegiminius procesus sąnariuose.
Jose esančios veikliosios medžiagos palaiko kremzlių atsistatymą, mažina patinimus ir pagerina sąnarių lankstumą.
Svarbiausia – įtraukti jas į kasdienį racioną, o ne vartoti tik „profilaktiškai“. Net paprasčiausios daržovės gali tapti galingu sąjungininku kovoje su sąnarių skausmais.
1. Kryžmažiedės daržovės (brokoliai, kopūstai, briuseliniai kopūstai) Šios daržovės turi sulforafano – junginio, kuris padeda slopinti fermentus, ardančius sąnarių kremzles.
Be to, jos gausios vitaminų C ir K, kurie būtini jungiamajam audiniui ir bendrai kaulų sveikatai palaikyti.
2. Tamsiai žalios lapinės daržovės (špinatai, lapiniai kopūstai, mangoldai) Šiose daržovėse gausu antioksidantų, įskaitant vitaminus A, C ir K, kurie kovoja su uždegimu ir palaiko sąnarių elastingumą.
Be to, jos yra geras augalinės kilmės kalcio šaltinis – tai itin svarbu vyresnio amžiaus žmonėms.
3. Šakniavaisiai (morkos, saldžiosios bulvės, burokėliai) Šie produktai pasižymi dideliu kiekio karotenoidų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso ir mažina uždegiminius procesus.
Burokėliuose esantis pigmentas betalaínas taip pat žinomas dėl savo priešuždegiminių savybių.
4. Česnakai ir svogūnai Česnake esantys sieros junginiai slopina fermentus, sukeliančius sąnarių skausmą ir sustingimą.
Svogūnai vertinami dėl kvercetino – natūralaus flavonoido, kuris gali padėti slopinti uždegiminius signalus organizme.
5. Paprikos ir moliūgai Paprikose gausu vitamino C, kuris būtinas kolageno sintezei – o tai tiesiogiai susiję su sąnarių sveikata.
Moliūgai ir kitos oranžinės spalvos daržovės aprūpina organizmą beta-kriptoksantinu – karotenoidu, kuris, kaip rodo tyrimai, gali padėti mažinti sąnarių uždegimą sergant artritu.
Kaip daržovės nuo sąnarių uždegimo padeda kasdien – praktiški būdai
Kad daržovės nuo sąnarių uždegimo būtų išties veiksmingos, svarbu ne tik jas žinoti, bet ir tinkamai įtraukti į kasdienę mitybą.
Dažnas iššūkis – ne tai, kad trūksta informacijos, o tai, kad sveiki įpročiai neįsitvirtina kasdienybėje. Tačiau čia nereikia didelių pokyčių – užtenka keleto išmanių sprendimų.
Pavyzdžiui, pradėkite dieną nuo glotnučio, kuriame būtų špinatų, banano ir augalinio pieno – tai ne tik skanu, bet ir naudinga sąnariams.
Pietų metu rinkitės troškinius su brokoliais, paprikomis ar moliūgu – tai puikiai dera ir su mėsiškais, ir su vegetariškais patiekalais.
Vakarienei puikiai tiks lengvos salotos su kopūstais ar burokėliais, pagardintos alyvuogių aliejumi – tai padės geriau įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus.
Ir svarbiausia – nebijokite eksperimentuoti. Įtraukite spalvų, tekstūrų ir kvapų į savo virtuvę – tai padeda ne tik sveikatai, bet ir malonumui.
Jei šias daržoves vartosite reguliariai ir įvairiai, jų poveikis ilgainiui taps pastebimas. Sąnarių judesiai bus lengvesni, o uždegimo požymiai – silpnesni ar visai išnyks. Tai – ne stebuklas, o augalinės mitybos jėga.
Išvados: sveikesni sąnariai prasideda nuo daržovių
Sąnarių skausmas ir judėjimo apribojimai dažnai atrodo neišvengiami senstant, tačiau kasdieniai mitybos pasirinkimai gali turėti didesnę reikšmę nei daugelis mano. Net ir nekeičiant visos dietos, vien įtraukimas daugiau uždegimą slopinančių daržovių jau gali sumažinti diskomfortą.
Daržovės nuo sąnarių uždegimo, tokios kaip brokoliai, špinatai, svogūnai ar burokėliai, ne tik prisideda prie mažesnio uždegimo lygio, bet ir stiprina bendrą organizmo atsparumą.
Jų poveikis nėra momentinis, tačiau nuosekliai vartojant rezultatai dažnai jaučiami ilgainiui – mažėja patinimas, sąnariai tampa judresni, o bendra savijauta gerėja.
Jeigu manote, kad be miltų ir kiaušinių blynai būna tik „sveikuoliški“ ir neskanūs – šie greiti cukinijų blynai gali pakeisti nuomonę.
Jie tokie traškūs išorėje ir minkšti viduje, kad net močiutės klasikiniai miltiniai blynai liko šešėlyje.
Ir svarbiausia – šis receptas nereikalauja jokių išskirtinių įgūdžių ar produktų.
Viskas labai paprasta: viena cukinija, keli papildomi ingredientai, ir po kelių minučių jau galite mėgautis šiltais blynais, kurie puikiai tinka tiek pusryčiams, tiek vakarienei.
Ši versija tinka ir tiems, kurie vengia glitimo, riboja angliavandenius ar tiesiog ieško, kaip skaniai „prasukti“ dar vieną užaugusią cukiniją.
Ko prireiks šiems greitiesiems blynam?
Receptas sukurtas taip, kad tiktų net tada, kai šaldytuve – beveik nieko. Cukinija čia – pagrindinis herojus.
2–3 šaukštai avižų dribsnių arba viso grūdo miltų;
Žiupsnelis druskos, pipirų;
Truputis česnako (šviežio arba miltelių) ir petražolių – skoniui.
Viską galima keisti pagal tai, ką turite – vietoje avižų naudokite tarkuotą sūrį, vietoje petražolių – krapus ar net baziliką.
Šie blynai atlaiko improvizacijas.
Kaip paruošti – greičiau nei išsikrauna telefonas
Tarkuokite cukiniją stambia tarka ir lengvai pasūdykite. Palikite 5–10 min. pastovėti, kad išleistų skysčiai.
Nuspauskite tarkius per marlę arba rankomis – kuo mažiau vandens, tuo traškesni blynai.
Įmuškite kiaušinį, įberkite avižų ar miltų, prieskonių ir viską išmaišykite.
Įkaitinkite keptuvę, įpilkite šlakelį aliejaus, dėkite masę šaukštu ir apkepkite iš abiejų pusių po 2–3 minutes, kol gražiai apskrus.
Blynai puikiai tinka valgyti tiek karšti, tiek atvėsę – galima net įsidėti į pietų dėžutę.
Papildomos idėjos – jei norisi šiek tiek kitaip
Greiti cukinijų blynai – puikus pasirinkimas vasarai: gardūs, lengvi ir paruošiami vos per kelias minutes.
Nuotrauka: shutterstock.com
Į masę įmaišykite tarkuoto sūrio – blynai bus sūresni, riebesni, labiau primins „minkštą skrebutį“.
Jei norite traškumo – kepkite orkaitėje 200 °C, ant kepimo popieriaus. Prireiks apie 15–20 min.
Patiekite su graikišku jogurtu, česnakiniu padažu arba avokadų tyre.
Norite saldesnės versijos? Naudokite cinamoną ir trintą bananą vietoje druskos ir česnako.
Greiti cukinijų blynai, kurie nustebino net skeptikus
Kartais tam, kad būtų skanu, tikrai nereikia nei grietinės, nei kalno miltų.
Greiti cukinijų blynai įrodo, kad net paprasčiausi ingredientai gali sukurti stebinantį rezultatą – svarbu tik tinkamai juos sujungti.
Šis receptas ne tik taupo laiką, bet ir leidžia mėgautis blynais be sunkumo jausmo.
O jei dar pagardinsite mėgstamu padažu ar šviežiomis žolelėmis – turėsite patiekalą, kurį valgys ne tik sveikuoliai. Gal net močiutė paprašys pakartoti.
Kiekvieną sezoną daržininkai suka galvą – kaip apsaugoti kopūstus nuo kenkėjų, bet tuo pačiu išvengti cheminių priemonių.
Natūralus purškalas kopūstams, pagamintas iš augalinių ingredientų, pasirodė esąs netikėtai veiksmingas.
Patys daržininkai dalijasi, kad jau po kelių purškimų kopūstų lapai lieka švarūs, o vabzdžių ženklų – kur kas mažiau.
Svarbiausia – tai priemonė, kurią galite pasigaminti namuose, saugiai naudoti tiek ankstyvame augimo etape, tiek prieš pat derliaus nuėmimą.
Toliau paaiškinsime, kodėl šis purškalas veikia ir kuo jis pranašesnis už chemiją ne tik ekologiniu, bet ir praktiniu požiūriu.
Kas kenkia kopūstams labiausiai?
Kopūstai – ne tik mūsų lėkščių, bet ir vabzdžių mėgstamas augalas.
Dažniausi jų priešai – spragės, kopūstiniai baltukai, amarai, o vėliau sezono metu – ir kopūstiniai vikšrai.
Jie greitai dauginasi, maitinasi lapais ir gali suniokoti derlių dar iki jis spėja suformuoti gražią gūžę.
Ypač pavojingas ankstyvas užsikrėtimas – kai jauni daigai ar lapeliai jau būna pažeisti, augalas auga silpnesnis, lėčiau formuoja gūžę, tampa jautresnis ligoms. Todėl prevencija – svarbiausia.
Kodėl verta rinktis natūralias priemones?
Skirtingai nei sintetinė chemija, natūralus purškalas kopūstams veikia švelniai, bet kryptingai.
Jis nekenkia dirvožemio mikroorganizmams, nepalieka nuodingų likučių, o svarbiausia – nenužudo naudingų vabzdžių, tokių kaip boružės ar bitės.
Be to, purškalą galima naudoti dažniau, be laukimo laikotarpių. Kai kurios natūralios priemonės veikia ne tiesiogiai nuodydamos, o atbaido kvapu arba sutrikdo vabzdžių orientaciją, dėl ko šie paprasčiausiai nebesirenka kopūstų kaip „namų“.
Ilgainiui toks požiūris ne tik saugo jūsų daržą, bet ir formuoja atsparią, sveiką aplinką, kurioje natūralūs procesai palaiko pusiausvyrą.
Iš ko gaminamas šis veiksmingas purškalas?
Receptų yra keletas, tačiau populiariausias ir geriausiai veikiantis purškalas dažniausiai susideda iš šių ingredientų:
Česnakas – natūralus antibakterinis ir repelentinis agentas, pasižymintis stipriu kvapu.
Actas – rūgštinė terpė, kurios nemėgsta dauguma vabzdžių.
Muilo tirpalas – padeda purškalui geriau pasiskirstyti ant lapų paviršiaus ir veikia kaip fizinis barjeras kai kuriems vabzdžiams.
(Neprivalomai) Pelynas ar svogūnų laiškai – sustiprina kvapą ir prideda papildomų veikliųjų medžiagų.
Šie ingredientai kartu ne tik atbaido, bet ir padeda sustiprinti kopūstų atsparumą iš vidaus.
Kaip pasigaminti natūralų purškalą kopūstams?
Gaminimas nesudėtingas – viską galite padaryti namuose vos per 10–15 minučių. Reikės:
1 česnako galvutės;
1 litro šilto (ne verdančio) vandens;
2 šaukštų natūralaus obuolių acto;
1 šaukštelio ūkiško muilo drožlių arba natūralaus skysto muilo.
Česnaką susmulkinkite ar sutarkuokite, sumaišykite su vandeniu ir actu, įdėkite muilo.
Viską gerai išmaišykite ir palikite pritraukti bent valandai. Tada perkoškite ir supilkite į purkštuvą.
Laikyti galima šaldytuve iki 3–4 dienų. Prieš purškimą visada suplakti.
Kada ir kaip purkšti kopūstus?
Geriausias laikas purkšti – ryte arba vakare, kai saulė nebespindi tiesiai į augalus.
Taip išvengsite lapų nudegimų ir užtikrinsite, kad tirpalas ilgiau laikytųsi ant paviršiaus.
Svarbu purkšti ne tik viršutinę, bet ir apatinę lapų pusę – ten dažniausiai slepiasi amarai, baltukai ir kiti mažieji kenkėjai.
Jei kenkėjų daug – purkškite kas 2–3 dienas, prevencijai užtenka 1–2 kartų per savaitę.
Po stipraus lietaus procedūrą verta pakartoti – tirpalas nusiplauna, todėl kvapo barjeras dingsta.
Papildomos gudrybės: ką dar daro daržininkai?
Medetkų žiedų nuoviras ar užpilas dažnai naudojamas kaip natūralus priedas daržovių purškalams nuo kenkėjų.
Nuotrauka: shutterstock.com
Norint dar labiau sustiprinti apsaugą, daržininkai kartais į mišinį deda pelyno ar medetkų nuoviro – šios žolelės turi kartumo ir papildomo repelentinio poveikio.
Kai kurie naudoja mielių tirpalą, kuris stiprina augalą iš vidaus.
Kiti apibarsto tarpueilius pelenais ar garstyčių milteliais – tai natūrali kliūtis ropojantiems kenkėjams.
Ir dar viena naudinga priemonė – sodinimas drauge: netoli kopūstų pasodintos medetkos, mėtos ar rozmarinas gali padėti sumažinti vabzdžių aktyvumą.
Gamta tikrai turi kuo nustebinti – išbandykite patys
Kopūstų apsauga nebūtinai turi reikšti chemiją. Natūralus purškalas kopūstams, kurį galima lengvai pasigaminti namuose, tampa vis populiaresne alternatyva.
Jis veikia kvapo, skonio ir tekstūros pagrindu – tai erzina vabzdžius, bet visiškai nekenkia nei žmonėms, nei augalams, nei dirvožemiui.
Paprasta sudėtis, greitas pasiruošimas ir realūs rezultatai jau po kelių dienų – tai priežastys, kodėl šią priemonę taip vertina tiek pradedantys, tiek patyrę daržininkai.
Jei dar nebandėte – tai gali tapti jūsų šio sezono atradimu kovojant su kenkėjais sode ar darže.
