Kai vaikas suserga, kiekvienas tėvas ieško atsakymų – kas tai, kiek pavojinga ir kaip padėti atžalai greičiau pasveikti. Viena iš dažnesnių virusinių ligų – tai parvo virusas vaikams, dar žinomas kaip penktoji liga. Nors pavadinimas gali skambėti bauginančiai, daugeliu atvejų ši infekcija praeina be rimtų komplikacijų. Vis dėlto svarbu žinoti, kaip ji plinta, kokie simptomai pasireiškia ir kada reikalinga gydytojo pagalba.
Kas yra parvo virusas ir kaip jis plinta?
Parvo virusas B19 – tai virusas, sukeliantis vadinamąją penktąją ligą, kuri dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 5 iki 15 metų. Nors pats virusas skamba gana rimtai, dažniausiai liga būna lengvos eigos, ypač sveikiems vaikams. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu – per kosulį, čiaudulį ar artimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Taip pat galima užsikrėsti liečiant užkrėstus paviršius, o rečiau – per kraujo produktus.
Įdomu tai, kad užsikrėtęs žmogus dažniausiai platina virusą dar prieš pasireiškiant simptomams, todėl išvengti užkrato ne visada paprasta. Dažniausiai protrūkiai fiksuojami darželiuose ir mokyklose, kur vaikai nuolat kontaktuoja tarpusavyje.
Kartą persirgus šia infekcija, organizmas įgyja imunitetą visam gyvenimui – tai dar viena priežastis, kodėl vyresni vaikai ar suaugusieji dažniausiai šia liga nesuserga.
Parvo viruso simptomai vaikams
Parvo virusas vaikams dažniausiai prasideda gana lengvais, įprastą virusinę infekciją primenančiais simptomais. Jie dažniausiai pasireiškia tokia seka:
- Lengvas karščiavimas.
- Sloga, kosulys, gerklės perštėjimas.
- Nuovargis, bendras silpnumas.
- Ryškiai paraudę skruostai – vadinamasis „pliaukštelėto žando“ bėrimas.
- Vėliau išplitęs nėriniuotas bėrimas ant rankų, kojų ar liemens.
- Galimi sąnarių skausmai – dažniau pasitaiko vyresniems vaikams.
Bėrimas gali suaktyvėti po buvimo saulėje, fizinio aktyvumo ar maudynių. Tai laikinas reiškinys, kuris neturėtų kelti papildomo nerimo.
Ar parvo virusas vaikams pavojingas ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Daugeliu atvejų parvo virusas vaikams nėra pavojingas ir praeina savaime per keletą dienų ar savaičių. Sveikiems vaikams ši infekcija dažniausiai sukelia tik lengvus simptomus ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau tam tikrais atvejais tėvams svarbu išlikti budriems.
Parvo virusas gali būti pavojingesnis tiems vaikams, kurie turi lėtinių sveikatos problemų, ypač kraujo ligų, tokių kaip pjautuvinių ląstelių anemija ar kitų formų mažakraujystė. Tokiems vaikams infekcija gali sukelti rimtesnių komplikacijų – staigų raudonųjų kraujo kūnelių sumažėjimą.
Taip pat svarbu žinoti, kad nors bėrimas ir kiti simptomai dažniausiai praeina savaime, yra situacijų, kada reikėtų kreiptis į gydytoją:
- Jei vaikas atrodo itin vangus, nuolat mieguistas ar sunkiai kvėpuoja.
- Jei atsiranda labai aukšta temperatūra, kuri nepraeina kelias dienas.
- Jei bėrimas plinta ar tampa skausmingas.
- Jei vaikui diagnozuota lėtinė liga, ir simptomai kelia nerimą.
Gydytojas gali įvertinti vaiko būklę, o jei reikės – paskirti papildomus kraujo tyrimus ar stebėseną.
Gydymas ir priežiūra namuose
Parvo viruso sukeltai penktajai ligai specifinio gydymo nereikia – dažniausiai pakanka tinkamos priežiūros namuose ir simptomų palengvinimo. Kad vaikas greičiau pasijustų geriau, svarbiausia – poilsis ir skysčių vartojimas.
Jei vaikas jaučiasi prastai ar karščiuoja, galima duoti vaistų nuo temperatūros, pavyzdžiui, paracetamolio ar ibuprofeno, tačiau tik pagal amžių ir nurodytas dozes. Taip pat reikėtų vengti intensyvios fizinės veiklos, kol simptomai nurims.
Bėrimo gydyti nereikia – jis praeina savaime. Tačiau svarbu stebėti, kad vaikas nesikasytų ir oda nebūtų sudirginta. Jei bėrimas suaktyvėja po buvimo lauke ar maudynių, tai normalu – tai laikinas odos atsakas, kuris greitai nuslūgsta.
Labai svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai poilsio, švelnios priežiūros ir komforto – dažniausiai to visiškai pakanka, kad organizmas pats susitvarkytų su virusu.
Kaip apsisaugoti nuo parvo viruso?
Nors visiškai išvengti parvo viruso nėra lengva, ypač vaikų kolektyvuose, tam tikros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti užsikrėtimo riziką. Svarbiausia – stiprinti higienos įpročius ir imunitetą.
Rekomenduojama:
- Dažnai plauti rankas su muilu, ypač grįžus iš lauko ar po kontakto su kitais vaikais.
- Mokyti vaikus čiaudėti ir kosėti prisidengiant burną į alkūnę ar servetėlę.
- Vengti artimo kontakto su sergančiais vaikais, jei tik įmanoma.
- Reguliariai vėdinti patalpas ir palaikyti švarą namuose bei ugdymo įstaigose.
- Stiprinti vaiko imunitetą sveika mityba, pakankamu miegu ir fiziniu aktyvumu.
Kadangi virusas dažniausiai plinta dar prieš pasireiškiant simptomams, prevencija nėra absoliučiai veiksminga, tačiau šios priemonės padeda sumažinti bendrą infekcijų riziką.
Svarbiausia, ką turėtų žinoti tėvai
Parvo virusas vaikams – dažna ir dažniausiai lengvos eigos infekcija, kuri retai sukelia rimtų komplikacijų. Nors pradžioje liga gali priminti įprastą peršalimą, būdingas bėrimas leidžia lengvai ją atpažinti. Tėvams svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų pakanka tiesiog rūpestingos priežiūros namuose, o vaiko organizmas pats susidoroja su virusu.
Stebint vaiko savijautą ir laikantis elementarios higienos, galima ne tik padėti mažyliui greičiau pasveikti, bet ir sumažinti infekcijos plitimo riziką šeimoje ar kolektyve. O jei kyla abejonių – visuomet geriau pasitarti su gydytoju.
Apibendrinimas
Parvo virusas vaikams – tai dažna, tačiau dažniausiai nesunki virusinė infekcija, kurią tėvai gali atpažinti pagal būdingą „pliaukštelėto žando“ bėrimą. Nors pradžioje simptomai primena paprastą peršalimą, ši liga turi savitą eigą ir dažniausiai praeina savaime, nesukeldama ilgalaikių pasekmių.
Svarbiausia – stebėti vaiko savijautą, užtikrinti pakankamą poilsį ir rūpintis kasdiene higiena. Tėvams, kuriems kyla nerimas ar neaiškumų, visuomet verta pasitarti su gydytoju – ypač jei vaikas turi gretutinių sveikatos sutrikimų. Tinkamai prižiūrimas, parvo virusas vaikams nesukelia grėsmės ir dažnai palieka tik trumpą, tačiau išskirtiną prisiminimą apie rausvus skruostus.
