SveikataMokslininkai 20 metų stebėjo beveik 4000 žmonių ir atskleidė netikėtą vienatvės ir...

Mokslininkai 20 metų stebėjo beveik 4000 žmonių ir atskleidė netikėtą vienatvės ir demencijos ryšį

Vienatvę kartais pajunta beveik kiekvienas žmogus. Vis dėlto naujas ilgalaikis tyrimas rodo, kad svarbu ne tik tai, ar žmogus kada nors pasijuto vienišas, bet ir kiek ilgai ši būsena tęsiasi.

Duomenys leidžia manyti, kad lėtinė vienatvė ir demencija yra susijusios stipriau nei trumpi ar retkarčiais pasitaikantys vienišumo epizodai. Kartu tyrėjai pabrėžia, kad pats vienišumo jausmas dar neįrodo, jog žmogus būtinai susirgs demencija.

20 metų stebėjimas atskleidė skirtumą

Tyrime analizuoti 3777 65 metų ir vyresnių žmonių duomenys. Dalyviai buvo stebimi kelis dešimtmečius, o tyrėjai vertino, kaip dažnai jie jautėsi vieniši ir kaip vėliau keitėsi jų kognityvinė sveikata.

Pagal atsakymus žmonės suskirstyti į tris grupes: tuos, kurie nesijautė vieniši, tuos, kurie vienišumą patyrė retkarčiais, ir tuos, kuriems jis tapo nuolatine būsena. Iš pradžių demencijos neturėję 1540 dalyvių vėliau buvo stebimi dar 20 metų.

Per šį laikotarpį demencija išsivystė 33,1 proc. žmonių, kurie niekada nesijautė vieniši. Tarp tų, kurie patyrė lėtinį vienišumą, šis rodiklis siekė 49,1 proc.

Įvertinus kitus veiksnius, lėtinį vienišumą patyrusių žmonių demencijos rizika buvo beveik 40 proc. didesnė nei tų, kurie vienišumo nejautė. O retkarčiais pasireiškiantis vienišumas nebuvo susijęs su statistiškai reikšmingai didesne rizika.

Vienatvė nėra tas pats, kas gyvenimas vienam

Vienas svarbiausių tyrimo akcentų – žmogaus gyvenimo sąlygos ne visada parodo, kaip jis iš tiesų jaučiasi. Beveik 30 proc. lėtinį vienišumą patyrusių dalyvių negyveno vieni.

Tai reiškia, kad žmogus gali jaustis atskirtas net gyvendamas su partneriu, vaikais ar kitais artimaisiais. Vienatvę kartais lemia nepatenkinami santykiai, nuolatinė rūpinimosi kitais našta, prasmingos veiklos stoka ar jausmas, kad nėra su kuo atvirai pasikalbėti.

Dėl šios priežasties vien klausimas, ar žmogus gyvena vienas, neleidžia tiksliai įvertinti jo socialinės gerovės. Daug svarbiau išsiaiškinti, ar jis jaučiasi išgirstas, reikalingas ir palaiko artimą ryšį su kitais.

Kaip lėtinė vienatvė gali veikti sveikatą

Tyrėjai mano, kad ilgalaikis vienišumas gali būti susijęs su keliais vienas kitą papildančiais procesais. Nuolatinis socialinis stresas siejamas su ilgiau trunkančia organizmo streso reakcija ir uždegiminiais procesais, tačiau šie mechanizmai dar nėra iki galo išaiškinti.

Vienatvę patiriantys žmonės taip pat gali mažiau judėti, rečiau dalyvauti socialiniame gyvenime, prasčiau maitintis ar rečiau kreiptis pagalbos. Tokie veiksniai gali bloginti širdies ir kraujagyslių sveikatą, o kraujagyslių ligos bei diabetas priskiriami prie demencijos rizikos veiksnių.

Be to, bendravimas ir prasminga veikla suteikia smegenims kognityvinės stimuliacijos. Kai socialinių kontaktų ilgą laiką trūksta, žmogus gali rečiau įsitraukti į pokalbius, naujas veiklas ar sprendimų reikalaujančias užduotis.

Vis dėlto tai yra galimi paaiškinimai, o ne įrodymas, kad vienatvė tiesiogiai sukelia demenciją. Stebėjimo tyrimai parodo reiškinių ryšį, tačiau neleidžia vienareikšmiškai nustatyti priežasties.

Pagalbos reikia ne tik gyvenantiems vieniems

Specialistai ragina socialinę riziką vertinti plačiau. Dėmesio gali reikėti ne tik vienišiems senjorams, bet ir tiems, kurie gyvena šeimoje, slaugo artimąjį arba iš pirmo žvilgsnio turi pakankamai socialinių kontaktų.

  • reguliarus bendravimas su artimaisiais;
  • dalyvavimas bendruomenės veikloje;
  • prasmingi pomėgiai ir mokymasis;
  • pagalba žmonėms, kuriems sunku patiems užmegzti ryšius;
  • galimybė kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą.

Retkarčiais pasijusti vienišam savaime nėra neįprasta. Tačiau jei vienatvė tampa ilgalaikė, slegia ir trukdo palaikyti ryšius ar rūpintis savimi, tai jau signalas, kad žmogui gali reikėti papildomos pagalbos.


Šaltiniai

Populiariausi

Naujausi straipsniai

taip pat Skaitykite