Cholesterolis – tema, kuri vis dar kelia daug klausimų. Vieni įsitikinę, kad jo reikia vengti bet kokia kaina, kiti pabrėžia, jog jis būtinas organizmui. Tačiau aišku viena: tam tikra mitybos klaida kelianti cholesterolio kiekį yra labai paplitusi, ir ją daro daugelis žmonių kasdien. Įdomiausia tai, kad klaida slypi ne tik riebiuose patiekaluose, bet ir produktuose, kurie dažnai laikomi „nekaltais“.
Kodėl cholesterolis toks svarbus?
Cholesterolis atlieka svarbią funkciją organizme – jis reikalingas hormonų gamybai, ląstelių sienelių struktūrai, vitamino D sintezei. Problema prasideda tuomet, kai jo kiekis kraujyje tampa per didelis.
Tada atsiranda rizika, kad kraujagyslėse pradės kauptis riebalinės sankaupos, kurios ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas.
Daugeliui atrodo, kad cholesterolį kelia tik riebi mėsa ar sviestas, tačiau realybė kitokia – klaida dažnai slypi kasdieniuose pasirinkimuose, apie kuriuos net nesusimąstome.
Pagrindinė mitybos klaida – paslėpti transriebalai ir perdirbtas maistas
Didžiausia problema slypi ne vien riebiuose produktuose, o vadinamuosiuose transriebaluose ir stipriai perdirbtame maiste. Šių medžiagų gausu greituose užkandžiuose, pusfabrikačiuose, kepiniuose bei parduotuviniuose saldumynuose.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai „nekalti“ užkandžiai, būtent jie labiausiai prisideda prie blogojo cholesterolio (MTL) augimo.
Paslėpta mitybos klaida – įprotis rinktis patogų, bet menkaverčiu maistinėmis savybėmis pasižymintį maistą. Bandelė pusryčiams, traškučiai prie filmo ar pusfabrikačių vakarienė – tokie pasirinkimai su laiku kaupiasi ir atsiliepia širdies bei kraujagyslių sveikatai.
Dar pavojingiau tai, kad transriebalai ne tik didina blogojo cholesterolio lygį, bet ir mažina gerojo (DTL) kiekį. Taip sukuriamos sąlygos greitesniam kraujagyslių užsikimšimui.
Kiti įpročiai, keliantys cholesterolio kiekį
Nors transriebalai ir perdirbtas maistas yra didžiausia problema, jie nėra vieninteliai kaltininkai. Yra ir kitų įpročių, kurie lygiai taip pat prisideda prie cholesterolio šuolio.
Cukraus perteklius
Saldūs gėrimai, desertai, net ir per didelis „nekaltų“ vaisių sulčių kiekis gali skatinti riebalų kaupimąsi organizme. Cukrus virsta trigliceridais, kurie kelia širdies ligų riziką.
Per didelis druskos kiekis
Nors druska tiesiogiai nekelią cholesterolio, ji apsunkina kraujagyslių darbą ir gali lemti aukštą kraujospūdį. Šis derinys – didelė našta širdžiai.
Fizinis pasyvumas
Net jei mityba gana subalansuota, bet trūksta judėjimo, blogasis cholesterolis kaupiasi greičiau. Judėjimas skatina gerojo cholesterolio gamybą, todėl fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai prisideda prie širdies ir kraujagyslių problemų.
Dažniausiai šios klaidos daromos kasdien, net nesusimąstant – kavos puodelis su saldžiu pyragėliu ar ilgos valandos prie ekrano gali atrodyti smulkmena, tačiau jos daro ilgalaikį poveikį sveikatai.
Kaip koreguoti mitybą ir įpročius, kad cholesterolis nekiltų?
Svarbiausia – ne drastiškos dietos ar trumpalaikiai eksperimentai, o ilgalaikiai įpročiai, kurie tampa natūralia kasdienybės dalimi.
Daugiau skaidulų
Skaidulos padeda surišti cholesterolį ir pašalinti jį iš organizmo. Jų gausu avižose, ankštinėse daržovėse, obuoliuose, sėlenose. Net paprasta avižų košė ryte gali būti puikus startas dienai.
Geri riebalai vietoje blogų
Vietoje transriebalų ir perdirbtų produktų rinkitės alyvuogių aliejų, avokadus, riešutus ar lašišą. Tokie riebalai padeda didinti gerojo cholesterolio lygį ir saugo kraujagysles.
Daugiau judėjimo
Fizinis aktyvumas – viena iš efektyviausių priemonių. Net 30 minučių pasivaikščiojimo per dieną ar lengva mankšta namuose gali pagerinti cholesterolio pusiausvyrą.
Mažiau streso ir daugiau poilsio
Kortizolis, dar vadinamas streso hormonu, gali skatinti cholesterolio gamybą. Reguliarus poilsis, miegas ir streso mažinimas yra ne mažiau svarbūs nei mityba.
Maži žingsniai, daromi nuosekliai, ilgainiui atneša didžiausią rezultatą. Tai nėra sudėtinga – tiesiog reikia sąmoningai keisti savo kasdienius pasirinkimus.
Išvada – klaida, kurią lengva ištaisyti
Daugelis žmonių kasdien daro tą pačią klaidą – renkasi patogų, bet perdirbtą maistą, kuriame slypi transriebalai, cukraus ir druskos perteklius. Būtent tai tyliai, bet užtikrintai kelia cholesterolį ir didina širdies ligų riziką.
Gera žinia ta, kad išvengti šios klaidos nėra sudėtinga. Subalansuota mityba, daugiau skaidulų, sveikų riebalų, reguliarus judėjimas ir sąmoningas požiūris į kasdienius įpročius gali padėti palaikyti normalų cholesterolio kiekį. Svarbiausia – pradėti nuo mažų žingsnių, nes būtent jie ilgainiui duoda didžiausią naudą.
