Mikroplastikai arbatos maišeliuose gali skambėti kaip perdėtas pavojus, bet naujausi tyrimai rodo, kad tai – labai reali problema. Atrodytų, kas blogo gali nutikti nuo kasdienės puodelio arbatos? Tačiau mokslininkai įspėja: net ir ramiai gurkšnojant mėgstamą arbatą, į mūsų organizmą gali patekti milijardai mažyčių plastiko dalelių.
2019 m. McGill universiteto tyrimas atskleidė šokiruojančius duomenis – vienas plastikinis arbatos maišelis, užpiltas verdančiu vandeniu, gali išleisti apie 11,6 mlrd. mikroplastiko ir 3,1 mlrd. nanoplastiko dalelių į vieną puodelį. Tai gerokai viršija plastiko kiekius, anksčiau aptiktus maiste ar gėrimuose.
Ši informacija privertė daugelį susimąstyti, ar tikrai mūsų rytinė arba vakarinė arbata tokia nekalta, kaip manėme. Be to, vis daugiau tyrimų patvirtina, kad mikroplastikai patenka į mūsų kūną iš pačių netikėčiausių šaltinių – ir arbata čia tik viena iš grandžių.
Ką atskleidė tyrimai apie mikroplastikus arbatos maišeliuose
Pirmieji rimti signalai apie mikroplastikus arbatos maišeliuose pasirodė dar 2019 m., kai McGill universiteto mokslininkai nusprendė patikrinti, kas nutinka užpylus plastikinį arbatos maišelį verdančiu vandeniu. Rezultatas nustebino net tyrėjus – viename puodelyje buvo aptikta milijardai plastiko dalelių, kurių kiekis gerokai viršijo anksčiau maisto produktuose fiksuotus lygius.
Toliau atlikti tyrimai parodė, kad problema nėra tik senesnėse pakuotėse. 2023 m. García-Rodríguez komanda ištyrė net „ekologiškais“ laikomus polilaktato (PLA) arbatos maišelius, gaminamus iš augalinės kilmės plastiko. Net ir šie „bioplastikai“ išskyrė apie 1 mln. nanoplastiko dalelių į puodelį.
Dar daugiau nerimo sukėlė 2024 m. Chemosphere žurnale publikuotas tyrimas, kuris išanalizavo trijų skirtingų gamintojų maišelius. Nustatyta, kad ypač daug plastiko dalelių išskiria polipropileno maišeliai, kiek mažiau – celiulioziniai ar nailoniniai. Tačiau net mažiausiai tarši medžiaga vis tiek išleido didelį dalelių kiekį.
Šie faktai leidžia suprasti, kad karštas vanduo ir plastikinės arbatos maišelio medžiagos – pavojingas derinys, galintis ženkliai padidinti mūsų kasdien gaunamą mikroplastiko kiekį.
Galimas mikroplastikų poveikis sveikatai
Nors dar nėra galutinių atsakymų, mokslininkai įspėja, kad mikroplastikai organizme gali elgtis ne taip jau nekaltai. Patekę į virškinimo sistemą, jie gali migruoti į įvairius audinius ir organus, o tai kelia riziką ne tik žarnynui, bet ir bendrai organizmo veiklai.
Gyvūnų tyrimai rodo, kad plastiko dalelės gali sukelti uždegiminę reakciją net tuomet, kai jos yra švarios ir neturi jokių papildomų cheminių priedų. Tai reiškia, jog žala kyla vien dėl jų fizinės buvimo formos. Dar daugiau – realioje aplinkoje plastikai dažnai būna padengti kenksmingais teršalais, bakterijomis ar virusais, o tai gali padidinti neigiamą poveikį.
Mokslininkai taip pat nerimauja dėl endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų, kurios gali atsirasti kartu su plastiku. Šios medžiagos gali paveikti hormonų pusiausvyrą, o ypač pavojingos jos tampa nėštumo metu ar vaikystėje, kai organizmas dar tik vystosi.
Vis daugiau tyrimų pradeda siekti mikroplastikų poveikį su virškinimo sistemos sutrikimais ir net kai kurių vėžio formų padažnėjimu tarp jaunesnių žmonių. Tai dar labiau sustiprina poreikį mažinti kasdienį mikroplastiko patekimą į organizmą, kol bus aiškiau, kokia yra ilgalaikė rizika.
Kaip sumažinti mikroplastiko patekimą iš arbatos
Net jei atrodo, kad arbata – vienas iš sveikiausių gėrimų, mikroplastikų tyrimai rodo, jog verta atidžiau rinktis, kaip ją ruošiame. Maži įpročių pakeitimai gali gerokai sumažinti plastiko dalelių kiekį puodelyje.
Ką galima daryti:
- Rinktis birias arbatas ir jas plikyti metaliniame arba stikliniame sietelyje.
- Vengti plastikinių ar „šilko tipo“ arbatos maišelių, net jei jie vadinami „biologiškai suyrančiais“.
- Pirkti arbatą popieriniuose maišeliuose arba natūralių pluoštų pakuotėse.
- Naudoti stiklines ar keramines arbatines vietoje plastikinių termopuodelių.
- Įsitikinti, kad vanduo nekontaktuoja su plastiku esant aukštai temperatūrai.
Kodėl verta keisti įpročius jau dabar?
Tyrimai, tokie kaip McGill universiteto (2019 m.) analizė, parodė, kad plastikiniai arbatos maišeliai gali išskirti milijardus mikroplastiko dalelių į vieną puodelį. Net jei dar nėra visų atsakymų apie jų ilgalaikį poveikį, prevencija yra paprasčiausias būdas apsisaugoti.
Kuo mažiau mikroplastiko pateks į organizmą šiandien, tuo mažesnė tikimybė, kad jis sukels sveikatos problemų ateityje.
Išvada
Mikroplastikai arbatos maišeliuose – tai tylus, bet labai realus pavojus, apie kurį daugelis net nesusimąsto. Tyrimai, įskaitant McGill universiteto 2019 m. duomenis, aiškiai rodo, kad plastikiniai arbatos maišeliai gali išskirti milžinišką kiekį dalelių tiesiai į mūsų puodelį.
Nors visos ilgalaikės pasekmės dar nėra iki galo ištirtos, aišku viena – kuo anksčiau sumažinsime kontaktą su šiomis dalelėmis, tuo geriau mūsų sveikatai. Renkantis birią arbatą, natūralius maišelius ir vengiant plastiko karšto gėrimo ruošimo metu, galime ir toliau mėgautis arbata be bereikalingos taršos savo organizmui.
Naudoti šaltiniai ir tyrimai
- Hernandez, L. M., Xu, E. G., Larsson, H. C. E., Tahara, R., Maisuria, V. B., & Tufenkji, N. (2019). Plastic teabags release billions of microparticles and nanoparticles into tea. Environmental Science & Technology, 53(21), 12300–12310. https://doi.org/10.1021/acs.est.9b02540
- Banaei, G., García-Rodríguez, A., Tavakolpournegari, A., Martín-Pérez, J., Villacorta, A., Marcos, R., & Hernández, A. (2023). The release of polylactic acid nanoplastics (PLA-NPLs) from commercial teabags: Obtention, characterization, and hazard effects of true-to-life PLA-NPLs. Journal of Hazardous Materials, 458, 131899. https://doi.org/10.1016/j.jhazmat.2023.131899
- Banaei, G., Abass, D., Tavakolpournegari, A., Martín-Pérez, J., Gutiérrez, J., Peng, G., Reemtsma, T., Marcos, R., & García-Rodríguez, A. (2024). Teabag-derived micro/nanoplastics (true-to-life MNPLs) as a surrogate for real-life exposure scenarios. Chemosphere, 368, 143736. https://doi.org/10.1016/j.chemosphere.2024.143736
- Balch, B. (2024, October 2). Microplastics are inside us all. What does that mean for our health? AAMC. https://www.aamc.org/news/microplastics-are-inside-us-all-what-does-mean-our-health
- Dutchen, B. S. (2024, December 12). Microplastics everywhere. Harvard Medicine Magazine. https://magazine.hms.harvard.edu/articles/microplastics-everywhere
