Širdies sveikata yra pagrindinis mūsų organizmo variklis, lemiantis bendrą savijautą ir energijos lygį. Dažnai esame įpratę atidžiai stebėti ir matuoti kraujospūdį, tačiau kur kas rečiau susimąstome, koks pulsas pavojingas gyvybei. Širdies dūžių dažnis gali išduoti apie paslėptas ligas, prasidedantį širdies nepakankamumą ar net gresiantį insultą.
Visi puikiai žinome, kad aktyviai sportuojant, patyrus išgąstį ar stiprų stresą širdis pradeda plakti greičiau. Tuo tarpu gilaus miego metu dūžių skaičius natūraliai sumažėja. Tačiau atsiradus nepaaiškinamam silpnumui, galvos svaigimui ar krūtinės virpėjimui sėdint ant sofos, būtina žinoti tikslias ribas. Šis rodiklis gali išgelbėti jūsų ar jūsų artimojo gyvybę.
Širdies ritmo normos ir kritiniai nukrypimai
Normalus suaugusio ir sveiko žmogaus širdies ritmas ramybės būsenoje svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Profesionalūs ištvermės sportininkai gali turėti kur kas mažesnį nei 60 dūžių ritmą, ir jų ištreniruotam kūnui tai yra visiška norma. Tačiau paprastam, sėslų gyvenimą būdą propaguojančiam žmogui bet kokie dideli nukrypimai reiškia prasidedančią problemą.
Ši aiški lentelė padės greitai įvertinti, koks pulsas pavojingas gyvybei ir kada laikas skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kai širdis plaka per lėtai (Bradikardija)
Bradikardija diagnozuojama tada, kai ritmas ramybėje nukrenta žemiau 60 dūžių ribos. Jei nesate profesionalus atletas, toks sistemos sulėtėjimas reiškia, kad jūsų smegenys, plaučiai ir kiti gyvybiškai svarbūs organai negauna pakankamai deguonies prisotinto kraujo. Kūnas pradeda badauti.
Būklė tampa kritinė, kai skaičius nukrenta žemiau 40 ar 50 dūžių per minutę. Kraujotaka smarkiai sulėtėja, atsiranda reali rizika prarasti sąmonę ar patirti širdies sustojimą. Privalote skubiai kreiptis į medikus, jei retą širdies darbą lydi šie fiziniai simptomai:
- Stiprus galvos svaigimas ir staigus temimas akyse.
- Sąmonės netekimas arba artėjantis apalpimo jausmas.
- Lėtinis nuovargis ir visiškas energijos trūkumas paprastose situacijose.
- Sunkumas kvėpuojant net po minimalaus fizinio krūvio.
- Spaudžiantis krūtinės skausmas ar nemalonus maudimas.
Kai širdis plaka per greitai (Tachikardija)
Tachikardija prasideda, kai ramybės būsenoje širdis plaka greičiau nei 100 kartų per minutę. Visiškai natūralu, kad po bėgimo ar patyrus stiprų išgąstį skaičiai šokteli į viršų. Tačiau jei ramiai sėdite, o krūtinėje daužosi lyg po maratono – tai ypač rimtas pavojaus signalas jūsų sveikatai.
Kai širdis plaka per greitai, jos kameros nespėja pilnai prisipildyti krauju tarp atskirų dūžių. Dėl to krenta bendras išstumiamo kraujo tūris, o vidaus organai ir pats širdies raumuo pradeda jausti deguonies badą. Kritinė riba pasiekiama, kai ritmas ramybėje viršija 140 dūžių per minutę. Nedelsiant kvieskite pagalbą, jei jaučiate:
- Stiprų dusulį ir oro trūkumą sėdint ar gulint.
- Spaudimą, plėšimą ar deginimą krūtinės ląstos plote.
- Pulsavimą kakle ir ypač smarkų, nereguliarų širdies daužymąsi.
- Pusiausvyros praradimą ar visišką orientacijos erdvėje sutrikimą.
Pagrindinės priežastys, išderinančios ritmą
Norint aiškiai suprasti, koks pulsas pavojingas gyvybei, labai svarbu atpažinti jį išderinančius vidinius ir išorinius veiksnius. Dažniausiai ritmą išbalansuoja šios priežastys:
- Širdies raumens ligos ir įgimtos ydos
- Prieširdžių virpėjimas ir kiti ritmo sutrikimai
- Elektrolitų (kalio, magnio, natrio) disbalansas kraujyje
- Skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotireozė ar hipertireozė)
- Kraujospūdį reguliuojančių vaistų perdozavimas
- Nuolatinė ir stipri emocinė įtampa bei nerimas
- Besaikis kofeino, energetinių gėrimų ar alkoholio vartojimas
- Užslėptos vidinės infekcijos ir uždegimai
Kaip teisingai pamatuoti savo pulsą namuose
Nebūtina turėti išmaniojo laikrodžio ar specialaus kraujospūdžio aparato, kad sužinotumėte savo širdies ritmą. Tai galite padaryti per kelias sekundes naudodami tik savo pirštus. Matuoti geriausia ramybės būsenoje, ramiai pasėdėjus bent 5 minutes ir atpalaidavus kūną.
Uždėkite du pirštus (smilių ir didįjį) ant vidinės riešo pusės, tiesiai po nykščio pagrindu. Taip pat galite apčiuopti miego arteriją kaklo šone, šiek tiek žemiau žandikaulio ir šalia trachėjos. Venkite matuoti pulsą nykščiu, nes jis turi savo atskirą pulsaciją, kuri gali suklaidinti.
Skaičiuokite dūžius lygiai 15 sekundžių. Gautą skaičių padauginkite iš 4. Pavyzdžiui, jei suskaičiavote 20 dūžių, jūsų ritmas yra 80 kartų per minutę.
Ką daryti pastebėjus pavojaus signalus
Pastebėjus pavojingus nukrypimus, griežtai draudžiama užsiimti savigyda ar ignoruoti kūno siunčiamus signalus. Jei ritmas viršija 140 arba nesiekia 40 dūžių ir jaučiatės prastai, nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos numeriu. Laiku suteikta profesionalų pagalba apsaugo širdies raumenį nuo negrįžtamų pažeidimų.
Jei nukrypimai nėra kritiniai, bet kartojasi dažnai, privalote užsiregistruoti kardiologo konsultacijai. Gydytojas atliks elektrokardiogramą (EKG) ir, esant reikalui, uždės Holterio monitorių, kuris tiksliai stebės širdies darbą visą parą. Taip pat peržiūrėkite visus vartojamus vaistus, nes net ir paprasti lašai nuo slogos gali iššaukti stiprią tachikardiją.
Tiksliai žinant, koks pulsas pavojingas gyvybei, galima užkirsti kelią pačioms skaudžiausioms pasekmėms. Sureguliuota kasdienė mityba, sumažintas streso lygis, atstatytas elektrolitų balansas ir atidžiai parinkti medikamentai padės grąžinti jūsų pagrindinį variklį į sveiką, tolygų ir saugų ritmą.