Ar kada nors patekote į situaciją, kai namuose nuolat jaučiate erzinantį pelėsio, dūmų ar kanalizacijos kvapą, tačiau kruopšti apžiūra parodo, kad jūsų aplinka yra visiškai švari? Jei šis pojūtis kartojasi, tikėtina, kad problema slypi ne jūsų būste, o organizmo viduje.
Medicinoje ši būklė vadinama fantomosmija – uoslės haliucinacijomis, kurios nėra psichiatrinis sutrikimas, o rimtas neurologinis simptomas.
Viena klastingiausių šio reiškinio priežasčių yra fantomosmija ir metabolinis disbalansas, atsirandantis tuomet, kai kepenys nustoja efektyviai filtruoti kraują.
Kas yra fantomosmija ir kaip ji pasireiškia?
Fantomosmija – tai būklė, kai žmogus jaučia kvapus, kurių realioje aplinkoje nėra. Dažniausiai šie „fantominiai“ kvapai yra nemalonūs: pelėsio, sutrūnijusio maisto, degančios gumos, amoniako ar chemikalų.
Retesniais atvejais gali pasitaikyti malonūs aromatai, tačiau būtent agresyvūs, specifiniai kvapai dažniausiai priverčia žmones kreiptis į medikus.
Šis simptomas gali atsirasti staiga ir trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, stipriai blogindamas gyvenimo kokybę ir sukeldamas nuolatinį nerimą.
Kepenų vaidmuo: kodėl uoslė priklauso nuo filtracijos?
Kepenys yra pagrindinis organizmo filtras, atsakingas už tūkstančių toksinų šalinimą. Kai kepenų veikla sutrinka dėl cirozės, hepatito ar nepakankamumo, organizmas praranda gebėjimą neutralizuoti kenksmingas medžiagas, tokias kaip amoniakas, merkaptanai, fenolis ar indolis.
Šie toksinai pradeda kauptis kraujyje ir, pasiekę smegenis, gali tiesiogiai dirginti uoslės receptorius bei smegenų sritis, atsakingas už kvapo interpretavimą.
Kepenų encefalopatija ir uoslės haliucinacijos
Viena pavojingiausių būklių yra kepenų encefalopatija – smegenų pažeidimas, kurį sukelia per kraują atnešti toksinai.
Ankstyvosiose stadijose ši būklė gali pasireikšti būtent uoslės haliucinacijomis. Specifinis reiškinys, žinomas kaip fetor hepaticus (kepenų kvapas), dažniausiai pasireiškia salstelėjusiu aromatu iš burnos, tačiau pats pacientas dėl metabolinio disbalanso gali interpretuoti savo pojūčius kaip aplinkos kvapus, pavyzdžiui, pelėsį ar puvėsį.
Tai rodo, kad kepenys nebesusidoroja su baltymų skilimo produktais žarnyne.
Nuotrauka: shutterstock.com
Kitos galimos fantomosmijos priežastys
Nors kepenų veikla yra viena svarbiausių metabolinių priežasčių, fantomosmija gali atsirasti ir dėl kitų organizmo sistemų sutrikimų, kuriuos būtina diferencijuoti diagnozuojant ligą.
- Neurologiniai sutrikimai: Tai gali būti ankstyvas Parkinsono ar Alzheimerio ligos ženklas, taip pat pasireikšti sergant epilepsija ar esant smegenų augliams.
- Lėtinės LOR ligos: Sinusitas, rinitas, nosies polipai ar gleivinės hipertrofija gali mechaniškai pažeisti uoslės receptorius, sukeldami klaidingus signalus.
- Galvos traumos: Smūgiai į kaktinę ar šoninę galvos dalį dažnai pažeidžia uoslės žievę smegenyse.
- COVID-19 pasekmės: Persirgus koronavirusu, daugelis patiria ilgalaikius uoslės iškraipymus (parosmiją) arba neegzistuojančių kvapų pojūtį.
- Psichiniai sutrikimai: Nors rečiau, fantomosmija gali lydėti šizofreniją ar bipolinį sutrikimą psichozės fazių metu.
Diagnostikos svarba ir tyrimų eiga
Jei neegzistuojantis kvapas jus persekioja ilgiau nei porą dienų, savigyda užsiimti nereikėtų. Pirmiausia gydytojai skiria kraujo tyrimus, kad įvertintų kepenų fermentų (ALT, AST), bilirubino bei amoniako lygį kraujyje.
Tai leidžia patvirtinti arba paneigti metabolinį disbalansą. Jei kepenų funkcija gera, gali būti skiriamas galvos MRT (magnetinio rezonanso tyrimas) arba KT (kompiuterinė tomografija), siekiant atmesti neurologinius pažeidimus ar navikus. Taip pat būtina otorinolaringologo apžiūra, norint patikrinti nosiaryklės būklę.
Gydymo strategijos ir regeneracija
Gydymo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kokia pagrindinė liga sukėlė simptomus. Jei nustatoma, kad priežastis yra kepenų disfunkcija, pagrindinis dėmesys skiriamas toksinų šalinimui, dietos korekcijai ir specifiniam medikamentiniam gydymui.
Jei fantomosmija yra virusinės infekcijos ar traumos pasekmė, dažnai pakanka laiko – uoslės nervų ląstelės turi savybę regeneruoti.
Sudėtingesniais atvejais, siekiant stabilizuoti nervų sistemos veiklą, gali būti skiriami antidepresantai ar antiepilepsiniai vaistai, kurie ramina klaidingus smegenų siunčiamus signalus.
Prevencija ir organizmo valymas
Siekiant išvengti metabolinių sutrikimų, sukeliančių uoslės iškraipymus, būtina rūpintis kepenų sveikata kasdien.
Tai apima alkoholio ribojimą, vengimą stipriai perdirbto maisto, kuriame gausu konservantų, ir pakankamą skaidulų kiekį mityboje, padedantį žarnynui laiku pašalinti puvimo produktus.
Kepenų sveikata yra tiesiogiai susijusi su tuo, kaip mes suvokiame mus supantį pasaulį, todėl bet koks uoslės pasikeitimas turėtų būti vertinamas kaip svarbi žinutė apie vidinę organizmo švarą.
Jus taip pat gali sudominti:
Išvada: uoslė kaip sveikatos indikatorius
Mūsų pojūčiai yra neįtikėtinai jautrūs vidiniams pokyčiams. Fantomosmija ir metabolinis disbalansas rodo, kad net ir toks iš pažiūros nesusijęs simptomas kaip neegzistuojantis pelėsio kvapas gali būti tiesioginis kepenų veiklos atspindys.
Būkite budrūs savo pojūčiams – jie dažnai diagnozuoja problemas dar prieš atsirandant skausmui ar kitiems akivaizdiems simptomams. Laiku pastebėtas ir ištirtas „fantominis“ kvapas gali tapti raktu į sėkmingą kepenų ar nervų sistemos gydymą.