Vos tik slyvų šakos prisipildo vaisių, dauguma sodininkų pradeda laukti saldaus derliaus. Tačiau ne visiems lemta jo sulaukti.
Vieną dieną žiūrite – viskas žydi ir mezga, o po kelių savaičių po medžiu jau pilna žalių, kietų, net neparaudusių slyvų. Kodėl slyvos krenta neprinokusios ir ar dar galima ką nors išgelbėti?
Tai problema, su kuria kasmet susiduria daugybė sodininkų. Ir ne visada priežastis akivaizdi.
Vienais metais kalta sausra, kitais – per didelis derlius, o kartais slyvos tiesiog reaguoja į permainingas oro sąlygas ar tręšimo klaidas.
Toliau aptarsime, kodėl slyvos meta vaisius anksčiau laiko, kaip tai atpažinti ir ką daryti, kad kitąmet situacija nesikartotų.
Kodėl slyvos krenta neprinokusios – dažniausios priežastys
1. Per didelis derlius.
Kai medis mezga per daug vaisių, jis tiesiog nepajėgia jų visų išmaitinti. Natūraliai pradeda „mesti“ silpniausius vaisius – ypač jei trūksta drėgmės ar maisto medžiagų. Tai natūralus savigynos mechanizmas.
2. Drėgmės svyravimai.
Po sausros atėję lietūs gali lemti greitą vaisiaus brinkimą, o kartu – ir jų kritimą. Medis nespėja „persiorientuoti“, o šaknys ne visada išlaiko balansą tarp drėgmės ir sausros.
3. Trąšų perteklius arba trūkumas.
Pertręšus azotu slyvos gali greitai augti, bet vaisiai neturi pakankamai kalio ar fosforo – svarbių medžiagų vaisiaus formavimuisi.
Lygiai taip pat neigiamai veikia ir ilgas nepakankamas tręšimas.
4. Kenkėjai ar ligos.
Kartais slyvos krenta ne todėl, kad medis jų „nenori“, o todėl, kad jas pažeidžia slyvinė musė, kandys ar net puviniai. Tokie vaisiai dažnai turi mažų skylučių ar minkštų vietų.
5. Per jaunas arba per senas medis.
Jauni medžiai dar neturi pajėgumo išlaikyti pilno derliaus. Senesniems – reikia genėjimo, kitaip vaisiai būna smulkūs ir anksti pradeda byrėti.
Ką daryti su jau nukritusiomis slyvomis?
Nors pirmas impulsas – išmesti, ne visos nukritusios slyvos yra bevertės. Kai kurios jų gali būti dar naudingos, ypač jei surenkamos laiku ir tinkamai apdorojamos.
Rinkite kasdien.
Nukritusios slyvos labai greitai ima gesti – ypač jei žemė šlapia ar vaisius pažeistas.
Verta jas surinkti kuo greičiau, kol dar neprasidėjo puvimo procesai ar nepritraukta širšių bei muselių.
Peržiūrėkite – ne visos vienodai prastos.
Jei slyva tiesiog nukritusi, bet be pažeidimų, dar galima ją panaudoti – kompotui, uogienei ar džiovinimui.
Ypač tinkamos, jei jau ima švelniai minkštėti ir turite galimybę jas perdirbti iš karto.
Pažeistas – šalinti be gailesčio.
Jei slyva turi skylutę, minkštą dėmę ar baltą pūkelį – geriau nerizikuoti. Tokie vaisiai gali platinti puvinius ar ligas, todėl juos saugiausia išnešti iš sodo ar kompostuoti toliau nuo vaismedžių.
Naudoti gyvuliams? Tik labai ribotai.
Kai kurie žmonės duoda nukritusias slyvas vištoms ar kiaulėms, bet tai verta daryti labai saikingai – didelis kiekis gali sukelti skrandžio sutrikimus.
Džiovinimas – puikus išsigelbėjimas.
Net ne visiškai prinokusias slyvas galima džiovinti orkaitėje ar džiovyklėje. Jos tampa standesnės, bet tinka kepiniams ar arbatai. Be to – ilgam išsaugosite vasaros skonį.
Kaip išvengti slyvų byrėjimo ateityje?
Nors viena kita nukritusi slyva – natūralu, gausus kritimas metai iš metų signalizuoja, kad kažkas negerai.
Laimei, keletą dalykų galite padaryti jau dabar – arba pasiruošti kitam sezonui.
1. Reguliuokite derliaus apkrovą.
Kai slyvų per daug – medis tiesiog negali jų išlaikyti. Jei pastebite, kad vaisių mezgasi šimtai, verta dalį jų pašalinti rankiniu būdu dar ankstyvame etape.
Tai padeda išsaugoti kokybę ir sumažinti krentančiųjų skaičių.
2. Tręškite atsakingai.
Slyvoms reikia ne tik azoto augimui, bet ir kalio bei fosforo – vaisių stiprumui. Geriausia trąšas berti pavasarį ir vėl liepos pradžioje, bet ne per daug.
Organinės trąšos (kompostas, pelenai) – saugesnis pasirinkimas.
3. Laistykite tolygiai.
Net ir vasaros viduryje slyvos nori drėgmės, ypač sausros metu. Tačiau staigus gausus lietus po ilgos sausros – tikras šokas šaknims.
Jei galite – laistykite reguliariai, neleidžiant žemei visiškai perdžiūti.
4. Stebėkite ir prižiūrėkite vainiką.
Per tankūs medžiai, neišretinti vainikai – tai ne tik daugiau šešėlio, bet ir mažesnė cirkuliacija bei didesnė puvinių rizika.
Genėkite pavasarį, o šakų viršūnes – praretinkite net ir vasarą, jei matote, kad vaisiai nesulaukia saulės.
5. Saugokite nuo ligų ir kenkėjų.
Reguliari profilaktika – purškimas natūraliomis priemonėmis (pvz., sodos tirpalu, dilgėlių ištrauka) ar patikrinimas dėl kenkėjų žymių – gali padėti išvengti užkrato, kuris silpnina vaisių sukibimą su šaka.
Ne viską galime kontroliuoti, bet galime padėti medžiui
Kai slyvos krenta neprinokusios, tai ne tik nuostolis, bet ir nusivylimas – juk tiek laukta, tiek prižiūrėta.
Tačiau verta prisiminti: ne viskas priklauso nuo mūsų. Gamta kartais koreguoja planus, bet kiekvienas stebėjimas, kiekvienas išmoktas ženklas – stiprina sodininko patirtį.
Šiemet slyvų gal liko mažiau, bet galbūt kitąmet – su trupučiu trąšų, saule, retinimu ir kantrybe – derlius bus kur kas stabilesnis.
