Pastebėjote, kad pušies viršūnė ar šakos ėmė ruduoti? Neignoruokite – tai gali būti pirmas signalas, kad medelis susiduria su stresu ar net kenkėjų puolimu.
Vasaros vidurys ir pabaiga – ypač jautrus metas, kai dėl drėgmės, karščio ar dirvožemio problemų suaktyvėja ir ligos, ir vabzdžiai.
Pušies priežiūra dėl rudavimo prasideda nuo atidaus stebėjimo. Vien tik geltonuojantys spygliai dar ne visada reiškia blogą būklę, tačiau jei pažeidimai plinta, o nauji ūgliai nustoja augti – verta susirūpinti.
Daugeliui sodininkų tai pažįstama situacija: pušis iki šiol augo be rūpesčių, bet vieną rytą ima ruduoti viršūnė ar pavienės šakelės.
Ruduoja pušis? Štai ką gali reikšti pagrindiniai požymiai
Pušų rudavimas gali pasireikšti įvairiai – nuo pavienių spyglių iki visos viršūnės.
Kiekvienas atvejis – skirtingas signalas apie galimą problemą. Štai keli dažniausi ženklai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
1. Viršūnės rudavimas
Jei ruduoja tik pati viršūnė – tai dažnas ženklas, kad šaknys patiria stresą. Gali būti pažeistos sodinimo metu, per sausras ar jei žemė per drėgna ir prastai vėdinama.
Taip pat verta patikrinti – ar neatsidengusios šaknys, ar aplink nėra nugulėjusios žemės.
2. Ruduoja pavienės šakelės
Tokiu atveju verta įsižiūrėti į kamieną ir šakeles. Pažeidimai, skylutės, sakų lašeliai ar sudžiūvę ūgliai – galimi vabzdžių, pavyzdžiui, pušinių vikšrų ar kamieninių vabalų, požymiai.
Tokie kenkėjai neretai tūno ūglių viduje ir pušį naikina iš vidaus.
3. Spygliai geltonuoja tolygiai
Jei ruduoja daug spyglių tolygiai – galimas maistinių medžiagų trūkumas ar grybinė infekcija.
Ypač jei tai pasireiškia po lietingų vasaros savaičių, kai drėgmė sudaro palankias sąlygas ligų plitimui.
4. Nėra naujų ūglių
Tai ženklas, kad pušis galimai neprigijo. Jei ji sodinta šį ar praėjusį sezoną, gali būti, jog šaknys dar neįsitvirtino, arba pasitaikė netinkama vieta (per arti šaligatvio, nuolat sausa, per daug pavėsio).
Kaip padėti ruduojančiai pušiai? Veiksmai, kurie gali išgelbėti
Kai tik pastebite pirmuosius rudavimo požymius, svarbu nesiimti drastiškų sprendimų. Neskubėkite kirpti visų šakų ar purkšti bet kuo – pradėkite nuo švelnių, bet tikslingų veiksmų.
1. Pašalinkite tik pažeistus spyglius ir sausas šakeles
Ne visas šakas reikia iškart iškarpyti. Jei viršūnėje dar matyti gyvi pumpurai ar nauji ūgliai – jų neliesti.
Pašalinkite tik tuos spygliukus, kurie aiškiai nugeltę, sausi ar krentantys – tai sumažins grybinių ligų plitimo riziką.
2. Patikrinkite šaknis ir dirvožemį
Aplink pušį iškaskite nedidelį žemės plotą – pažiūrėkite, ar šaknys nėra paviršiuje, ar jos nepažeistos.
Jei šaknys atidengtos – būtinai užpilkite purios žemės. Taip pat patikrinkite, ar dirvožemis ne per šlapias ar perdžiūvęs – abu atvejai pavojingi.
3. Purškimas – nuo ligų ir kenkėjų
Liaudies patirtis ir specialistų rekomendacijos siūlo purkšti pušis dvigubai:
– Nuo ligų: naudoti specialias fungicidines priemones, pavyzdžiui, su variu ar preparatus kaip Signum.
– Nuo kenkėjų: purkšti sisteminiu insekticidu – Mospilan, Karate Zeon ar kitas, tinkančias spygliuočiams.
Purškimą geriausia atlikti vakare, kai nebelieka tiesioginės saulės – taip išvengsite nudeginimų.
4. Tręšimas – tik su saiku
Jei pušis silpna, padėti gali spygliuočiams skirtos trąšos nuo rudavimo. Tačiau svarbu neperdozuoti – rugpjūčio pabaigoje ar rudenį pakanka vieno, švelnaus patręšimo.
Verta rinktis trąšas su magniu, nes jo trūkumas taip pat skatina spyglių pageltimą.
Kaip išvengti pušų rudavimo ateityje?
Nors pušies priežiūra dėl rudavimo reikalauja atidumo, daugelio problemų galima išvengti iš anksto.
Ypač svarbu pasirūpinti tinkamomis sąlygomis dar prieš pasirodant pirmiems ligų ar kenkėjų požymiams.
1. Tinkama sodinimo vieta
Pušys mėgsta saulėtą vietą ir lengvą, gerai drenuojamą dirvožemį. Venkite vietų, kur susikaupia lietaus vanduo ar pavėsis.
Jei sodinate naują pušaitę – venkite per daug gilinti šaknies kaklelio.
2. Reguliari priežiūra – mažiau streso
Bent kartą per sezoną apžiūrėkite spygliuočius: ar nėra pageltusių šakelių, sausų ūglių ar įtartinų sakų.
Laiku nupurškus ar patręšus galima išvengti didesnių problemų. Ypač po lietingų laikotarpių – grybai ir kenkėjai plinta greičiau.
3. Jei tenka šalinti šakas – darykite tai švariai
Jei dalis pušies vis tik stipriai pažeista – šakeles kirpkite iki sveiko audinio, švariu, dezinfekuotu įrankiu. Pažeistas dalis nedelsiant išneškite iš sklypo – nepalikite jų šalia medelio.
4. Būkite kantrūs
Net ir labai nukentėjusi pušis dar gali atsigauti – ypač jei išlikę sveiki pumpurai ar nauji ūgliai. Svarbu ją stebėti, neperlaistyti ir netręšti agresyviai.
Daugelis sodininkų pastebi, kad augalas, kuriam padedama laiku, atsigauna per 1–2 sezonus.
Pabaigai
Ruduojanti pušis dar nėra nuosprendis. Atsakinga, laiku atliekama pušies priežiūra dėl rudavimo dažnai padeda išgelbėti medelį, net jei iš pradžių atrodo, kad jis nyksta.
Įsiklausykite į gamtos ženklus, nebijokite pasitarti su kitais sodininkais ir nepamirškite – net viena išsaugota pušelė tampa sodo puošmena.
