Amariliai dažnai laikomi vienomis įspūdingiausių kambario gėlių – jų didžiuliai, spalvingi žiedai papuošia namus ir žiemą, ir pavasarį. Tačiau ne visiems augintojams pavyksta sulaukti žiedų.
Kai kurių gėlininkų istorijos primena tikrą galvosūkį: vienais metais amariliai žydi be perstojo, o kitais – tyliai leidžia lapus ir nė neketina krauti žiedų.
Natūraliai kyla klausimas: kodėl amariliai nežydi? Ar priežastis slypi netinkamoje priežiūroje, ar tai tiesiog augalo „užgaida“?
Sodininkų patirtis rodo, kad yra ne vienas paaiškinimas – ir tiek pat skirtingų sprendimų.
Pagrindinės priežastys, kodėl amariliai nežydi
Amarilių žydėjimas priklauso nuo kelių svarbių dalykų, ir net maža klaida gali nulemti, kad vietoje žiedų matysite tik lapus.
1. Poilsio trūkumas.
Amariliams būtinas ramybės periodas. Jei svogūnėlis neišgyvena 2–3 mėnesių poilsio, kai jis laikomas vėsesnėje vietoje ir beveik nelaistomas, augalas gali „pamiršti“, jog atėjo metas žydėti.
2. Per daug laistymo.
Per gausiai laistomi amariliai dažniau augina lapus, o ne žiedus. Vandens perteklius silpnina svogūnėlį, o tai tiesiogiai stabdo žiedų formavimąsi.
3. Netinkama šviesa.
Amariliai mėgsta šviesą, tačiau jiems netinka tiesioginė kaitri saulė. Jei žiemą jie laikomi per tamsioje vietoje, o vasarą – per kaitroje, žiedų gali nesulaukti.
4. Per jaunas arba išsekęs svogūnėlis.
Maži, jauni svogūnėliai dar nėra pajėgūs krauti žiedų, o labai nusilpę – nebeturi energijos. Tokiems augalams reikia laiko ir tinkamos priežiūros, kad sustiprėtų.
5. Netinkamos trąšos.
Per daug azoto turinčios trąšos skatina lapų augimą, bet ne žydėjimą. Amariliams naudingesnės fosforo ir kalio turinčios trąšos, kurios padeda formuoti žiedinius pumpurus.
Kaip paskatinti amarilius žydėti: patikrinti būdai
Sodininkų patirtis rodo, kad amarilius galima išmokyti žydėti reguliariai, jei tik laikomasi kelių paprastų taisyklių.
1. Suteikite poilsio periodą.
Pasibaigus žydėjimui, amarilį palaipsniui mažiau laistykite, o lapams nudžiūvus – visai nustokite laistyti. Svogūnėlį su vazonu padėkite į vėsią, tamsesnę vietą 2–3 mėnesiams. Būtent šis „miegas“ suteikia jėgų naujiems žiedams.
2. Atsargiai pažadinkite.
Po ramybės laikotarpio svogūnėlį vėl išneškite į šviesią vietą, pradėkite laistyti saikingai. Dažniausiai po kelių savaičių pasirodo žiedinis stiebas.
3. Užtikrinkite tinkamą šviesą.
Amariliams reikia daug šviesos, bet ne kaitrios saulės vidurdienį. Geriausia vieta – rytinės arba vakarinės saulės langas.
4. Rinkitės tinkamas trąšas.
Venkite azoto pertekliaus. Pavasarį ir vasarą naudokite fosforo ir kalio turinčias trąšas, kurios skatina pumpurų formavimąsi.
5. Auginkite lauke vasarą.
Daug kas pastebi, kad amariliai, vasarą perkelti į lauką, atsigavo ir sukrovė daugiau žiedų. Lietus, grynas oras ir natūrali šviesa – geriausia dovana šiems augalams.
Sodininkų patirtys: kodėl vieniems amariliai žydi žiemą, o kitiems – tik vasarą?
Amariliai – kaprizingi augalai, todėl jų žydėjimas ne visada būna toks, kokio tikimės. Kai kurie augintojai džiaugiasi žiedais žiemą, kai kitų palangės tuščios.
Tačiau išnešus į lauką, amariliai tarsi atgyja ir vasarą nustebina gausiu žydėjimu.
Vieni sako, kad paslaptis slypi poilsio laikotarpyje – jei jis praleidžiamas, svogūnėlis pasirenka žydėti kitu metu.
Kiti pastebi, kad vasaros sąlygos – natūrali šviesa, lietus ir vėsesnės naktys – yra būtent tai, ko reikia augalui sukrauti žiedams.
Patyrę sodininkai ramina: jei amariliai nežydėjo žiemą, neverta nusivilti. Kartais jie tiesiog keičia savo ritmą. Svarbiausia – rūpestingai prižiūrėti, leisti pailsėti ir netrukus sulauksite įspūdingo reginio, nesvarbu, ar tai bus žiemą, ar vasarą.
Išvada
Amariliai – ne tik gražūs, bet ir gana kaprizingi augalai. Jei jie nežydi žiemą, tai dar nereiškia, kad darote kažką blogai.
Dažniausiai priežastis slypi poilsio trūkume arba netinkamose sąlygose. Suteikę svogūnėliui laiko atsigauti, užtikrinę tinkamą šviesą ir trąšas, galite mėgautis nuostabiais žiedais tiek žiemą, tiek vasarą.
Sodininkų patirtis patvirtina: svarbiausia – kantrybė ir pastovumas. Amariliai moka nustebinti net tada, kai jų jau nebesitikime.
