Didelis svogūnų derlius nėra sėkmės klausimas – tai tinkamos priežiūros ir kelių paprastų veiksmų rezultatas. Daugelis daržininkų skundžiasi, kad svogūnai auga silpni ar greitai pūva, tačiau priežastis dažniausiai slypi neteisingame paruošime ir laistymo klaidose.
Patyrę augintojai tikina, kad vos keli teisingi žingsniai gali padaryti stebuklus: svogūnai užauga stambūs, tvirti, laikosi visą žiemą ir net kvepia intensyviau. Šiandien – paslaptis, kuri padėjo pasiekti rekordinį derlių be brangių trąšų ar sudėtingų priemonių.
Tinkamai paruošti svogūnai – jau puse darbo
Nuo pirmųjų žingsnių priklauso, ar daigai augs stiprūs, ar po kelių savaičių ims nykti. Daugelis praleidžia paruošimo etapą, o tada stebisi, kodėl svogūnai neišleidžia gerų galvų ar greitai pūva.
Prieš sodinant svogūnų galvutes verta kelias valandas pamirkyti druskos tirpale – tai padeda atsikratyti kenkėjų ir sustiprina augalą. Po to dar naudinga palaikyti kalio permanganato tirpale, kad apsaugotumėte nuo ligų. Galiausiai svogūnus reikia gerai nuplauti švariu vandeniu – ir jie pasiruošę sodinimui.
Po tokio paruošimo svogūnai prigyja greičiau, šaknys tvirtėja, o žaluma tampa sodriai žalia. Tai mažas darbas, kuris vėliau atsidėkoja pilnais krepšiais sveikų, didelių svogūnų.
Kaip man pavyko išauginti tokį derlių
Kai pradėjau auginti svogūnus, derlius būdavo vidutinis – dalis supūdavo, dalis neišaugdavo. Viskas pasikeitė, kai ėmiau laikytis paprastos, bet labai veiksmingos laistymo ir tręšimo tvarkos. Rezultatas – svogūnai stambūs, kieti ir gražiai laikosi net iki pavasario.
Svarbiausia – laistymas ir apsauga nuo kenkėjų. Vos pasirodo pirmasis lapelis, svogūnus pirmiausia palaistau paprastu vandeniu, o po to – tirpalu iš amoniako (2 valg. šaukštai 10 l vandens). Po 10 dienų laistau tokiu pačiu kiekiu druskos tirpalo (1 valg. šaukštas 1 l vandens), o dar po 10 dienų – silpnu kalio permanganato tirpalu. Ši trijų žingsnių sistema veikia nepriekaištingai: svogūnai neužpuolami muselių, negelsta ir auga vienodai stiprūs.
Dar vienas triukas – mielių užpilas. Į kibirą vandens įdedu apie 100 g mielių, palieku valandai pastovėti, tada palaistau svogūnus. Po poros valandų dar kartą praeinu su paprastu vandeniu. Šis papildymas duoda akivaizdų rezultatą – svogūnų lapai sužaliuoja, o galvos sparčiai auga.
Derlių visada džiovinu tiesiog saulėje – taip svogūnai išlaiko kietumą ir nesupūva. Po kelių sezonų tokiu būdu gavau tiek, kad užteko ne tik žiemai, bet ir daliai parduoti.
Kada svogūnai subręsta ir kaip suprasti, kad jau metas nuimti derlių
Kai svogūnai pradeda bręsti, jų išvaizda pasikeičia akimirksniu – svarbu tik mokėti tai pastebėti. Daug kas skuba ir išrauna per anksti, todėl svogūnai neišauga iki galo ar greitai genda. Tačiau yra keli aiškūs ženklai, pagal kuriuos galima tiksliai suprasti, kad derlius jau pasiruošęs.
Pagrindiniai požymiai:
- Svogūnų laiškai pradeda gelsti ir gulti ant žemės.
- Kaklelis prie svogūno galvos tampa minkštesnis, lengvai linksta.
- Lukštas pasidaro plonesnis, ima džiūti ir traškėti.
- Svogūnai iš dalies pasirodo iš žemės – tarsi patys prašosi būti išrauti.
- Kai oras kelias dienas iš eilės sausas, svogūnų viršūnės visiškai išdžiūsta.
Kai šie požymiai pasirodo, jau metas imtis darbo. Derlių verta kasti sausą, šiltą dieną, kad svogūnai nesugertų drėgmės. Ištraukus juos, tiesiog palikite ant žemės ar grotelių saulėje – taip jie natūraliai pradžiūsta ir įgauna kietą lukštą.
Tinkamai išdžiovinti svogūnai laikosi visą žiemą be jokių rūpesčių. Jei po ranka turite sausą, vėdinamą vietą – dar geriau. Kartą išbandžius tokį derliaus paruošimą, pamiršite, kas yra supuvę ar sudžiūvę svogūnai.
Tinkamas svogūnų laikymas išsaugo derlių iki pavasario
Kai derlius jau surinktas, svarbiausia – neleisti, kad jis sugestų. Daug kas svogūnus tiesiog sumeta į maišus ar dėžes, bet tada jie greitai pradeda dygti ar pūti. Tinkamas laikymas padeda išlaikyti svogūnus sveikus, kietus ir kvapnius net iki pavasario.
Pirmiausia svogūnus reikia gerai išdžiovinti – mažiausiai kelias dienas saulėje arba šiltoje patalpoje, kol lukštas taps visiškai sausas ir traškus. Tada nupjaukite viršūnes, palikdami apie 3 cm kotelį. Geriausia svogūnus laikyti tinklinėse dėžėse, pintuose krepšiuose ar pakabintuose maišuose – taip jie gauna oro ir nesusispaudžia.
Laikymo vieta turi būti vėsi, sausa ir tamsi. Idealus variantas – rūsys, veranda ar net nešildomas sandėliukas. Jei laikysite svogūnus šalia bulvių, jie gali pradėti greičiau dygti, todėl geriau juos atskirti.
Pastangos, kurios atsiperka su kaupu
Kiekvienas, kas nors kartą pats užaugino gerą derlių, žino tą jausmą – kai išrauni svogūną, o jis didelis, kietas ir švarus, tarsi iš parduotuvės nuotraukos. Tam nereikia nei brangių trąšų, nei ypatingų sąlygų – tik šiek tiek kantrybės ir keli teisingi žingsniai.
Reguliarus laistymas, paprasti tirpalai nuo kenkėjų ir laiku atliktas džiovinimas – visa tai duoda akivaizdų rezultatą. Po kelių sezonų svogūnai tampa ne tik derlingesni, bet ir sveikesni, o jų skonis – intensyvesnis. Jie geriau laikosi, nesupūva ir išlieka sultingi net po kelių mėnesių.
Didelis svogūnų derlius nėra atsitiktinumas, o rūpestis, kuris sugrįžta su kaupu. Kiekvienas, kas laikosi šių paprastų patarimų, greitai įsitikina, kad net mažiausias daržas gali duoti įspūdingų rezultatų.
