Bijūnai – vieni iš tų augalų, kurie pavasarį ir vasaros pradžioje papuošia kiemus įspūdingais, kvepiančiais žiedais. Tačiau ne visi žino, kad jų grožis labai priklauso nuo to, kada ir kaip jie pasodinami. Bijūnų sodinimo laikas – tai ne šiaip sau smulkmena. Net viena klaida gali lemti, kad augalas visai nežydės arba žydės tik po kelerių metų. Kad taip nenutiktų, verta žinoti kelias svarbias taisykles, kuriomis vadovaujasi patyrę sodininkai.
Kada geriausias bijūnų sodinimo laikas?
Patikimiausias bijūnų sodinimo laikas Lietuvoje – nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Būtent šiuo metu augalai jau būna pabaigę vegetacijos ciklą ir pasiruošę ramiai įsitvirtinti naujoje vietoje. Šaknys spėja prigyti iki pirmųjų šalnų, o pavasarį augalas jau pasirengęs skleistis.
❗ Nerekomenduojama sodinti pavasarį, nes bijūnai tuomet stokoja energijos, dažnai prigyja sunkiai, o žydėjimo tenka laukti kelerius metus. Jei norite būtent pavasarį –sodinimas galimas, bet būkite pasiruošę kantrybei ir atidžiai sekite laistymą.
Kaip taisyklingai pasodinti bijūnus?
Svarbu ne tik bijūnų sodinimo laikas, bet ir technika. Viena dažniausių klaidų – per gilus sodinimas.
- Taisyklingas gylis – šaknų kaklelis su pumpurais turėtų būti ne giliau kaip 3–5 cm po žeme. Jei pasodinsite giliau, augalas augs, bet gali nežydėti net keletą metų.
- Dirvos paruošimas – prieš sodinant būtina kruopščiai supurenti žemę, pašalinti piktžoles ir įmaišyti komposto. Geriausiai tinka derlinga, humusinga ir gerai drenuojama dirva.
- Atstumas tarp augalų – palikite bent 60–80 cm tarp krūmų, nes bijūnai nemėgsta konkurencijos ir ilgainiui išsiplečia.
Kodėl bijūnai nežydi net po kelių metų?
Dažnas nusivilia, kai pasodinti bijūnai nepražysta nei pirmą, nei antrą pavasarį. Priežasčių tam gali būti kelios, bet viena iš pagrindinių – netinkamai pasirinktas bijūnų sodinimo laikas. Jei pasodinti per vėlai rudenį arba pavasarį, šaknys nespėja gerai įsitvirtinti ir augalas energiją skiria ne žiedų formavimui, o išgyvenimui.
Taip pat labai svarbu, kad būtų laikomasi taisyklingo sodinimo gylio – jei pumpurai atsiduria per giliai po žeme, bijūnai dažniausiai leidžia lapus, bet neformuoja žiedų. Priežastis paprasta – augalas tiesiog „nežino“, kad jau laikas žydėti, nes gauna neteisingus signalus iš aplinkos.
Kokią vietą parinkti bijūnams?
Net ir idealiai pasirinktas bijūnų sodinimo laikas nepadės, jei augalas bus pasodintas netinkamoje vietoje. Bijūnai mėgsta saulėtas, nuo vėjų apsaugotas vietas. Tam, kad susiformuotų gausūs pumpurai, saulės šviesos reikia bent 6 valandas per dieną – dalinis pavėsis ilgainiui sumažina žydėjimą.
Dirva turi būti derlinga, vidutinio sunkumo, gerai praleidžianti vandenį. Vengti reikėtų drėgnų, užmirkstančių vietų, nes bijūnų šaknys gali pradėti pūti. Jei dirva molinga – pagerinkite ją durpėmis, smėliu ar kompostu.
Pasodinus kartą, bijūnai nemėgsta būti persodinami – jie gali augti vienoje vietoje ir 10 ar net 20 metų, tad verta iškart pasirinkti tinkamą vietą ilgam laikui.
Ką daryti iškart po pasodinimo?
Kai jau pasirinktas tinkamas bijūnų sodinimo laikas ir augalas sėkmingai įkurdintas žemėje, svarbu nepamiršti kelių žingsnių, padedančių sėkmingai prigyti. Iškart po sodinimo bijūnus gausiai palaistykite – vanduo padės žemei geriau apgaubti šaknis ir išvengti oro tarpų.
Jei ruduo sausas, laistykite reguliariai, ypač pirmąsias savaites. Taip pat naudinga mulčiuoti dirvą – tai apsaugos šaknis nuo temperatūrų svyravimų ir padės išlaikyti drėgmę. Tinka kompostas, smulkinta žievė ar net paprasti šiaudai.
Svarbu: netręškite šviežiai pasodintų bijūnų, ypač trąšomis su azotu – tai gali paskatinti pernelyg spartų lapų augimą, bet ne šaknų stiprėjimą. Tręšti reikėtų tik pavasarį, kai matosi pirmieji daigai.
Kokių klaidų vengti sodinant bijūnus?
Kad bijūnų sodinimo laikas duotų laukiamą rezultatą, svarbu išvengti kelių tipinių klaidų, kurios dažnai pasitaiko net ir patyrusiems sodininkams:
- Per gilus sodinimas – kaip jau minėta, jei pumpurai pasodinti giliau nei 5 cm, bijūnas nežydės. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl augalai „tingi“ žydėti metų metus.
- Netinkama vieta – pavėsis, šlapia dirva arba vieta, kur kaupiasi lietaus vanduo, yra priežastys, kodėl bijūnas gali sunykti arba apskritai neprigyti.
- Per dažnas persodinimas – bijūnai nemėgsta būti judinami. Kiekvienas perkėlimas į kitą vietą atima iš augalo jėgas, todėl jei nėra būtinybės, jų geriau netrikdyti.
- Sodinimas pavasarį – nors techniškai įmanomas, dažnai jis būna nesėkmingas arba žydėjimas vėluoja. Rudeninis laikotarpis – daug saugesnis pasirinkimas.
Kada tikėtis pirmųjų žiedų?
Net jei bijūnų sodinimo laikas buvo pasirinktas idealiai, svarbu nepamiršti – bijūnai reikalauja kantrybės. Daugelis naujai pasodintų krūmų nežydi pirmus metus, nes augalas visą energiją skiria šaknų sistemai ir įsitvirtinimui.
Žiedų dažniausiai sulaukiama antrais arba trečiais metais. Jei augalas auga sveikai, lapai tvirti ir žali, o dirva tinkama – greičiausiai viskas gerai. Verta nepamiršti, kad per greitas tręšimas ar judinimas gali vėl sustabdyti žiedų formavimąsi.
O kai pagaliau pražysta – bijūnas tampa tikru sodo pasididžiavimu. Ilgaamžis, ištikimas ir, tinkamai prižiūrėtas, kasmet vis labiau džiuginantis.
Apibendrinimas: kada ir kaip sodinti, kad bijūnai žydėtų gausiai?
Kad džiaugtumėtės pilnais žiedais kiekvieną pavasarį, svarbiausia – tinkamai pasirinktas bijūnų sodinimo laikas. Geriausias metas – rugpjūčio pabaiga iki rugsėjo vidurio. Venkite pavasarinio sodinimo, per gilaus sodinimo ar nepalankios vietos.
Sodinkite bijūnus ten, kur daug saulės, dirva – puri ir neužmirkstanti. Kartą pasodinti, šie augalai gali džiuginti net kelis dešimtmečius, jei tik bus palikti ramybėje ir nebus kasmet perkeliami iš vienos vietos į kitą.
