Bijūnai dygsta, lapoja, bet žiedų taip ir nesulaukiame. Tai vienas dažniausių skundų tarp gėlių mylėtojų, ypač kai krūmelis auga jau kelerius metus, bet vis dar nesižydi. Daugeliu atvejų problema slypi ne priežiūroje, o tame, kaip sodinti bijūnus nuo pat pradžių – nes net ir menka klaida lemia ilgus metus be žiedų.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gerai: augalas stiprus, žemė derlinga, trąšų netrūksta. Tačiau bijūnams svarbus vienas konkretus dalykas – kurio nesilaikant, žydėjimo galima laukti be rezultato.
Būtent todėl verta prisiminti, kas bijūnams svarbiausia jau sodinimo metu. Aptarsime dažniausiai daromą klaidą, kodėl ji lemia metų metus be žiedų ir ką daryti, kad tai iškart pasikeistų.
Bijūnai nežydi, nes pasodinti per giliai
Nors bijūnai yra ištvermingi ir ilgai gyvenantys augalai, jų žydėjimas – itin jautrus gylio klaidoms. Jei šakniastiebiai paslėpti per giliai, augalas suformuoja lapus, bet žiedų tiesiog neišaugina. Ir taip gali tęstis ne vienerius metus.
Tai ypač dažna klaida, kai gėlynai papildomai mulčiuojami, supilami kalneliai ar tiesiog norima „saugiau“ pasodinti prieš žiemą. Deja, bijūnai to nemėgsta – jiems svarbu saulė ir tikslus sodinimo lygis.
Optimali šakniastiebio viršutinė dalis turi būti ne giliau nei 3–5 cm nuo žemės paviršiaus. Jei jis giliau – žiedpumpuriai lieka neveiklūs. Gali atrodyti, kad bijūnas sveikas, bet jis paprasčiausiai nežydi dėl nepasiekiamos saulės ir oro.
Per daug šešėlio – žiedai taip ir neišsiskleidžia
Bijūnai mėgsta saulę. Bent pusė dienos tiesioginių spindulių yra būtina, kad augalas kauptų energiją žydėjimui. Jei krūmas pasodintas prie sienos, po medžiu ar pavėsyje, lapai vešės, bet žiedų gali nesulaukti nė vieno.
Dėl šios priežasties bijūnų nerekomenduojama sodinti šiaurinėje pastato pusėje ar per arti aukštų augalų. Net jei krūmas gražiai atrodo žalumoje, saulės trūkumas jį tiesiog stabdo iš vidaus.
Perkėlus bijūną į šviesesnę vietą, pokyčiai gali pasijausti jau kitą sezoną. Tačiau kartais prireikia dviejų metų, kol augalas atstato savo žydėjimo ciklą.
Per daug trąšų – žalia masė vietoj žiedų
Bijūnai nemėgsta per didelės priežiūros. Ypač tada, kai žemė nuolat papildoma azoto turinčiomis trąšomis, kurios skatina lapų augimą, bet stabdo žiedpumpurių formavimąsi. Toks augalas atrodo vešlus, bet žydėti nesiryžta.
Tai viena iš priežasčių, kodėl svarbu žinoti kaip sodinti bijūnus tinkamai ir nuo pat pradžių nenaudoti perteklinio tręšimo. Derlinga, bet lengva dirva, nedidelis kiekis komposto – viskas, ko reikia pradžiai. Vėliau užtenka minimalios priežiūros.
Azoto perteklius ypač pavojingas pirmaisiais metais po persodinimo. Jei bijūnas dar tik bando įsitvirtinti, o šaknys gauna per daug „maisto“, žydėjimas nukeliamas neribotam laikui.
Bijūnai nemėgsta būti judinami
Nors atrodo, kad gėlėms reikia dažnos priežiūros, bijūnai – visiška priešingybė. Kuo ilgiau jie lieka vienoje vietoje, tuo gausiau žydi. O jei kas porą metų juos kasame, daliname, perkeliame – žiedai gali visai išnykti.
Po persodinimo bijūnai gali „pykti“ net dvejus ar trejus metus. Jie vėl formuoja šaknis, adaptuojasi naujoje vietoje, ir žydėjimas atidedamas vėlesniam laikui. Tai nereiškia, kad augalas serga – tiesiog jam reikia stabilumo.
Būtent dėl to labai svarbu iš anksto įvertinti, kaip sodinti bijūnus, kur bus daug saulės, geras drenažas ir nereikės jų vėliau judinti. Tinkama vieta nuo pat pradžių dažnai yra viskas, ko reikia gausiam ir ilgalaikiam žydėjimui.
Kada ir kur geriausia sodinti bijūnus?
Tinkamas laikas ir vieta – tai pamatas viskam, kas lemia, ar bijūnas žydės, ar tik augins lapus. Net ir sveikas daigas nežydės, jei buvo pasodintas netinkamu metu arba ten, kur jo poreikiai ignoruojami.
Svarbiausia – žinoti kaip sodinti bijūnus taip, kad jiems nereikėtų vėliau kentėti nuo persodinimo, perteklinės drėgmės ar šešėlio. Patikima vieta nuo pat pradžių – tai ne komfortas, o būtinybė šiam augalui.
Ką būtina žinoti apie laiką ir vietą sodinant bijūnus:
- Geriausias laikas sodinimui – rugpjūtis ir rugsėjis. Tuomet augalas turi laiko įsišaknyti iki žiemos.
- Vieta turi būti saulėta, geriausia – pietinė arba pietvakarių pusė.
- Dirva – derlinga, bet lengva, be stovinčio vandens.
- Venkite vietų, kur pavasarį susirenka tirpsmo vanduo.
- Nesodinkite po medžiais ar arti sienų, kurios meta ilgą šešėlį.
Pasirinkus tinkamą vietą ir laiką, bijūnai dažnai pradeda žydėti jau kitą sezoną. Kartais reikia palaukti, bet jeigu viskas padaryta teisingai, žiedai tikrai pasirodys – o vėliau jie džiugins dešimtmečius be jokio perkėlimo.
Išvados: žiedų galima sulaukti, jei žinai esmę
Bijūnai – ištvermingi ir ilgaamžiai, bet tik tada, kai paisoma jų pagrindinių poreikių. Dažniausiai žiedų nesulaukiama ne dėl ligų, o dėl mažos, bet lemtingos sodinimo klaidos.
Žinodami, kaip sodinti bijūnus tinkamu gyliu, vietoje ir metu, išvengsite metų be žiedų. Net jei jau padaryta klaida – ją galima ištaisyti, o augalas atsilygins gausiu žydėjimu.
Kartais viskas, ko reikia – tai tikslumo, kantrybės ir šiek tiek saulės. Bijūnai tikrai moka atsidėkoti už rūpestingą pradžią.
