Ar kada nors pagalvojote, kad paprastos garstyčios gali tapti puikia trąša jūsų daržui? Iš pirmo žvilgsnio šis augalas atrodo tik kaip dar vienas žalėsis, tačiau sodininkų patirtis rodo – garstyčios kaip trąša gali padaryti stebuklus dirvožemiui.
Jos ne tik greitai sudygsta, bet ir praturtina žemę, saugo ją nuo erozijos, o pavasarį tampa natūraliu „maistu“ kitiems augalams.
Sodininkai vis dažniau dalijasi pastebėjimais, kad rudenį pasėtos garstyčios gali būti puikus sprendimas, jei norite pagerinti dirvos struktūrą ar net apsaugoti lysves nuo piktžolių.
Tačiau kartu kyla klausimų: ar garstyčios ištveria žiemą? Kada jas reikia sukasti? Ir ar tikrai jos naudingos visiems augalams?
Kaip garstyčios veikia dirvožemį
Garstyčios nėra tik prieskonis mūsų virtuvėje – tai ir labai vertingas sideratas, kurio poveikį greitai pastebi kiekvienas sodininkas.
Pasėtos rudenį ar ankstyvą pavasarį, jos greitai sudygsta ir uždengia žemę tankiu kilimu. Toks augalų sluoksnis saugo dirvą nuo išdžiūvimo, lietaus išplovimo bei piktžolių plitimo.
Sukastos garstyčios tampa natūralia organine trąša. Jų šaknys ir žalioji masė supūva, praturtindamos dirvožemį azotu, kaliu bei kitomis augalams reikalingomis medžiagomis.
Liaudies patirtis rodo, kad po garstyčių dažnai sėjami augalai auga stipresni, mažiau serga ir duoda gausesnį derlių.
Be to, garstyčios pasižymi ir natūraliu „dezinfekuojančiu“ poveikiu: jos gali sumažinti dirvoje besiveisiančių ligų ir kenkėjų kiekį. Todėl ne vienas sodininkas šį augalą vadina paprasta, bet itin veiksminga pagalba lysvėms.
Kada ir kaip sėti garstyčias kaip trąšą?
Garstyčios – vienas paprasčiausių sideratų, todėl jas gali auginti net pradedantieji sodininkai. Svarbiausia – pasirinkti tinkamą laiką ir žinoti, ką daryti su sudygusiais augalais.
Sėjimo laikas. Garstyčias galima sėti dviem laikotarpiais: pavasarį, kai tik dirva atšyla, arba rudenį, po derliaus nuėmimo.
Pavasarinė sėja padeda paruošti dirvą vasaros kultūroms, o rudeninė – apsaugo žemę nuo išplovimo ir piktžolių.
Kaip sėti? Sėklos beriamos tolygiai ant paruoštos dirvos ir lengvai užkasamos. Garstyčios sudygsta greitai – dažniausiai per kelias dienas.
Jos auga tankiai, todėl nereikia rūpintis nei daigų retinimu, nei ypatinga priežiūra.
Kada sukasti? Geriausia garstyčias sukasti dar iki žydėjimo, kai augalai yra jauni ir minkšti. Taip jie lengviau supūva ir tampa tikru „kompostu vietoje“.
Jei pasėsite rudenį, prieš šalčius augalus galima apkasti arba palikti žiemoti – jie vis tiek taps puikia organine trąša pavasarį.
Garstyčios ir kitų augalų draugystė: su kuo dera, o ko vengti?
Nors garstyčios kaip trąša vertinamos daugelio sodininkų, svarbu žinoti, kad ne visi augalai po jų jaučiasi vienodai gerai.
Dera su daugeliu daržovių. Po garstyčių puikiai auga bulvės, pomidorai, agurkai, morkos, pupelės ir net braškės.
Šiems augalams naudingas dirvožemio pagerėjimas ir natūrali apsauga nuo ligų. Sodininkai pastebi, kad po garstyčių užaugę augalai rečiau serga šaknų puviniu ar kitomis grybinėmis ligomis.
Ko vengti? Garstyčios priklauso kryžmažiedžių šeimai, todėl po jų nereikėtų sėti kopūstų, ridikėlių, rapsų ar ropių.
Tokia rotacija gali skatinti tų pačių ligų ir kenkėjų kaupimąsi dirvoje. Jei planuojate auginti kopūstinius, tarp jų ir garstyčių sėją verta padaryti bent vienų metų pertrauką.
Papildoma nauda. Garstyčių šaknys geba iš dirvos ištraukti maistingąsias medžiagas iš gilesnių sluoksnių ir atiduoti jas paviršiuje augantiems augalams.
Todėl šis sideratas dažnai laikomas „nematomu pagalbininku“ kiekvienoje lysvėje.
Išvada
Garstyčios kaip trąša – tai paprastas, bet labai veiksmingas būdas praturtinti dirvą ir apsaugoti ją nuo išsekimo. Tinkamai pasėtos ir laiku sukastos, jos tampa natūraliu maisto šaltiniu kitiems augalams, padeda kovoti su ligomis bei kenkėjais.
Nors ne visiems augalams garstyčios yra geriausias draugas, didžioji dalis daržovių po jų auga kur kas stipriau ir gausiau dera.
Sodininkų patirtis rodo – net mažiausioje lysvėje verta išbandyti šį sideratą. Kartais būtent tokios paprastos priemonės atneša daugiausia naudos ir sutaupo laiko bei išlaidų brangioms trąšoms.
