Nieko nėra labiau nuviliančio už agurką, kuris atrodo traškus, šviežias, bet įkandus – burnoje pasklinda nemalonus kartumas.
Dažnas sodininkas yra tai patyręs ir galvoja: „Kas čia ne taip?“. Iš tiesų, agurkų kartumo priežastys – ne mistika ir ne atsitiktinumas.
Šis skonis atsiranda dėl specifinių medžiagų – kukurbitacinų – kurių kiekis agurkuose gali išaugti dėl įvairių augimo sąlygų, streso ar net paveldimumo.
Taigi, jei norite agurkų be nemalonių staigmenų, svarbu suprasti, kas lemia jų skonio pokyčius – ir kaip to išvengti.
Stresas – pagrindinis kaltininkas
Kaip ir žmonės, augalai reaguoja į stresą. Karštis, sausra, per didelė drėgmė ar net staigūs temperatūrų pokyčiai – visa tai gali sukelti „paniką“ agurkams, o jie savo ruožtu pradeda gaminti kartumą sukeliančias medžiagas.
Ypač dažnai agurkų kartumo priežastys susijusios su netolygiu laistymu.
Jei agurkai ilgesnį laiką kenčia nuo sausros, o tada staiga gausiai palaistomi – tai tarsi šokas jų sistemai. Kitas svarbus veiksnys – per karšta saulė.
Jei agurkai gauna per daug tiesioginės saulės šviesos, jie pradeda „saugotis“ – ir būtent tada padidėja kukurbitacinų koncentracija.
Bet gera žinia ta, kad tokių situacijų galima išvengti. Kaip? – Apie tai kitoje dalyje.
Pertręšimas – gerų norų pasekmės
Kai kurie daržininkai galvoja, kad kuo daugiau trąšų – tuo geriau. Tačiau būtent čia slypi viena dažniausių klaidų.
Agurkai yra jautrūs pertręšimui, ypač azotinėmis trąšomis.
Nors trumpuoju laikotarpiu tai gali paskatinti augimą, ilgainiui augalai patiria stresą, o tai – viena pagrindinių agurkų kartumo priežasčių.
Pernelyg intensyvus tręšimas trikdo natūralų augalo balansą – vietoje skonio ir kokybės jis pradeda ginti save, gamindamas kartumą sukeliančias medžiagas.
Todėl visada verta laikytis saiko, naudoti natūralias trąšas (pvz., kompostą ar dilgėlių raugą) ir stebėti, kaip reaguoja augalai.
Įtaką daro ir veislė
Ne visi agurkai sukurti vienodi. Kai kurios senesnės veislės yra natūraliai linkusios kaupti daugiau kukurbitacinų.
Jei pastebite, kad net ir puikiai prižiūrimi agurkai vis tiek būna kartūs – gali būti, kad kaltas tiesiog paveldimumas.
Modernios hibridinės veislės dažnai yra specialiai išvestos taip, kad būtų atsparios kartumui.
Todėl prieš sėją verta pasidomėti konkrečios veislės savybėmis – ar ji atspari stresui, kokiai dirvai ir klimato sąlygoms tinka.
Tinkamas pasirinkimas iš anksto gali padėti išvengti nemalonių netikėtumų vėliau.
Kada agurkai tampa kartūs dažniausiai?
Kartumo problema dažniausiai išryškėja vasaros viduryje, kai oras būna itin karštas, o lietus – retas.
Tokiu metu augalai patiria stiprų vandens trūkumą, o jei dar pasitaiko dideli paros temperatūrų svyravimai, net ir gerai prižiūrimi agurkai gali imti kartėti.
Taip pat svarbu stebėti, ar agurkai nėra pasodinti per arti vienas kito.
Tankus sodinimas sumažina oro cirkuliaciją, padidina drėgmės kiekį tarp lapų – ir augalai jaučiasi „įsprausti į kampą“, kas irgi kelia stresą.
Visa tai susideda į vieną pagrindinę išvadą: agurkų kartumo priežastys dažnai slypi mūsų pačių priežiūros klaidose, net jei jos padarytos iš gerų ketinimų.
Kaip sumažinti kartumo riziką dar prieš sėją?
Prevencija prasideda dar ankstyvą pavasarį. Jei norite, kad agurkai vasarą būtų traškūs ir švelnaus skonio, jau sėjos metu verta imtis tam tikrų žingsnių.
Visų pirma – rinkitės hibridines ar žinomas mažo kartumo veisles. Tokie agurkai natūraliai turi mažiau kukurbitacinų, todėl net stresinėmis sąlygomis išlieka malonaus skonio.
Antra – planuokite sodinimą taip, kad agurkai turėtų pakankamai vietos, šviesos ir oro.
Gerai paruoštas, purus ir pakankamai drėgmę sulaikantis dirvožemis padės augalams išvengti streso net sausros metu.
Ir, žinoma, reguliarus laistymas – geriau dažniau ir mažais kiekiais nei retai ir gausiai.
Tinkamas derliaus laikas – taip pat svarbu
Dar viena dažnai pamirštama detalė – kada nuskinate agurkus. Jei paliekate juos pernelyg ilgai ant krūmo, jie gali peraugti, o tada kartumas tampa kur kas labiau tikėtinas.
Agurkai turi būti skinami vos tik pasiekia tinkamą dydį – nei per maži, nei perbrendę.
Be to, nuskynus kartesnius agurkus, verta pašalinti jų galus – kartumas dažniausiai koncentruojasi ties koteliu.
Ši smulkmena gali gerokai pagerinti skonį net tada, kai augalas jau buvo patyręs stresą.
Išvada: skonis priklauso nuo priežiūros
Kartumas agurkuose – tai augalo reakcija į aplinką. Agurkų kartumo priežastys dažniausiai kyla ne iš niekur, o dėl per karštos saulės, netolygaus laistymo, pertręšimo ar netinkamos veislės.
Tačiau gera žinia ta, kad viską galima valdyti.
Stebėdami savo daržą, reaguodami į orų pokyčius ir pasirinkdami tinkamas veisles, galite užauginti traškius, kvapnius ir svarbiausia – nekarčius agurkus.
Juk skonis – tai ne sėkmė, o rezultatas pastangų, kurias įdedame į augalų priežiūrą.
