Traškūs, kvapnūs ir be jokio papildomo vargo – šie marinuoti agurkai išlieka tobuli net žiemą, kai apie šviežumą belieka tik pasvajoti. Receptas paprastas, o rezultatas visada džiugina.
Pradėjau konservuoti šiek tiek nenoriai – kaip visada, karšta, o laiko mažiausiai. Bet užteko vienos stiklainio atidarymo žiemą, kad suprasčiau – verta. Tikras skonis, tikras traškesys ir tik keli žingsniai iki rezultato, kuris pralenkia parduotuvinius variantus.
Viskas remiasi paprastu, bet patikrintu metodu, kurio rezultatai nustebins net po pusmečio – kai norėsis kažko tikro, naminio ir be cheminių priedų.
Kaip pasiruošti agurkus konservavimui, kad jie liktų traškūs?
Traškumas nepriklauso vien nuo marinato. Viskas prasideda dar darže ar turguje – nuo to, kokius agurkus pasirenkate. Geriausiai tinka mažesni, standūs, ką tik nuskinti arba švieži. Kuo ilgiau jie stovi, tuo daugiau praranda natūralaus stangrumo.
Prieš konservuodami agurkus būtina gerai nuplauti ir nupjauti galiukus – būtent ten kaupiasi fermentai, kurie minkština daržovę laikui bėgant. Tai viena dažniausių klaidų, dėl kurių žiemą stiklainyje lieka tik „šlapias agurkinis“ skonis.
Kitas esminis žingsnis – nuplikymas. Tai greitas, bet svarbus momentas, kuris padeda atsikratyti paviršiuje esančių bakterijų ir ruošia agurkus konservavimui be papildomo sterilizavimo. Tiesiog užpilkite juos verdančiu vandeniu trumpam, tada išpilkite – ir tuomet jau dėkite į stiklainius.
Stiklainius naudokite tik švariai išplautus ir iškaitintus orkaitėje ar verdančiame vandenyje. Jei šis žingsnis praleidžiamas, net geriausias marinatas nepadės išvengti rūgimo ar pelėsio.
Universalus agurkų marinatas, kuris nepaveda
Šis marinatas atsirado ne iš knygos ar receptų portalo – jis perduodamas iš rankų į rankas, o išbandę žmonės dažniausiai prie kitų nebegrįžta. Proporcijos paprastos, be jokių keistų priedų, bet svarbiausia – jų balansas.
Vanduo, actas, druska ir cukrus – klasikinis pagrindas, tačiau ne mažiau svarbūs ir kvapai: česnakas, krapų žiedai, pipirai, lauro lapai. Šios detalės suteikia ne tik skonio, bet ir ilgalaikio aromato, kuris išlieka net po kelių mėnesių lentynoje.
Marinato proporcijos:
- 9 stiklinės vandens
- 1 stiklinė acto
- 3 valgomieji šaukštai druskos
- 4 valgomieji šaukštai cukraus
- Pipirų (juodųjų žirneliais arba maltų)
- Lauro lapų
- Kelios skiltelės česnako
- Krapų žiedai ar šakelės
Marinatą užvirkite ir pilkite tiesiai ant stiklainiuose jau sudėtų agurkų. Jei norite dar intensyvesnio aromato, prieskonius galite prieš tai trumpai pakepinti sausoje keptuvėje – bet tai nebūtina.
Kaip teisingai užpildyti stiklainius ir juos užsandarinti?
Kai marinatas jau burbuliuoja, svarbu veikti greitai ir tvarkingai. Agurkus išdėliokite glaudžiai, bet ne per prievartą – svarbu, kad jie nepradėtų trūkinėti nuo spaudimo. Į kiekvieną stiklainį įmeskite česnako, pipirų, krapų, lauro lapą – tai ne tik skonis, bet ir natūrali apsauga nuo gedimo.
Užvirintą marinatą pilkite tiesiai ant agurkų – iki pat viršaus, bet palikite porą milimetrų oro tarp skysčio ir dangtelio. Skystis turi būti karštas, beveik iškart po nuėmimo nuo viryklės.
Užsukite dangtelius sandariai, bet ne per stipriai – kad nenusisuktų sriegis. Apverskite stiklainius dugnu į viršų ir uždenkite storu rankšluosčiu ar antklode. Tokiu būdu jie lėtai vės, o šiluma padės geriau „užsikabinti” sandarumui.
Kai stiklainiai visiškai atvėsta – perkelkite juos į vėsesnę, tamsesnę vietą. Ir štai – be jokio papildomo virinimo, be papildomų konservantų, turite traškius, kvapnius agurkus, kurie išlaikys kokybę mėnesių mėnesius.
Skonis, kuris išlieka ilgiau nei vasara
Kai lentynoje stovi keli tokie stiklainiai, viskas, ko reikia – šakutė ir laisva minutė. Ne dėl to, kad alkani, o todėl, kad norisi tikro skonio, kuris neprimena fabrikinio acto ar pervirti minkšto agurko.
Šie agurkai tinka viskam – prie bulvių, ant sumuštinio, ar net vieni kaip užkandis. Bet svarbiausia tai, kad kiekvienas jų primena, jog šiek tiek pastangų vasarą gali grįžti maloniai traškant net per žiemą.
