Žagarėlių noras buvo stipresnis už viską, o varškės – kaip tyčia – neliko nė šaukštelio. Iš to, kas buvo po ranka, gimė paprastas tešlos derinys, kuris nustebino – žagarėliai iškepė purūs, trapūs ir neįtikėtinai kvapnūs.
Be varškės, be sudėtingų ingredientų, bet su tuo naminiu skoniu, kurį atpažįsti iš pirmo kąsnio. Minkšti, švelnūs ir tikri – toks žagarėlių receptas be varškės skanus, kad jų norisi išsikepti dar net nebaigus pirmos porcijos.
Žagarėlių receptas
Šis žagarėlių be varškės receptas yra paprastas, aiškus ir patikimas. Jokių ypatingų produktų ar sudėtingų žingsnių – viskas padaroma iš to, ką dažniausiai turime namuose. Rezultatas – purūs, kvapnūs žagarėliai, kurie pavyksta kiekvienam.
Ingredientai
- 2 kiaušiniai
- 2 šaukštai cukraus (galima šiek tiek daugiau, jei mėgsti saldžiau)
- Žiupsnelis druskos
- 100g grietinės
- 100g kefyro
- 0,5 arbatinio šaukštelio sodos
- Apie 400g miltų (kiekis gali šiek tiek skirtis – tešla turi būti minkšta, bet nelipti)
1. Dubenyje išplak kiaušinius su cukrumi ir žiupsneliu druskos, kol masė tampa vientisa ir šiek tiek putota.
2. Įmaišyk grietinę ir kefyrą. Sodos nepalik paskutiniajam žingsniui – įmaišyk ją tiesiai į kefyrą, kad pradėtų švelniai putoti. Tai suteiks žagarėliams purumo.
3. Pamažu berk miltus. Iš pradžių maišyk šaukštu, o vėliau minkyk rankomis. Tešla turi būti švelni ir elastinga, nelipti prie pirštų. Jei vis dar limpa – įdėk šiek tiek miltų, bet atsargiai, kad netaptų kieta.
4. Paruoštą tešlą uždenk švariu rankšluosčiu ir palik pailsėti 10–15 minučių. Per tą laiką miltai susigeria, o tešla tampa dar minkštesnė ir malonesnė liesti.
5. Iškočiok tešlą ant miltais pabarstyto stalo iki maždaug pusės centimetro storio. Supjaustyk stačiakampiais gabalėliais ir viduryje kiekvieno įpjauk brūkšnį – per jį išversk vieną kampą, kad susiformuotų klasikinė žagarėlių forma.
6. Kepk įkaitintame aliejuje (apie 170–180 °C). Dėk po kelis žagarėlius, kad nesiliestų. Auksinį atspalvį jie įgaus vos per kelias minutes. Išimk ir dėk ant popierinio rankšluosčio, kad sugertų riebalų perteklių.
7. Dar šiltus pabarstyk gausiai cukraus pudra. Ji suteikia švelnų saldumą ir tą pažįstamą, „namų“ išvaizdą, nuo kurios viskas atrodo dar skaniau.
Su kuo skaniausi žagarėliai ir kaip juos pagardinti
Žagarėliai patys savaime yra saldūs ir kvapnūs, bet keli nedideli priedai gali juos paversti dar gardesniais. Šviežiai iškepę, dar šilti – jie minkšti ir trapūs, todėl tai puikus metas eksperimentuoti su pagardais.
Klasika – cukraus pudra. Ji suteikia lengvą saldumą ir gražų matinį atspalvį. Norint stipresnio skonio, galima įmaišyti šiek tiek vanilinio cukraus ar malto cinamono. Toks derinys suteikia jaukų, šventišką aromatą, kuris primena kepinius iš vaikystės.
Puikus būdas paįvairinti žagarėlius – patiekti juos su uogiene ar džemu. Aviečių, vyšnių ar slyvų uogienė išryškina žagarėlių trapumą ir suteikia rūgštelės, kuri maloniai subalansuoja saldumą. Jei norisi švelnesnio skonio, tinka ir šaukštelis medaus arba kondensuoto pieno.
Jeigu kefyro po ranka nėra, vietoj jo galima naudoti natūralų jogurtą ar kelis šaukštus grietinėlės – tešla bus dar švelnesnė. Norint kvapnesnių žagarėlių, į tešlą galima įlašinti šiek tiek vanilės arba pabarstyti cinamonu. Tokie smulkūs pakeitimai nieko nesugadina – tik suteikia receptui asmeniškumo.
O jeigu nori lengvesnio varianto – žagarėlius galima kepti ir orkaitėje. Jie bus mažiau riebūs, bet vis tiek išliks trapūs. Kepk 180 °C temperatūroje apie 15–20 minučių, kol įgaus auksinį atspalvį.
Pabaigai – tikras namų skonis be didelių pastangų
Žagarėlių receptas be varškės įrodo, kad gardžiausi kepiniai gimsta iš paprastų dalykų. Nereikia nei brangių produktų, nei sudėtingų žingsnių – tik keli įprasti ingredientai, šiek tiek šilumos ir noras pasigaminti kažką nuoširdaus. Rezultatas – purūs, trapūs žagarėliai, kurie kvepia tikrais namais.
Tai tas receptas, prie kurio vis norisi grįžti. Žagarėliai visada pavyksta – minkšti, švelnaus skonio ir dailiai auksiniai. Jie tinka bet kuriuo metu: prie rytinės kavos, savaitgalio popietei