Akių spalvą nulemia melaninas – pigmentas, kuris saugo audinius nuo šviesos ir ultravioletinių (UV) spindulių. Kuo jo daugiau, tuo akys tamsesnės. Nors vien tik pažvelgus į akis tikslios diagnozės nenustatysi, vis dėlto mokslininkai pastebi, kad egzistuoja tam tikras polinkis į ligas pagal akių spalvą.
Tai nereiškia neišvengiamo nuosprendžio, greičiau – naudingas žinias apie galimas rizikas, į kurias verta atsižvelgti planuojant savo sveikatos rutiną.
Šviesios akys: jautresnės šviesai ir saulei
Mėlynos, pilkos, žalios ar vadinamosios lazdyno spalvos akys savo rainelėje turi mažiau melanino. Nors tai suteikia joms gražų, šviesų atspalvį, kartu tai reiškia ir silpnesnę apsaugą nuo ryškios šviesos bei UV spindulių.
Ką tai reiškia jūsų sveikatai:
- Šviesių akių savininkai daug dažniau skundžiasi jautrumu ryškiai šviesai, akinimu ar saulės atspindžiais. Dalis šviesos, patekusios į akį, prasiskverbia giliau ir labiau išsisklaido. Dėl to atsiranda savotiškas „šviesos triukšmas“: matomas balkšvas rūkas, sumažėja kontrastas, akys greičiau pavargsta ir sausėja.
- Tyrimai rodo, kad šviesios akys yra susijusios su šiek tiek didesne tam tikrų odos vėžio formų (bazaliomos, plokščiųjų ląstelių karcinomos) rizika, palyginti su tamsiai rudomis akimis. Taip pat pastebima kiek didesnė tikimybė susirgti reta uveos melanoma – vėžiu, kuris vystosi viduriniame akies sluoksnyje, apimančiame ir rainelę.
Žinoma, tai jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienas mėlynakis susirgs. Tačiau jei jūsų akys šviesios, ypač svarbu nuosekliai ir atsakingai saugoti tiek jas, tiek odą nuo saulės, atsisakyti soliariumų, reguliariai tikrintis pas dermatologą, o pajutus bet kokius regėjimo pokyčius – nedelsti ir kreiptis į oftalmologą.
Tamsios akys: natūralus filtras, kuriam taip pat reikia priežiūros
Rudos ir tamsiai rudos akys turi žymiai daugiau melanino. Jis veikia kaip natūralus apsauginis filtras, padedantis „sugerti“ dalį šviesos ir žalingų UV spindulių.
Dėl šios priežasties:
- Tamsesnių akių savininkai paprastai rečiau patiria stiprią šviesos baimę ir juos mažiau vargina akinimas saulėtą dieną.
- Kai kurie tyrimai rodo mažesnę odos vėžio riziką, palyginti su itin šviesių akių žmonėmis.
Kita vertus, senesniuose moksliniuose darbuose buvo užsiminta apie galimai didesnį kataraktos dažnį tarp rudakių. Visgi naujesni tyrimai šio ryšio tvirtai nepatvirtina. Šiandien gydytojai dažniau pabrėžia, kad kataraktos riziką visiems, nepriklausomai nuo akių spalvos, didina amžius, rūkymas, per didelė UV spinduliuotė, prasta mityba ir tam tikros gretutinės ligos.
Todėl būtų didelė klaida manyti, kad tamsios akys yra visiškai „atsparios“ saulei. Kokybiški saulės akiniai, kepurės, sveika gyvensena ir profilaktiniai patikrinimai yra būtini absoliučiai visiems.
Akių pokyčiai – svarbesni už prigimtinę spalvą
Daug daugiau apie jūsų sveikatą pasako ne prigimtinė akių spalva, o jos ar pačios akies išvaizdos pokyčiai, atsirandantys bėgant laikui. Tai organizmo siunčiami signalai, kurių jokiu būdu negalima ignoruoti.
Pavyzdžiui, jei akių baltymai ryškiai paraudę ir tai trunka ilgiau nei kelias dienas, tai gali reikšti ne tik paprastą nuovargį ar sudirginimą, bet ir rimtesnį uždegimą ar net autoimuninį procesą. Gelsvas atspalvis akių baltymuose dažnai signalizuoja apie kepenų ar tulžies takų problemas. O štai pilkas ar balkšvas žiedelis aplink rageną vyresniam žmogui dažniausiai yra nekenksmingas amžiaus požymis, tačiau atsiradęs jaunam žmogui, gali rodyti rimtus riebalų ir cholesterolio apykaitos sutrikimus.
Neretai būtent akių gydytojas profilaktinio patikrinimo metu pirmasis pastebi prasidedantį diabetą, aukštą kraujospūdį, autoimunines ar net nervų sistemos ligas. Todėl reguliarūs vizitai pas oftalmologą yra tiesioginė investicija į jūsų bendrą sveikatą.
Taip pat skaitykite:
Kaip pasirūpinti akimis kasdien?
Nors egzistuoja tam tikras polinkis į ligas pagal akių spalvą, kasdienės akių priežiūros taisyklės visiems yra vienodos. Apsauga nuo UV spindulių, mityba, kurioje gausu antioksidantų (lapinės daržovės, ryškios uogos, žuvis, sveikieji riebalai), pakankamas fizinis aktyvumas, atsisakymas rūkyti ir cukraus ribojimas teigiamai veikia ne tik akis, bet ir visą kūną.
Svarbiausia – stebėti savo akis. Ar neatsirado keisto diskomforto? Ar nematote regėjimo „šešėlių“, mirgėjimo, spalvotų dėmių? Ar nepakito akių baltymų ar vyzdžio spalva? Kuo anksčiau sureaguosite į šiuos ženklus, tuo didesnė tikimybė laiku sustabdyti arba sėkmingai suvaldyti prasidedančią ligą.
Jūsų akių spalva – tai gražus, unikalus paveldėtas bruožas ir kartu maža užuomina apie organizmo jautrumą. Tačiau galiausiai jūsų akių sveikatą nulems kasdieniai pasirinkimai ir atidus rūpinimasis savimi.
Šaltinis: everydayhealth.com