Sekmadienio pietūs dažnai neįsivaizduojami be orkaitėje kepto paukščio. Mes mėgaujamės traškia, prieskoniais kvepiančia plutele, dėl kurios dažnai prie stalo vyksta tikros kovos.
Tačiau gydytojai kardiologai į šį delikatesą žiūri su dideliu nerimu. Tai, kas mūsų skonio receptoriams atrodo kaip palaima, kraujagyslėms yra tikras išbandymas.
Nors paukštiena laikoma dietiniu maistu, tam tikros pavojingiausios vištos dalys gali paversti sveiką patiekalą cholesterolio bomba. Mitybos specialistai vis garsiau kalba apie tai, kad taupant sveikatą, kai kuriuos gabalėlius geriau atiduoti šiukšliadėžei.
Didysis mitas apie jaunystę
Tarp vyresnės kartos žmonių vis dar gajus įsitikinimas, kad vištos odelė yra natūralus kolageno šaltinis. Manoma, kad jos valgymas lygina veido raukšles ir sutepa girgždančius sąnarius.
Deja, tai tėra graži pasaka. Moksliniai tyrimai negailestingi: odoje kolageno yra minimaliai, o štai sočiųjų riebalų koncentracija čia muša visus rekordus.
Valgydami šią dalį, jūs gaunate ne statybinę medžiagą sąnariams, o tiesioginį smūgį į kepenis. Riebalai kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, didindami aterosklerozės ir širdies smūgio riziką.
Be to, odelė veikia kaip kempinė. Kepimo metu ji sugeria visus riebalus ir kancerogenus, kurie susidaro aukštoje temperatūroje, ypač jei kepate aliejuje.
Bakterijų ir toksinų slėptuvė
Odos paviršius yra ideali terpė veistis mikroorganizmams. Net ir kruopščiai plaunant paukštį, sunku pašalinti visas bakterijas, kurios slepiasi odos raukšlėse.
Blogiausia tai, kad pramoniniu būdu auginti paukščiai dažnai gauna antibiotikų ir augimo hormonų. Didžioji dalis šių cheminių medžiagų nusėda ne raumenyse, o būtent riebaliniame audinyje po oda.
Tad mėgaudamiesi traškiu kąsneliu, jūs rizikuojate gauti dozę medžiagų, kurių jūsų organizmui visai nereikia. Tai gali sukelti alergines reakcijas ar net atsparumą vaistams.
Kitos dalys, kurių geriau vengti
Odelė nėra vienintelis priešas jūsų lėkštėje. Kulinarai ir maisto technologai išskiria dar kelias zonas, kurios kaupia kenksmingas medžiagas.
1. Vištos uodega („uodeguolė“): Nors kai kuriose kultūrose tai delikatesas, iš tiesų tai yra riebalų ir limfinio audinio sankaupa. Čia paukščio organizmas kaupia atliekas, todėl šioje dalyje randama didžiausia toksinų koncentracija.
2. Plaučiai ir gūžys: Vidaus organai veikia kaip filtrai. Jei višta lesė užterštą pašarą ar kvėpavo nešvariu oru, visi teršalai nusėda būtent čia. Terminis apdorojimas ne visada sunaikina šias chemines jungtis.
3. Galva: Seniau kaimuose galvas dėdavo į šaltieną, tačiau dabar to daryti griežtai nerekomenduojama. Smegenyse ir audiniuose gali kauptis sunkieji metalai, kuriuos paukštis gauna su lesalu per visą savo gyvenimą.
Kaip teisingai paruošti paukštieną
Jei norite apsaugoti save ir savo šeimą, geriausia odelę pašalinti dar prieš gaminant. Taip riebalai neištirps ir nesusigers į liesą mėsą kepimo metu.
Krūtinėlė be odos išlieka saugiausiu pasirinkimu. Ji turi daug baltymų, mažai riebalų ir yra lengvai virškinama. Blauzdelės ir šlaunelės taip pat tinkamos, tačiau tik be riebiosios „pakuotės”.
Verdant sultinį, pirmąjį vandenį rekomenduojama nupilti. Taip pašalinsite didžiąją dalį ištirpusių toksinų ir riebalų perteklių, o sultinys taps skaidresnis ir sveikesnis.
Pabaigai
Atsisakyti mėgstamo traškumo gali būti sunku psichologiškai, tačiau jūsų širdis už tai padėkos. Sveikata susideda iš mažų pasirinkimų, kuriuos darome kasdien prie pietų stalo.
Rinkitės kokybišką paukštieną, negailestingai šalinkite pavojingiausias vištos dalis ir mėgaukitės maistu, kuris suteikia energijos, o ne atima sveikatą. Joks skonis nėra vertas užsikimšusių kraujagyslių.